Spektaklį kuria aktorius ir režisierius Paulius Tamolė, šįkart nusprendęs kalbėti apie šiuolaikinę mokyklą, mokinius ir jų problemas. Spektaklis skiriamas ir moksleiviams, ir suaugusiems.
Anot P. Tamolės, „#beskambučio“ - tai spektaklis apie mus, apie mūsų visuomenę. „Pastaruoju metu labai daug kalbama apie Lietuvos mokyklą, jos iššūkius, problematiką. Manau, tai ne visai teisinga. Tie, kurie kalba, viską nusprendžia pagal vieną mokyklą - tą, į kurią eina jų vaikai.
Idėjų ir nuomonių, kad reikia keisti švietimo sistemą, yra daug, o aš manau, imkime ir keiskime taip - išjunkime skambutį. Kodėl statau tokį spektaklį? Todėl, kad tai man rūpi, kad esu dviejų vaikų tėvas ir noriu prie to prisidėti“, - kalbėjo P. Tamolė.
„#beskambučio“ taip pat kuria scenografė Lauryna Liepaitė, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė bei įvairi aktorių komanda: Diana Anevičiūtė, Povilas Budrys, Jolanta Dapkūnaitė, Laurynas Jurgelis, Jurga Kalvaitytė, Justina Nemanytė, Kamilė Petruškevičiūtė, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Salvijus Trepulis, Oskaras Vygonovskis, Arūnas Vozbutas. Aktoriai, keliaudami su žiūrovais mokyklos koridoriais, dalysis ir savo asmeninėmis istorijomis.
Anot scenografės L. Liepaitės, pagrindinė vizuali šio spektaklio idėja ir buvo tikra mokykla, o ne dekoracija.
Kaip sakė kompozitorė A. Matulevičiūtė, ji vis prisimindavo mokyklos garsus, pertraukų triukšmą. „Mano užduotis buvo tą skambutį paversti personažu, jį ištrinti, paversti garsu - turėti skambutį be skambučio“, - pasakojo A. Matulevičiūtė.
„Mokyklos problemos persiduoda ir į kitas sritis – į darbovietes, į visą visuomenę, kartu ir į teatrą. Darbdavys tampa skambučio metafora. Kol darbdavys ant mūsų nerėkia, iniciatyvos nerodome, o jeigu rėkia, suprantame, kad mums reikia kažką daryti. Mokyklos problematika labai sėkmingai gyvuoja ir kitose sferose. Savo pagrindine užduotimi ir laikau šių temų junginį.
Mes kalbėsime apie tai, kas mums, aktoriams/kūrėjams, rūpi, bet spektaklį apvilksime mokyklos rūbu, mokyklos „forma“. Patirtis liks mūsų pačių. Ji bus pamatas, ant kurio turėtų gimti visas spektaklis.
Pavadinimą „#beskambučio“ naudojame kaip metaforą. Skambutis (dabar madinga jį pakeisti gražia melodija, bet, esu įsitikinęs, tai esmės nekeičia) ir į pamoką sukviečia, ir iš pamokos išleidžia. O mes klausiame, kas būtų, jeigu jo nebūtų?
Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse skambučio nėra. Yra ir kelios Lietuvos
mokyklos, kurios sėkmingai gyvena be skambučio. Bet kodėl jis vis dar skamba daugelyje Lietuvos mokyklų? Aš suprantu, kodėl jis skambėdavo sovietmečiu, - tada buvo ugdoma visuomenė, kuri eis dirbti į fabrikus (po skambučių prasidėdavo ir baigdavosi darbas). Bet dabar jau viskas pasikeitė, o skambučiai liko“, - repeticijų procese yra kalbėjęs P. Tamolė.
Kūrėjai akcentuoja, kad nors spektaklis ir vyks mokyklose, jis tikrai nėra skirtas vien mokyklų bendruomenėms. Didžiausias teatralų noras - kad į šį spektaklį paaugliai ateitų su savo tėvais. Anot „#beskambučio“ kūrėjų, spektakliu jie siekia sužadinti bendruomeniškumą, norą veikti kartu ir drauge imtis kad ir paprastų dalykų, tarkim, išjungti skambutį.
„#beskambučio“ bus rodomas vien tik mokyklose. Vilniujenuolatinė spektaklio rezidencija - S. Nėries gimnazija. Vėliau spektaklis leisis į turą po Lietuvą. Lapkričio 14 d. bus rodomas Visagine, „Verdenės“ gimnazijoje, lapkričio 22 d. - Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje, gruodžio 6 d. - Šalčininkų Lietuvos
tūkstantmečio gimnazijoje, gruodžio 8 d. - Nemenčinės Gedimino gimnazijoje.
