Koncerto programą sumanė smuikininkas R.Mintsas, o visi šio vakaro atlikėjai neseniai įrašė L.Desiatnikovo kūrinių kompaktinę plokštelę.
Plokštelėje įrašytą L.Desiatnikovo muziką LKO primins ir šiame koncerte. L. Desiatnikovas – vienas populiariausių šių dienų rusų kompozitorių. Tarp kitų jo kūrinių – keturios operos („Rozentalio vaikai“, „Vargšė Liza“), baletas „Prarastos iliuzijos“, simfonija solistams, chorui ir orkestrui, kantatos, daug muzikos kino filmams (už ją yra pelnęs įvairių apdovanojimų).
Vienas populiariausių šių dienų kompozitorių apie savo kūrybos stilių šmaikštauja: „konsonanso emancipacija“, „banalumo transformacijos“ arba „minimalizmas su žmogišku veidu“. Mėgstamiausias jo žanras – „tragiškai išdykusi bagatelė“.
LKO programoje skambės L. Desiatnikovo kompozicijos „Kaip senas rylininkas“ („Wie der alte Leiermann“) ir „Rusų metų laikai“.
Smuikininko Gidono Kremerio įkvėptas L. Desiatnikovas sukūrė „Kaip senas rylininkas“ versiją smuikui ir orkestrui: autoriaus žodžiais, tai ne variacijos, ne parafrazė, ne fantazija, o F. Schuberto dainos „Rylininkas“ komentaras. Kūrinys buvo skirtas F.Schuberto gimimo 200-osioms metinėms (1997).
Neatsitiktinai šiame LKO koncerte skambės du kūriniai, susiję su F. Schubertu – lapkričio 19 d. sukako 190 metų nuo jo mirties. Tad pagerbiant kompozitoriaus šviesų atminimą bus atlikta jo Simfonija Nr. 5 B-dur, D. 485, – 1816-ųjų spalį baigtas didžiausias metų darbas.
Tai visiškai kitoks kūrinys nei dramatiška Ketvirtoji („Tragiškoji“) simfonija. Šios muzikos skaidrumas ir lengvumas primena J.Haydno ir W.A.Mozarto opusus. Ir orkestras mažesnis nei ankstesnėse simfonijose: čia nėra klarnetų, trimitų ir timpanų, o fleita – viena, nors tuo metu tradiciškai būdavo naudojamos dvi.
Kitas koncerte skambėsiantis L.Desiatnikovo kūrinys – „Rusų metų laikai“ balsui, smuikui ir styginiams – taip pat sukurtas G.Kremeriui ir orkestrui „Kremerata Baltica“. Kūrinys paremtas rusų liaudies folkloru, jį sudaro 12 dalių, pavadintų dainomis. Tai lyg 12 mėnesių ir su jais susietos apeigos, tradicijos ir papročiai.
Šio kūrinio pagrindas – autentiški liaudiško dainavimo įrašai ir natų iššifravimai, publikuoti knygoje „Tradicinė Rusijos Poozerjės muzika“ (sudarė Jelena Razumovskaja). Nors „Rusų metų laikai“ atrodytų esą artimi P. Čaikovskio „Metų laikams“, kūrinio kompozicija veikiau primena „vivaldiškų“ koncertų ciklą. Kiekviena dalis susieta su tam tikru krikščionių ortodoksų liturginių metų ar tradicinio agrarinio kalendoriaus įvykiu.
Dar šiek tiek informacijos apie šios programos solistus ir dirigentą. Smuikininkas R.Mintsas yra didelis šiuolaikinės muzikos entuziastas: nemažai įvairių autorių opusų yra atlikęs pirmą kartą. Maskvoje gimęs smuikininkas studijavo Karališkajame muzikos koledže Londone ir Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje.
Sopranas Y.Ivanilova mokėsi pas žymias solistes – Valentiną Levko, Niną Dorliak, Ingeborgą Wamser. Ji yra dainavusi Maskvos Didžiajame, Maskvos „Naujojoje operoje“, Ženevos „Victoria Hall“, Londono „Westminster Abbey“, Niujorko „Millennium Theatre“, Toronto „Glenn Gould Studio“ ir kituose teatruose bei koncertų salėse.
Maestro Philippas Chizhevsky yra Rusijos valstybinės akademinės simfoninės kapelos dirigentas, taip pat bendradarbiauja su Tokijo naujojo miesto, Brno filharmonijos, Brandenburgo valstybiniu, Lietuvos kameriniu, Rusijos valstybiniu, Rusijos nacionalinės filharmonijos, „Musica Viva Chamber“ ir kitais orkestrais.
LKO ir svečių parengta programa „Leonidas Desiatnikovas ir Franzas Schubertas“ skambės lapkričio 24 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.
