Nemariųjų operų vaikams autorius Antanas Kučinskas: „Kūrėjui būtina kalbėti tik tiesą“

Kai gruodžio 9-ąją Klaipėdos žvejų rūmų scenoje pakils uždanga, o kvapą užgniaužę mažieji žiūrovai pagaliau išvys ilgai lauktos operos vaikams „Žvaigždžių opera“ premjerą, tai taps staigmena ir jos autoriui Antanui Kučinskui.

A.Kučinskas.<br>M.Aleksos nuotr.
A.Kučinskas.<br>M.Aleksos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žaneta Skersytė

Oct 10, 2018, 2:00 PM, atnaujinta Oct 10, 2018, 6:25 PM

„Muzikinio teatro specifika yra tokia – tu padarai savo dalį darbo ir perduodi estafetę kitam, kuris geriau išmano sceninio pastatymo subtilybes. Žaviausia, kai, susidūrus skirtingų kūrėjų vizijoms, rezultatas peržengia bet kokius išankstinius tavo paties lūkesčius ir nustebina netikėtais, sėkmingais sprendimais“, – sakė jau trečiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vaikų operai muziką sukūręs kompozitorius, humanitarinių mokslų daktaras, dėstytojas A.Kučinskas.

Beje, „Žvaigždžių opera“ – sėkmingų ankstesnių operų „Bulvinė pasaka“ ir „Makaronų operatęsinys. Kaip sako kompozitorius, pelės negali likti alkanos ir nepasitaisyti...

– Kaip atsirado opera vaikams „Žvaigždžių opera“? Kodėl būtent apie žvaigždes ir televizijos šou?

– Po dviejų sėkmingų ankstesnių operų – „Bulvinės pasakos“ ir „Makaronų operos“ – su režisieriumi ir dramaturge mąstėme apie tęsinį. Nebepamenu, kas iš mūsų pirmasis mestelėjo idėją apie žvaigždes – žemiškąsias ir dangaus, bet viena buvo tikrai aišku: na, negali pelės, pagrindiniai “neigiami” šių operų herojai, ir vėl likti alkanos ir nepasitaisyti. Juk net ir pikčiausia žiurkė pakelia kartais akis į žvaigždėtą dangų...  

– Kas yra šių trijų operų jungiamoji grandis? 

– Šioje trečiojoje operoje tarsi ir išsprendžiama pelių maisto paieškos dilema – galiausiai jos sočiai prisivalgys sūrio. Bet, pasirodo, vien to joms nebepakaks – jį pakeis šlovės ir garbės troškulys. Bet gavus ir tai – jos trumpam tampa TV šou žvaigždėmis – laimės ir draugystės alkis neišnyksta. 

Nepasakosiu toliau visų siužeto vingių, tik pasakysiu, kad ši tema turbūt gali turėti begalinį tęsinį. Kol kas naujų operų planų nekuriame, visos jėgos sutelktos į šią. Dirba ta pati komanda. Laikas parodys, ar šių herojų nuotykiai turės tęsinį.

– Libretą, kaip ir pirmųjų dviejų operų, rašė Daiva Čepauskaitė. Ar aptarėte su ja būsimą operos siužetą, o gal tai paliekate kūrėjai?

– Su libreto autore aptarėme tik principinę temą, o konkretūs siužeto vingiai – tai jau dramaturgės valdos. Su Daiva labai malonu bendradarbiauti, nes ji visuomet kūrybiškai atsižvelgia į pageidavimus ir lanksčiai reaguoja į siūlymus.

Žinoma, jos nepakartojamas šmaikštus stilius yra viena svarbiausių šių operų sėkmės dalių.

– Ar kaip kūrėjas esate patenkintas vaizdu, kurį premjeros dieną išvystate scenoje? 

– Kurdamas pirmąją operą “Bulvinė pasaka” buvau susikūręs ir sceninę viziją, net kai kuriuos režisūrinius sprendimus. Muzikinio teatro specifika yra tokia – tu padarai savo dalį darbo ir perduodi estafetę kitam, kuris geriau išmano sceninio pastatymo subtilybes. Ir tai yra visai natūralu: režisierius, dailininkas atsineša savo viziją, kuri ne visada sutampa su tavo išankstiniais įsivaizdavimais. 

Teatre ir yra žaviausia, kad, susidūrus skirtingų kūrėjų vizijoms, rezultatas gali peržengti bet kokius išankstinius tavo lūkesčius ir nustebinti netikėtais, sėkmingais sprendimais.

Opera vaikams “Bulvinė pasaka“ apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Ar jums tai svarbus įvertinimas?

– Taip, tai svarbu. Nors, kita vertus, gal tai svarbiau žiūrovams ar rinkodarai. Juk pats kūrinys išliko toks pat ir prieš, ir po apdovanojimo. Nors, neneigsiu, tai suteikė pasitikėjimo, kad einame teisingu keliu.

– Ar kurti vaikams sunkiau nei suaugusiems? Kur slypi operų triptiko sėkmė?

– Manau, vaikiško meno sėkmė – atvirumas ir sąžiningumas. Vaikai neturi kaukių (ar bent jos dar silpnai jiems priaugusios), taigi ir kuriantys vaikams turi būti į juos panašūs. Juk vaikų pasaulis nėra kokia nors nepilna, supaprastinta, sumažinta suaugusiųjų versija. 

Tad ir nereikia ieškoti specialiai suprimityvintos, pabrėžtinai pritaikytos vaikams kalbėjimo formos. Taip, yra tam tikri bendri vaikiško suvokimo dėsningumai, temos, bet tik tiek... Visam kitam jie taip pat atviri kaip ir suaugusieji – tiek klasikinei, tiek moderniai muzikos kalbai, tiek džiaugsmui, tiek liūdesiui, prasmės paieškai ir kasdienybės linksmybėms.  

– Kada jus aplanko kūrybinis įkvėpimas?

– Man reikia laiko “užsikurti”. Iš pradžių meninė idėja tvyro kaip amorfiškas, abstraktus ūkas, nuojauta. Ir tokia būsena trunka gana ilgai. Kartais net kelerius  metus. Bet tada būna kažkoks staigus momentas, lyg praregėjimas, kai vos ne iš karto suvoki galimą sprendimą. 

Na, o toliau vėl ilgas, varginantis kasdienis darbas visą išguldyti į nuoseklią seką ir natas, gludinti, šlifuoti ir nepamesti to momentinio atradimo esmės.

– Ar muziką mėgote nuo vaikystės? Kaip ją atradote?

– Mokiausi Ukmergės muzikos mokykloje ir sekiau brolio pianisto pėdomis į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Tik stodamas vos ne ekspromtu apsisprendžiau, kad įdomiau būtų mokytis ne fortepijono, o kompozicijos. 

Tuometis J.Tallat-Kelpšos konservatorijos teorijos ir kompozicijos katedros vedėjas Teisutis Makačinas nuramino – jei nesiseks kompozicija, pereisi į teoretikus. Išėjo taip, kad dabar esu ir kompozitorius, ir teoretikas – apsigyniau disertaciją, dėstau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, daug kuriu kamerinės muzikos, teatrui, festivaliams.

– Sukūrėte muziką ne vienam kino filmui ar spektakliui. Kuris iš šių kūrinių jums įsimintiniausias? Gal kuriate populiariąją muziką?

– Teatras – labai svarbi mano kūrybinio darbo sritis. Kiekvienais metai sukuriu muziką keletui profesionalių teatrų pastatymų. Esu dirbęs su tokiais režisieriais kaip Jonas Vaitkus, Gintaras Varnas, Birutė Mar, Oskaras Koršunovas ir kt. Darbai labai skirtingi ir išskirti kurį nors vieną kaip svarbiausią būtų netikslu. Kiekvienas darbas savitai artimas, tobulas ir ribotas. 

Taip, kartais susiduriu ir su populiariąja muzika, tik nelabai yra aišku, ką reiktų laikyti tokia muzika ir kaip tą populiarumą pamatuoti. Klausytojų skaičiumi ar ilgaamžiškumu? Gal ir mūsų operas jau reiktų priskirti populiariajai muzikai –  „Bulvinė pasaka“ rodoma jau daugiau kaip dešimt metų ir žiūrovų salėje niekada netrūksta. 

– Kaip sukurti nemirtingą kūrinį? 

– Tiesiog įsiklausyti į save ir nustoti kelti klausimą , kaip sukurti ką nors nemirtinga. Ir iš karto pavyks! (Juokaisi.)

– Salėse mažėja jaunųjų žiūrovų, ir ne tik. Kaip juos pritraukti, sudominti?

– Negaliu teigti, kad žiūrovų mažėja. Jų yra kur kas daugiau, nei buvo nepriklausomybės pradžioje. Vieno recepto, kaip juos sudominti, nėra, o ir nereikia.

Manau, kūrėjui reikia stengtis kalbėti tiesą ir tik tiesą. Tai ir padės rasti raktą į vaikų širdis. O kokia menine kalba sakyti tuos tiesos žodžius, tai jau kiekvieno menininko didysis klausimas. 

– Dėstote Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaip manote, ar ateityje nepritrūksime gabių aktorių, režisierių ir kitų profesionalų, galinčių į sales prikviesti žiūrovus? 

– Viskas keičiasi. Nesinori imtis prognozių: nei optimistinių, nei pesimistinių. Aišku, kad pritrūksime žiūrovų tokiam teatrui, kokį įsivaizduojame dabar. Bet ateityje juk bus kitoks teatras, kokio dabar net neįsivaizduojame. Ir žiūrovai kitokie. Jie užpildys to kito teatro sales. Ne mes.

Svarbu, kad tiems naujiems žiūrovams rūpėtų ne vien naujieji ateities teatro drabužiai, bet ir tai, kas aprengta jais, – siela, mintis, jausmai. 

Apie A.Kučinską

A.Kučinskas gimė 1968 m. spalio 20 d. Ukmergėje. 1993 m. baigė kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Vytauto Barkausko klasė). 1991–1999 m. dėstė Vilniaus konservatorijoje, nuo 2007 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1993–1998 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro garso režisierius, 1998–2013 m. – šio teatro Muzikos skyriaus vedėjas. Humanitarinių mokslų daktaras (2002 m.). Nuo 2018 m. vadovauja valstybiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui „Trimitas“. Sukūrė muzikos kino filmams, kūrinių orkestrui, kamerinių, solo instrumentams, vokalui, chorui ir kt.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.