Ilgainiui pradėjęs mokyti, L. Zacharas tapo nuolatiniu vizituojančiu dėstytoju vienoje svarbiausių Europos šokio mokyklų Codarts ir pradėjo vesti šiuolaikinio šokio seminarus daugybėje Europos bei Azijos valstybių. Rugpjūčio mėnesį jo seminaras vyks Vilniuje, „Lietuvos šokio informacijos centro“ organizuojamos „Vasaros šokio mokyklos“ metu.
L. Zacharo šokis žavi nuolatine tėkme, tarsi jokių pastangų nereikalaujančiais judesiais, kūno laisve. Jo statomuose spektakliuose šokėjai kuria nenutrūkstamą vienovę, gebėdami neįtikėtinai jausti vienas kitą ir perimti bei pratęsti partnerio (ar keleto partnerių vienu metu) judesius. L. Zacharo darbuose istorija primiausia kuriama vykstant dialogui tarp šokėjų kūnų ir perduodant jo metu gimstančią energiją publikai salėje.
Choreografo spektakliuose išnykusi klasikinio ir šiuolaikinio šokio skirtis, kurią, kaip jis pats teigia, svarbu naikinti dar mokymosi, studijų laikotarpiu – tik tuomet tai persikels į choreografiją bei atlikimą. Apie visa tai – šokėjo kelią, idėjas, seminarų pobūdį – kalbamės su Lorandu Zacharu ir laukiame jo atvykstančio į Menų spaustuvę.
Vilniuje vesite šešių dienų seminarą. Ar jaunas šokėjas gali patobulinti savo techniką per tokį trumpą laiką?
Šešios seminaro dienos pirmiausia bus skirtos ne tiek ištobulinti įgūdžius, kiek atverti šokėjus naujoms technikoms. Tiek laiko pakanka, kad suvoktum savo galimybes tobulinti judėjimą.
Ko šokėjai gali tikėtis jūsų seminare?
Į mano seminarą atvykstantys šokėjai turi nusiteikti kelti iššūkius savo kūnui ir kartais tai daryti keistomis, nepaprastomis formomis.
Kaip apibūdinate seminaruose naudojamą grindų techniką (floor technique)? Kiek svarbu žmogui atrasti ryšį su žeme?
Siekiu, kad mano grindų technika būtų kiek įmanoma lygesnė, sklandesnė. Būdamas ant žemės kūnas gali visiškai atsipalaiduoti, šokėjas gali judėti naudodamas mažiau raumenų. Be to, gulėdamas ant grindų gali pajusti dviejų dimensijų erdvę.
Kaip jūsų karjeroje vyko susidūrimai su skirtingomis technikomis? Ar ilgai užtrukote, kol nusistovėjo dabartinis jūsų stilius?
Man visuomet patiko pažintys su naujomis technikomis, visuomet mėgau naujus iššūkius. Negalėčiau pasakyti, kad dabar turiu stilių – tiesiog dirbu ir tobulinuosi toliau.
Stebint jus šokantį, susidaro įspūdis, kad jūsų kūnas niekuomet nesustoja. Kaip taip judėdamas susitvarkote su kvėpavimu?
Kvėpavimas šokant susijęs su ištverme – svarbu išmokti susitvarkyti būtent su tuo. Šokdamas nuolat ją treniruoju.
Ar turite kasdieninį režimą?
Dirbu įvairiose vietose, ten, kur esu pakviečiamas. Tad neturiu galimybės gyventi pagal režimą…
Nuo 2012-ųjų esate sukūręs daugybę spektaklių. Kiek laiko prireikia vieno spektaklio pastatymui?
Visuomet atrodo, kad laiko sukurti spektaklį turiu nepakankamai ir dažnai gaunamo darbo laikoneužteka įvykdyti savo paties lūkesčius. O jei gaunu pakankamai erdvės kūrybai, tuomet nuolat „iššoka“ naujos idėjos, neleidžiančios pabaigti spektaklio. Bet, žinoma, nustatyta premjeros data priverčia tai padaryti.
Kiek svarbu jums yra atrasti klasikinio ir šiuolaikinio šokio susidūrimą spektaklyje?
Svarbu tai jungti mokymosi metu. Tuomet šis susidūrimas natūraliai atsiranta spektakliuose – pavyzdžiui, šokėjų kūnuose.
Kokia šiuo metu šokio situacija Vengrijoje?
Vegrijoje šokis nepaprastai spalvingas – galima rasti daugybę folkloro, šiuolaikinio, klasikinio šokio, šokio teatrą, alternatyvaus šokio trupių bei nepriklausomų šokėjų. Daugybė jų yra sėkmingi ir įžymūs, tačiau, be abejo, turime ir mažiau žinomų bei ne tokių pasisekusių profesionalų.
Esu laimingas, turėjęs ir turėdamas galimybes šokti, mokyti bei statyti spektaklius profesionaliausiose Vengrijos šokio trupėse bei šokio akademijose. Man kaip šokėjui, mokytojui ir choreografui tai yra geriausias grįžtamasis ryšys.
Kaip ir daugumoje pasaulio šalių, Vengrijoje sunku išgyventi iš šokio, tačiau yra daugybė priežasčių, dėl kurių galime visuomet išlikti stiprūs ir džiaugtis savo nuostabia profesija.
