Zbignevas Levickis partnerių neįprastam velykiniam koncertui ieškojo ir internete

Antrąją Šv.Velykų dieną, balandžio 2-ąją, Vilniaus rotušėje koncertuos naujas, išskirtinės sudėties ansamblis: arfininkė Gabrielė Ašmontaitė, vargonininkė Lukrecija Stonkutė, vokalistė Emilė Ribokaitė ir smuikininkas Zbignevas Levickis, subūręs šią kompaniją.

 Z.Levickis.<br> R.Jurgaičio nuotr.
 Z.Levickis.<br> R.Jurgaičio nuotr.
 Z.Levickis.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Z.Levickis.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Koncerto dalyviai.<br> Organizatorių nuotr.
 Koncerto dalyviai.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Karolina Rimskytė

Mar 28, 2018, 1:42 PM, atnaujinta Mar 29, 2018, 11:29 AM

Koncerte (įėjimas nemokamas) „Keturi metų laikai ir Ave Maria“ atlikėjai nukels publiką į paslaptingą senovę.

Apie vakaro programą ir ansamblį papasakojo patys muzikantai.

- Maestro, kaip jums kilo idėja suburti tokį neįprastą ansamblį? – paklausiaus Z.Levickio.

- Būtent šiuos instrumentus pasirinkau dėl įvairių priežasčių. Tarkime, arfos norėjosi dėl jos perteikiamų įspūdingų spalvų, o vargonai savo galimybėmis netgi pranoksta styginių orkestrą.

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir kitų žmonių – reikėjo ne tik jį sugalvoti, bet ir paviešinti. Už tai esame dėkingi Vilniaus rotušės projektų vadovei Patricijai Poderytei.

- Kodėl nutarėte atlikti Antonio Vivaldi ciklą „Metų laikai”?

- Tai turbūt vienintelis kūrinys, kurį aš neblogai moku (juokiasi). O kalbant rimtai, Vilniuje jau senokai jį girdėjau. Gal kažkas sakys: „Ir vėl gros „Metų laikus“, bet mano nuomonė – priešinga. Žmonės pasiilgsta žymiųjų kūrinių. Be to, visada įdomu išgirsti naują populiaraus kūrinio interpretaciją.

- Koncertas suvienys dvi atlikėjų kartas. Kaip atradote vieni kitus?

- Įvairiai. Gabrielę suradau per internetinį pažinčių portalą (krizena). Nors ji labai jauna, tačiau yra vienintelė arfininkė, pasiruošusi eksperimentams. Ji tikrai gali groti. Tikra laimė, kad laiku išniro, man naršant internetą.

Lukreciją man rekomendavo sūnus smuikininkas. Vasarą klausiausi jos trumpo pasirodymo Arkikatedroje ir likau sužavėtas. Žinoma, įvertinti vargonininką nėra lengva, – jie paperka klausytojus garsų didybe, nieko baisaus, jei kartais net stabteli, kai kas nors neišeina. Bet mūsų vargonininkė – tikrai klasiška.

Vokalistė ansamblyje atsirado taip pat interneto dėka. Bet ji nesiskelbė (ansamblis juokiasi), – tiesiog išgirdau jos įrašą. Emilės galima klausytis, o kitų dainininkių reikia eiti žiūrėti.

Norėjau pasikviesti vyresnių žmonių, bet jie labai užsiėmę.

- Emile ir Lukrecija, abi jūs esate „čiurlioniukės“, tad aktyviai koncertuojate ne vienerius metus. Pirmiausia noriu paklausti Emilės – tavo vaidmuo koncerte ypatingas. Didinguosius A. Vivaldi „Metų laikus” atskirsi žymiausiomis visų laikų „Ave Maria“ giesmėmis tarsi leitmotyvu, primenančiu dieviškųjų jėgų įsitraukimą į gamtos ciklą. Ką reikėtų pasistengti išgirsti klausytojams?

- Man labai gražu yra tai, kad visos „Ave Mari“a giesmės yra skirtingų epochų. Taigi jas galima labai skirtingai interpretuoti, mat skirtingų laikų kompozitoriai savaip girdėjo ir užrašė giesmių tekstą. Argi ne žavu, kad remiantis tuo pačiu literatūriniu šaltiniu galima sukurti kažką naujo?

- Lukrecija, aktyviai koncertuoji jau nuo 2016 metų, esi daugelio vargonininkų konkursų laureatė. Ar sunku groti vargonais tokiame neįprastame ansamblyje? Su kokiais iššūkiais susidūrei?

- Praėjusią savaitę repetavau Rotušėje viena ir bandžiau tik įsivaizduoti, kaip viskas skambėtų drauge su arfa, dainininke ir smuiku – tai dalis mūsų, vargonininkų, darbo. Pirmąkart repetuojant su visu ansambliu buvo labai sunku.

Kiekvienas turėjome išsirinkti sau geriausią vietą. Iš pradžių norėjome palikti arfą, smuiką ir solistę apačioje, salės scenoje, nors aš vargonuoju balkone. Deja, dėl akustinių niuansų taip girdėjau kolegas sekunde vėliau, tad nutarėme visi groti viršuje, – ir skambesys darnesnis, tauresnis, ir vieni kitus matome, o svarbiausia – jaučiame.

Patys Rotušės vargonai nėra itin galingi, nes barokiniai, tačiau – „lipnūs“, patogūs rankai. Jie suteikia ansambliui barokinį atspalvį, o būtent taip ir skambėdavo to laikotarpio muzika.

- Paslaptingiausia šio ansamblio narė – arfininkė Gabrielė. Papasakok apie save, kuo tau ypatingas šis projektas?

- Esu iš pajūrio krašto, iš Nidos. Mokiausi Stasio Šimkaus konservatorijoje, o po jos įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Man labai įdomu dalyvauti šiame projekte. Pritaikyti arfai A.Vivaldi „Metų laikus“ buvo nelengva, nes originalus kūrinys skirtas kitiems instrumentams – ne arfai ir ne vargonams.

Gal vargonininkei buvo net paprasčiau, nes iš daug ką galima sugroti vargonais ir iš fortepijoninių natų, o arfai reikėjo aranžuoti kūrinį – tai tikrai atsiskleis grojant. Bus labai daug įvairių spalvų, kokių publika nesitikėtų išgirsti šiame kūrinyje.

Koncertas „Keturi metų laikai ir Ave Maria“ vyks Vilniaus rotušėje balandžio 2 d. 16 val. Renginys nemokamas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.