Janas Krzysztofas Broja: „Fortepijonas nebuvo mano pirmoji meilė“

Vienu ryškiausių Lenkijos pianistų laikomas Janas Krzysztofas Broja Lietuvoje jau pelnė publikos simpatijas, nors čia su savo koncertine programa atvyksta ne taip ir dažnai – šįkart tai bus ketvirtas kartas.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 12, 2018, 11:09 AM, atnaujinta Dec 12, 2018, 12:31 PM

Nepriekaištingas ir itin emocionalus atlikimas bei pakeriantis pianisto žavesys, kalbama, yra jo vizitinė kortelė. Todėl įvairių žanrų muzikos gerbėjai bei Lietuvos kultūros elitas negaili pianistui liaupsių ir geriausių vertinimų.

„Vaidilos“ teatre Vilniuje gruodžio 12 d. J.K.Broja surengs koncertą „Kitas rakursas“, kurio programoje skambės įvairių stilių ir laikotarpių kūryba: Domenico Scarlatti, Johannesas Brahmsas, Claude'as Debussy, Frédéricas Chopinas, Sergejus Rachmaninovas.

Kaip prisipažįsta pats pianistas, muzika užvaldė visas jo gyvenimo kerteles ir ji turi ypatingą galią užmegzti stiprų emocinį ryšį su kiekvienu asmeniškai.

– Ar jūs visada domėjotės menais?

– Mane visą gyvenimą lydėjo menai, nes vienaip ar kitaip jie susiję su tavimi ir su tavo aplinka. Kuo daugiau turi ir kaupi žinių ir informacijos apie tapybą, architektūrą, mano atveju – apie muziką, tuo geriau išmanai muziką, jos stilius, išmoksti juos atskirti, įžvelgti skirtumus.

– Kur keliauja jūsų mintys, kai grojate fortepijonu?

– Nemanau, kad apie ką nors apskritai galvoju, kai groju. Svarbi yra tik ši akimirka: žinai, kur esi ir kas tavęs laukia po to, todėl tau visiškai nerūpi dalykai, kurie jau praeityje.

Grodamas privalai būti maksimaliai susikoncentravęs į veiksmą, kurį atlieki esamuoju momentu. Nuostabiausia tada, kai išgyveni kiekvieną momentą emociškai, tačiau kartais taip ir nenutinka, nors, manau, taip turėtų būti.

– Ar iš muzikos instrumentų fortepijonas visada buvo jūsų pirmoji meilė?

– Ne, anaiptol. Sakyčiau, kad mano suvokimui apie muziką susiformuoti neturėjo įtakos koks nors konkretus muzikos instrumentas. Muzika – tai vienas, didelis galimybių laukas. Man patiko ritmas, aišku, ir fortepijono garsai, bet, ko gero, pirmiausia žavėjo žmonių balsai.

Mėgau klausytis operos, netgi roko muzikos, nes jos klausėsi mano vyriausioji sesuo ir draugai. Manau, svarbiausia yra pati muzika iš esmės, kuri, bent jau man, yra emocijų išraiška ir kai kas be galo įdomaus.

– Kokius filmus mėgstate žiūrėti? Ar iš tiesų, kaip kartą esate sakęs, „muzikantai yra apsėsti filmų apie muziką ir meną apskritai”?

– Kartais iš tiesų mėgstu pažiūrėti filmus ir kai kurie jų man yra labai artimi ir svarbesni už kitus. Tai, žinoma, filmai apie meną. Yra daug skirtingų žanrų filmų, pavyzdžiui, nuotykių ar mokslinės fantastikos. Pastarieji skirti pramogai, o tai nėra geriausias pasirinkimas, jei ieškote meno.

Išskirčiau rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filmą „Andrejus Rubliovas“, kuriame analizuojamas žmogus, jo išgyvenimai bei gvildenamas klausimas, kas menininkui yra gyvenimo prasmė.

– Ar tikite, kad muzika turi išskirtinę galią keisti žmonių gyvenimą?

– Po koncerto, kai susirenka daug žmonių, labai dažnai išgirstu kai ką    panašaus kalbant arba kaip kiti apie tai kalba. Viename pastarųjų savo koncertų išgirdau pasakojimą, kaip prieš metus moteriai visiškai pamiršti savo problemas ir bet kokias negatyvias mintis padėjo muzika. Manau, kad tai labai asmeniška.

Muzika gali suteikti energijos, pakelti slogią nuotaiką ir žmogus jaučiasi lyg iš naujo gimęs. Tai nėra neįprasta, tačiau tai taip pat priklauso ir nuo to, kokios muzikos klausai.

– Kokius išskirtumėte jums opatinkamus kitų sričių menininkus?

– Jų yra daug. Nuo tada, kai labai susikoncentravau į tai, ką pats darau, negaliu išskirti, kas yra mano mėgstamiausias tapytojas ar rašytojas. Tačiau kai matau genijaus darbą, pavyzdžiui, Caravaggio darbus, manau, kad jis yra geriausias. Bet  jei ilgą laiką stebiu Leonardo da Vinci darbus, viskas apsiverčia, manau, kad vis dėlto  jis yra geriausias. Yra labai daug genialių menininkų.

Pianisto J.K.Brojos koncertas „Kitas rakursas“. Gruodžio 12 d. 19 val. „Vaidilos“ teatras, Vilnius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Švedijos narystė NATO – kodėl taip ilgai užtruko?