Vis dėlto lietuviški akcentai šių metų šventėje itin ryškūs – juk minime Lietuvos 100-metį. Šiai sukakčiai projektus Birštone dedikavo Baltijos šalių džiazo asų klavišininko Dainiaus Pulausko, kontrabosininko Toivo Unto ir būgnininko Mario Briezkalnio „Baltic Jazz Trio“, pristatęs savo naują albumą „Centenary“, bei jaunesnės kartos klavišininkas Andrejus Polevikovas, supažindinęs publiką su savo autorinio albumo „Ethnic Mood“ muzika.
Į lietuvišką folklorą festivalyje šiemet vėl atsigręžė jo pažiba Vladimiras Čekasinas su Vilniaus kolegijos studentais ir absolventais savo gigantiškoje kompozicijoje „Ethnic Waves“.
Visi šie šeštadienį skambėję projektai kiekvienas savaip interpretavo lietuvių muzikinį paveldą.
„Baltic Jazz Trio“ tarsi ieškojo baltiško skambesio etalono, nardindamas į ramią, kiek melancholišką, bet kartu šviesią muziką; šiai programai Baltijos šalių muzikos klasikų kūrinius aranžavo visi trio nariai, muziką kūrė D.Pulauskas.
O V.Čekasinas bloškė į visai kitokią – audringų emocijų, kone muzikinių orgijų stichiją. Ne kartą interpretavęs lietuvių liaudies dainas maestro teigė šįsyk norėjęs perteikti skirtingų tautų folkloro sąsajas, mat į projektą buvo įtrauktas ir garsus Azerbaidžano virtuozas Shahriyaras Imanovas, grojantis savo šalies etniniu instrumentu taru.
„Ethnic Waves“ nustebino ne tik užmoju – „bangas“ scenoje kėlė nemažas kolegijos orkestrėlis, vokalisčių ansamblis ir folkloro grupė „Vydraga“ su Algiu Klova priešakyje, bet ir darniai sustyguota visuma. Ko tik nebuvo gigantiškame muzikiniame spektaklyje – išplėtoti solo ir orkestriniai epizodai, teatras, šokis, vokalinės ir instrumentinės improvizacijos, lietuviškas ir azerbaidžanietiškas folkloras. Pats maestro šį kartą net negrojo – tik skraidė po sceną rikiuodamas įvykius.
Publika atrodė išsiilgusi V.Čekasino šou – rytiniame koncerte salė buvo pilnutėlė, nors „džemas“ buvo tik paryčiais pasibaigęs.
Požiūriu į lietuvišką folklorą sužavėjo ir A.Polevikovas, nepabūgęs pasirinkti savo eksperimentams ir pačių populiariausių lietuvių liaudies dainų. Originalios jo aranžuotės ir išplėtotos improvizacijos tarsi įkvėpė chrestomatinėms dainoms naujos gyvybės, suteikė mistinės dvasios, kurią sustiprino Norvydo Birulio šviesų muzika ir solisčių Vytautės Pupšytės, Girmantės Vaitkutės, Lauros Budreckytės, Giedrės Kilčiauskienės talentai.
Būtent Birštone prieš 20 metų prasidėjo A.Polevikovo kelias į didžiąsias muzikos scenas. Pasak Andrejaus, šis festivalis įtvirtino jo pasiryžimą tapti muzikantu. Atlikėjas dėkojo už tai iš scenos šventei ir jos rengėjui Zigmui Vileikiui.
Dar 1982-aisiais Birštone debiutavo bosininkas Leonidas Šinkarenka su saksofonininku Vytautu Labučiu, vėliau tapę festivalio „Grand Prix“ laureatais. O vakar šie scenos vilkai čia grojo neseniai suburtoje grupėje „Šinkarenko Jazz 4N“. Ji atskleidė netikėtą garsiojo baladžių kūrėjo L.Šinkarenkos veidą – rūstesnį, sudėtingesnį, racionalesnį, bet labai įdomų. Boso meistro bendražygiais naujame kūrybos etape, be V.Labučio, tapo saksofonininkas Janas Maksimovičius ir būgnininkas Linas Būda.
„Atvažiuoti į Birštoną – kažkas nepaprasto“, – sakė nuo scenos festivalio senbuvis saksofonininkas Kęstutis Vaiginis, elegantiškai užbaigęs šeštadienio programą savo patikrintu repertuaru su senais scenos partneriais.
