Dvi lietuvių Salomėjas lydi į sceną skandalingi teatro grandai

Berlyno valstybinė opera „Unter den Linden“ ir legendinis Zalcburgo festivalis Austrijoje Richardo Strausso operos „Salomėja“ premjerose pagrindinį vaidmenį patikėjo talentingiems lietuvių sopranams.

A.Stundytei skandalingas režisierius neleido atlikti garsiojo Salomėjos šokio. <br>Berlyno valstybinės operos nuotr.
A.Stundytei skandalingas režisierius neleido atlikti garsiojo Salomėjos šokio. <br>Berlyno valstybinės operos nuotr.
 O.Wilde’as Berlyno „Salomėjoje“  vaizduojamas su styrančiomis iš antuko milžiniškomis sidabrinėmis sėklidėmis.<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
 O.Wilde’as Berlyno „Salomėjoje“  vaizduojamas su styrančiomis iš antuko milžiniškomis sidabrinėmis sėklidėmis.<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
 Berlyno „Salomėjos“ centras - penio pavidalo narvas.<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
 Berlyno „Salomėjos“ centras - penio pavidalo narvas.<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
 Berlyno „Salomėjos“ centras - penio pavidalo narvas.<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
 Berlyno „Salomėjos“ centras - penio pavidalo narvas.<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
 „Septynių skraisčių šokis“ Berlyno spektaklyje virsta sadomazochistiniu ritualu.<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
 „Septynių skraisčių šokis“ Berlyno spektaklyje virsta sadomazochistiniu ritualu.<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
Finale vietoj vienos nupjautos Jono Krikštytojo galvos patiekiamos net 42!<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
Finale vietoj vienos nupjautos Jono Krikštytojo galvos patiekiamos net 42!<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
Finale vietoj vienos nupjautos Jono Krikštytojo galvos patiekiamos net 42!<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
Finale vietoj vienos nupjautos Jono Krikštytojo galvos patiekiamos net 42!<br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
Premjera tapo didžiuliu išbandymu A.Stundytei, pirmą kartą kūrusiai Salomėją. <br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
Premjera tapo didžiuliu išbandymu A.Stundytei, pirmą kartą kūrusiai Salomėją. <br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
Premjera tapo didžiuliu išbandymu A.Stundytei, pirmą kartą kūrusiai Salomėją. <br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
Premjera tapo didžiuliu išbandymu A.Stundytei, pirmą kartą kūrusiai Salomėją. <br> Berlyno valstybinės operos nuotr.
 Zalcburge žymusis vizualaus teatro kūrėjas R.Castellucci panaudos savo vizijoms unikalią uolose iškaltos buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvę.<br> Wikipedia nuotr.
 Zalcburge žymusis vizualaus teatro kūrėjas R.Castellucci panaudos savo vizijoms unikalią uolose iškaltos buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvę.<br> Wikipedia nuotr.
 A.Grigorian šią vasarą pirmą kartą įkūnys Salomėją Zalcburgo festivalyje.<br> R.Baltakio nuotr.
 A.Grigorian šią vasarą pirmą kartą įkūnys Salomėją Zalcburgo festivalyje.<br> R.Baltakio nuotr.
 Zalcburge žymusis vizualaus teatro kūrėjas R.Castellucci panaudos savo vizijoms unikalią uolose iškaltos buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvę.<br> A.Zeuner nuotr.
 Zalcburge žymusis vizualaus teatro kūrėjas R.Castellucci panaudos savo vizijoms unikalią uolose iškaltos buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvę.<br> A.Zeuner nuotr.
 „Salomėjoje“ grieš  F.Welserio-Mösto diriguojamas Vienos filharmonijos orkestras. <br> J.Wesely nuotr.
 „Salomėjoje“ grieš  F.Welserio-Mösto diriguojamas Vienos filharmonijos orkestras. <br> J.Wesely nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

„Lietuvos rytas“

Mar 13, 2018, 1:20 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 3:04 PM

Kultinių režisierių – vokiečio Hanso Neuenfelso ir italo Romeo Castellucci – vardai lydi naujausius Lietuvos dainininkių Aušrinės Stundytės ir Asmik Grigorian darbus operos scenoje.

Aušrinė kovo pradžioje debiutavo H.Neuenfelso režisuotoje „Salomėjoje“ Berlyne, o Asmik pirmą kartą atliks šį vaidmenį vasarą R.Castellucci „Salomėjoje“ Zalcburgo festivalyje.

Metras neatsisakė įpročių

Berlyno premjera neapsiėjo be skandalų. Jie – dažni 77 metų operos metro H.Neuenfelso kūrybos palydovai. Vienas jo darbų iš to paties teatro repertuaro buvo išbrauktas Berlyno kriminalistų pageidavimu, mat maestro nukirsdino spektaklyje Jėzų, Mahometą ir Budą.

O „Salomėją“ vos ne premjeros išvakarėse skandalingai paliko garsus dirigentas, pavadavęs dar garsesnį Zubiną Mehtą, pasitraukusį dėl ligos. Ir gaisrą gesinti teko 24 metų asistentui, kuris sunkiai susidorojo su jauduliu. Spektaklis liko be vairininko, o bėglį koneveikė ir kritikai, ir publika.

Žiniasklaida ūžė: kas galėjo papiktinti pasitraukusį maestro – gal penio pavidalo narvas-raketa, į kurią režisierius patupdė Joną Krikštytoją?

Daug ką stebino ir H.Neuenfelso sugalvotas Oscaro Wilde’o personažas (opera sukurta pagal šio rašytojo dramą), vaizduojamas su styrančiomis iš antuko milžiniškomis sėklidėmis.

 

H.Neuenfelsas netgi leido šiam veikėjui žirglioti per Salomėjos „Septynių skraisčių šokį“, kuris šiame spektaklyje virsta sadomazochistiniu ritualu.

O finale vietoj vienos nupjautos Jono Krikštytojo galvos patiekiamos net 42!

Atsidūrė dėmesio centre

Premjera tapo didžiuliu išbandymu A.Stundytei, pirmą kartą kūrusiai Salomėją. Lietuvės vardą linksniavo agentūros ir svarbiausi Vokietijos dienraščiai, radijo ir televizijos kanalai bei leidiniai.

Niekas nenorėjo praleisti šio spektaklio, mat H.Neuenfelsas pasiskelbė atsisveikinantis su didžiąja scena. Esą pasilikęs tik dar vieną premjerą šių metų Zalcburgo festivalyje – „Pikų damą“.

Be to, iš meistro tikėtasi ir sulaukta gražių scenos momentų.

A.Stundytę vienas apžvalgininkas pavadino „didžia scenos menininke“, vaidinančia „beprotiškai intensyviai“. Lietuvės įtaigą ir aktyvumą scenoje pastebėjo beveik visi recenzentai.

Pati Aušrinė kartą prisipažino „Lietuvos rytui“, kad nepakelia statikos scenoje. Matyt, ir dėl to ją mėgsta drastiškomis idėjomis garsėjantys režisieriai.

Solistės biografijoje – jau daug tokių garsenybių vardų. Tarkime, Calixto Bieito ją netgi įtikino visą spektaklį išbūti vienais apatiniais ir imituoti atviriausias sekso scenas.

Deja, mažiau palankių įvertinimų „Salomėjoje“ sulaukė A.Stundytės vokalas. Tačiau jos „mirties princesės“ dar laukia ilga scenos kelionė, kurioje gali nutikti visko.

Vaizdais perteiks vienatvę

Zalcburgo „Salomėja“ su A.Grigorian – kol kas tik kūrėjų vaizduotėje, bet jau žadina melomanų smalsumą: bilietai į premjerą šluojami.

Operos režisierių R.Castellucci žinome iš spektaklių „Sirenų“ festivalyje. 2012 metais dėl jo darbo „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ Lietuvoje buvo kilęs didžiulis triukšmas. Seimas netgi svarstė, ar nevertėtų spektaklio uždrausti. Mat vienoje jo scenų neva į Kristaus paveikslą buvo mėtomos fekalijos.

Zalcburge žymusis vizualaus teatro kūrėjas panaudos savo vizijoms unikalią uolose iškaltos buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvę.

„Salomėja“, anot jo, pasakos apie moters vienatvę, tad Asmik ir jos personažas bus spektaklio dėmesio centre, Salomėjos šokis taps jo kulminacija.

Po pernykščio triumfo Zalcburge labai sudėtinga Mari partija Albano Bergo „Voceke“ dainininkės šiemet ten laukia ne menkesnis iššūkis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.