Žinia apie A.Šenderovo mirtį daugeliui buvo netikėta. Nacionalinė filharmonija šiomis savaitėmis planavo kompozitoriaus autorinį koncertą, kuris būtų įvykęs kitų metų rudenį, minint jo 75-metį. Buvo numatyta ir koncerto programa – A.Šenderovo oratorija „Shma Israel“.
Filharmonijos kolektyvas sukrėstas. Jį su velioniu siejo bendradarbiavimo dešimtmečiai. Filharmonija surengė tris autorinius A.Šenderovo koncertus.
„Visi, bendravę ir draugavę su juo, groję jo muziką, mylėjo ir patį kompozitorių, ir jo kūrybą. Tai vienas ryškiausių lietuvių ir litvakų menininkų.
Jo kūriniai skambėjo labai plačiai Europoje ir JAV, juos į savo repertuarą yra įtraukę žymiausi orkestrai ir solistai.
Kiekvienas A.Šenderovo prisistatymas publikai tapdavo dideliu muzikos įvykiu, sutraukdavo jo bičiulius ir atlikėjus iš viso pasaulio“, – BNS kalbėjo Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.
Kompozitorius jau nebesužinos, ar paskutinis jo darbas – muzika Gintaro Varno spektakliui „Getas“ – penktadienį pelnys Auksinį scenos kryžių ir papildys gausią jo apdovanojimų kolekciją.
A.Šenderovas kūrė daug ir nuosekliai, kasmet pateikdamas klausytojams naujų kūrinių.
Atmintyje neišblėso kompozitoriaus 70-mečio koncerto Filharmonijoje įspūdžiai, kai žymiausi jo koncertiniai kūriniai („Concerto in Do“, „...ad Astra“, „Paratum cor meum“) putojo tarsi šampanas, o kūrybą apibendrinęs siautulingas simfoninis „Šokis“ tryško gaivališka energija, nežabota fantazija, humoru ir ironija.
Gausiame artistų būryje šėlo ir pasaulinės žvaigždės – violončelininkas Davidas Geringas ir bajano virtuozas iš Norvegijos Geiras Draugsvollas, ant dirigento pakylos nenustygo maestro Modestas Pitrėnas.
„Anatolijus Šenderovas – didis kompozitorius. Jis rašė ne kompiuteriui, bet žmogaus sielai, ją sujaudina.
Muzika – tai vibracijų menas. A.Šenderovo muzikoje vibracijų – visa paletė“, – sakė dirigentas.
Jis mokėjo suburti bendraminčius, užkrėsdavo juos savo optimizmu.
Bet koks buvo vienumoje su savimi, anot jo paties, „žinojo tiktai popierius, pieštukas ir trintukas, fortepijono klavišai, mažas darželis prie namų, automobilio vairas, kulinarinių eksperimentų vaisiai ir katinas Murkis“.
„Lietuvos rytas“ siūlo prisiminti iškalbingus A.Šenderovo interviu fragmentus.
Apie kūrybos laisvę
„Beveik visą gyvenimą esu laisvasis menininkas – gyvenu vien muzika. Man tai didelė laimė, nepaisant tokio gyvenimo ir pragyvenimo būdo sudėtingumo.
Karuselė vis greičiau sukasi ir darbo turiu vis daugiau. Kas yra laisvalaikis, jau seniai nežinau ir, tiesą sakant, nelabai norėčiau žinoti. Toks mano gyvenimo būdas, tikslas ir prasmė. Ir – laimė.
Medį jau pasodinau, namą turiu, duktė ir anūkai gyvena įdomiai. Dabar lieka tiktai rašyti (aš vis dar rašau pieštuku ant natų popieriaus), koreguoti, susitikinėti su atlikėjais, dalyvauti koncertuose ir laukti kitos sukakties.“
Apie muzikos prasmę
„Muzika kreipiasi į žmogaus natūralius jausmus. Savo muzikoje technologiją, kuri yra labai svarbi, stengiuosi taip paslėpti, kad ji taptų nematoma. Muzikos prasmė – nepalikti klausytojo abejingo, priversti jį mąstyti ir pajusti tai, ko jis ne visada suranda tikrame gyvenime.
Muzikoje visada kalbu apie dalykus, kurie nebūtinai egzistuoja mūsų kasdieniame gyvenime, bet žmogus apie juos svajoja.
Galvoju ir apie tai, kad gimimas jau yra kelio į pabaigą pradžia. Taip pavadinau ir vieną savo kūrinį: „Da capo al...“ („Nuo pradžios iki...“).
Galbūt intuityviai ši tema visada jaučiama mano kūryboje.“
Apie ėjimą pirmyn
„Tam, kad neužmigtum, nereikia vartoti migdomųjų. „Migdomieji“ – kai tau viskas aišku ir nematai kitų galimybių. Po kiekvieno mano kūrinio atlikimo matau, kaip padaryti, kad tas ar kitas muzikos fragmentas suskambėtų įtikinamiau.
Muzika turi gyventi su tavimi. Ir kartu su besikeičiančiu gyvenimu. Tada ji turi šansą būti aktuali.
Reikia nuolat praktikuotis. Tai turėtų tapti gyvenimo būdu. Jei seniai nerašei, tiesiog neateina minčių arba nežinai, ką su jomis daryti.“
Apie improvizaciją
„Man svarbu tai, kas išplaukia iš paties kūrinio ir padeda muzikai atsiskleisti. Tai gali būti netradicinis scenos traktavimas, specifinis apšvietimas, netikėtas atlikėjų elgesys.
Tačiau niekada nenaudoju specialių priemonių dėl tariamo naujoviškumo. Teatriškumas man kartais reikalingas tam, kad pabrėžčiau muzikos esmę. Net jei auditorija ne viską supranta, visada ką nors pajus.
Svarbiausia, kad publika neliktų abejinga.“
Muzika nepalieka abejingų
A.Šenderovo muzika nepalieka abejingų – ji stebina instrumentų spalvomis, dramaturginiu užtaisu, įsimintinomis melodijomis, prasmingomis idėjomis.
Ji skamba visame pasaulyje nuo Jungtinės Karalystės iki Japonijos ir Naujosios Zelandijos, populiarinama iškilių kompozitoriaus bičiulių ir bendraminčių.
„Klausytojų reakcija buvo nepaprasta, atlikėjai ir kompozitorius šešiskart buvo kviečiami į sceną.
Aš negaliu prisiminti kito tokio atvejo, kai šiuolaikinis kūrinys buvo priimtas taip entuziastingai“, – rašė „International Art Manager“ po Koncerto violončelei ir orkestrui „Concerto in Do“, dedikuoto D.Geringui, premjeros Berlyne. Šis kūrinys pelnė A.Šenderovui Europos kompozitoriaus premiją. Beje, vieninteliam iš Lietuvos.
Kūryba įvertinta gausiais apdovanojimais
1945 m. Rusijoje gimęs A.Šenderovas baigė Lietuvos konservatoriją (1967), kartu studijavo kompoziciją Sankt Peterburgo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje. 1990 metais stažavo Tel Avivo Samuelio Rubino muzikos akademijoje.
Gausiame jo kūrybos palikime – keturi baletai, keliolika koncertinio žanro kūrinių, beveik trys dešimtys orkestrinių partitūrų, apie keturiasdešimt kamerinių kompozicijų, dešimtys vokalinės ir instrumentinės solinės muzikos kūrinių, kūryba vaikams, dramos spektakliams ir kino filmams.
Savo kūryboje autorius daug dėmesio skyrė sakralinei tematikai, pasitelkdamas Senojo ir Naujojo Testamento siužetus ir tekstus hebrajų bei lotynų kalbomis. Gilinosi į seniausius kultūros klodus ir biblines idėjas, naudojo sefardų, aškenazių ir litvakų tradicinės muzikos elementus.
A.Šenderovo kūriniai skambėjo daugiau kaip 70 tarptautinių muzikos festivalių, žymiose pasaulio koncertų salėse visuose pasaulio žemynuose.
Kompozitoriaus muziką populiarina daug žinomų atlikėjų, tačiau pagrindiniu jo įkvėpėju ir kūrybos partneriu tapo Vilniuje gimęs violončelininkas D.Geringas, kuriam A.Šenderovas parašė ar pritaikė keletą ryškiausių savo kūrinių. Šios partnerystės dėka A.Šenderovo muzika įveikia daugelio valstybių sienas.
A.Šenderovas pelnė laurus tarptautiniuose konkursuose: 1993 m. už kūrinį „Der tiefe Brunnen...“ – II premiją tarptautiniame konkurse Prahoje, 1994 m. už kūrinį „M.K.Čiurlionio eskizai“ – garbės diplomą tarptautiniame W.Lutoslawskio konkurse Kilyje (Vokietija), 2002 m. už Koncertą violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto in Do“ – Europos kompozitoriaus premiją „young.euro.classic“ festivalyje Berlyne.
2005 m. A.Šenderovo baletas „Dezdemona“ buvo pripažintas geriausiu scenos kūriniu Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse, 2012 m. tarp šio konkurso laureatų pateko jo Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui Nr.3.
1996 m. menininko nuopelnai įvertinti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (Riterio kryžiumi), 1997 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2006 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Karininko kryžiumi), 2008 m. – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimu, 2015 m. – Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
***
Kompozitoriaus laidotuvės vyks kovo 29d., penktadienį, 10 val. Sudervės žydų kapinėse Vilniuje (Sudervės kl. 28).
