„Turiu tris svajones. Visų pirma, noriu tapti profesionaliu muzikantu, taip pat noriu profesionaliai šokti ir įkurti savo restoraną. Kodėl? Nes maisto gaminimas taip pat yra menas“, – dėstė savo ateities planus jaunasis smuikininkas.
Vunderkindas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Juliaus Geniušo, Vilniuje atliks žymųjį Jeano Sibeliaus koncertą smuikui ir orkestrui. Romantinės muzikos koncerte taip pat skambės Piotro Čaikovskio kūriniai.
Rygoje gimęs D.Bulajevas smuiku ir fortepijonu pradėjo groti būdamas trejų, o ketverių pradėjo lankyti Pardaugavos muzikos ir meno mokyklą. Nuo penkerių metų rimtai kibęs mokytis muzikos ir pramoginių šokių, po pusmečio jis pradėjo mokytis Maskvos P. Čaikovskio valstybinės konservatorijos centrinėje muzikos mokykloje, kartu lankydamas Emilio Darzinio muzikos mokyklą Latvijoje.
Gabaus berniuko talentas netruko pražysti – septynerių metų jis jau pirmą kartą koncertavo su simfoniniu orkestru, aštuonerių surengė savo pirmąjį rečitalį Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos koncertų salėje.
Viena pirmųjų Daniilo mokytojų Nelli Sarkisyan jį apibūdino kaip įdomų, emocingą, aktyvų „saulės vaiką“, turintį neįprastą muzikinį talentą, puikią klausą, virtuoziškumą, intuiciją, gerą atmintį ir daugybę pomėgių. „Smuikas – tai instrumentas, kuriam reikia didelių gabumų. Daniilas yra universalus – jis turi greitą reakciją, būtiną smuikininkams, yra smalsus ir labai sumanus“, – teigė N. Sarkisyan.
Pasak D. Bulajevo mamos Viktorijos Bulajevos, sūnaus talentas buvo atskleistas atsitiktinumo dėka – ji su vyru tiesiog norėjo, kad jis išbandytų save įvairiose srityse, ir nuvedė jį į smuiko studiją.
„Daniilas daro tai, kas jam tikrai patinka. Aš nesu muzikantė, todėl neturiu ambicijų, kad mano sūnus taptų muzikos žvaigžde. Mano pagrindinis tikslas yra suteikti jam gerą išsilavinimą. Manau, jei jis sugeba groti, jei nori groti ir pasirinko smuiką, tuomet taip ir turi būti. Tai – jo atsakomybė. Daniilas džiaugiasi, todėl jis randa laiko ir šokti, skaityti knygas, plaukioti ar žaisti boulingą“, – pasakojo V. Bulajeva.
Kovo 24 d. Vilniaus kongresų rūmuose D.Bulajevas atliks vieną žymiausių suomių kompozitoriaus Jeano Sibeliaus (1865–1957) kūrinių – Koncertą smuikui ir orkestrui d-moll, op. 47. 1904 m. kompozitoriui aistringai dirbant prie Koncerto rankraščio, jo žmona Aino savo laiškuose rašė: „Jeanas visiškai užsidegęs šiuo koncertu – ir aš taip pat! Jis nemiega visą naktį, nepaprastai gražiai griežia ir negali atsiplėšti nuo tų žavingų melodijų – jo galvoje tiek idėjų, kad sunku patikėti. Ir visos temos gali būti plėtojamos – jose pulsuoja gyvybė.“
Antrojoje vakaro dalyje skambės du iškilaus rusų romantiko P.Čaikovskio (1840–1893) kūriniai, įkvėpti pasaulinių literatūros klasikos šedevrų. Tai - tragiško likimo Dante's „Dieviškosios komedijos“ herojės istorijos muzikinė interpretacija – simfoninė poema „Franceska da Rimini“ ir uvertiūra-fantazija „Romeo ir Džiuljeta“ vieno žymiausių Williamo Shakespeare’o kūrinių tema.
Koncerte Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos Julius Geniušas. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbantis dirigentas ilgus metus vadovavo Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui, dirigavo sceninius kūrinius ir simfoninės muzikos koncertus Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV.
Nuo 2011 m. dirigentas yra ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos profesorius, VDU Muzikos akademijos tarybos pirmininkas ir universiteto senato narys.
