Tą vakarą Zalcburgo festivalio scenoje buvo atliktas Giuseppe Verdi operos „Luiza Miler“ koncertinis variantas. Koncertą papuošė sausakimšos salės ovacijos ir milžiniška pasaulinio lygio dainininko palaikymo banga. Laikotarpis po kaltinimų, pasak P.Domingo, buvo „viena sunkiausių jo gyvenimo akimirkų“, todėl vakaras su Zalcburge susirinkusia tarptautine publika dainininkui buvo itin brangus.
Kaltinimai – 30 metų senumo
Ispanas P.Domingo iki šiol laikomas vienu žymiausių pasaulio vokalistų, žydėjusių XX amžiaus pabaigoje. Buvęs tenoras, o dabar baritonas P.Domingo sukūrė daugiau vaidmenų nei bet kuris kitas dainininkas. Jis taip pat yra dirigentas ir operos administratorius – Los Andželo operos teatro generalinis direktorius.
Būdamas 78-erių metų, jis neapleidžia scenos ir toliau tęsia karjerą, transformavęs savo balso galimybes į baratono registrą. Nors tai, atrodytų, kone prieštarauja gamtai, būdamas tokio amžiaus jis puikiai kontroliuoja savo balsą ir dainuojant negirdėti tremolo, atitrūkimų ar netvarkingo kvėpavimo.
Šis žmogus turi pusės amžiaus patirties scenoje, jo be galo įvairus repertuaras, bet jis ir toliau turtina savo žinias. Per ilgą ir turiningą karjerą dainininkas išleido daugiau nei 100 albumų ir laimėjo 14 „Grammy“ apdovanojimų. Nenuostabu, kad šitokią įtaką operos pasauliui turintis asmuo yra kaltinimas piktnaudžiavimu galia ir spaudimu su juo dirbančioms moterims dėl karjeros galimybių pradėti su juo romantinius lytinius santykius.
Šiemet devynios skirtingos moterys apkaltino vieną ryškiausių pasaulio operos solistų lytiniu priekabiavimu, todėl atlikėjas turėjo pristabdyti karjerą. Kai kurie įvykiai, kuriais kaltinamas dainininkas, yra 30 metų senumo. Aukos teigė, kad P.Domingo naudojosi savo pozicija operos pasaulyje, o ypač vadovavimu Los Andželo operos teatrui, siekdamas priverstinių lytinių santykius.
Jis buvo kaltinamas pakartotiniais telefono skambučiais, kvietimais į viešbučio kambarius ir jo butą, nepageidaujamais prisilietimais ir bučiniais. Moterys buvo viliojamos perspektyviomis darbo galimybėmis, o tų, kurios atsisakė santykių su dainininku, profesinė karjera buvo žlugdoma. Per vėliau atliktą apklausą apie 30 muzikantų, dainininkų, šokėjų ir scenos darbininkų pareiškė, kad P.Domingas jų akivaizdoje rodė atkaklų dėmesį jaunoms moterims ir kartais nederamai elgėsi.
Šie kaltinimai operos pasaulį suskaldė į dvi stovyklas. P.Domingo boikotavo didieji Amerikos operos teatrai, tačiau Europoje požiūris į šį reikalą nebuvo toks griežtas ir P.Domingo šiltai pasitinkamas gastroliniuose koncertuose. Jeigu kaltinimai pasitvirtins, padariniai P.Domingo karjerai gali būti net fatališki – tai būtų vienos didžiausių karjerų operos istorijoje pabaiga. Vis dėlto, turint tokį milžinišką ir stiprų palaikymą, viskas gali nebūtinai baigtis karjeros griūtimi.
Į mūšį stojo gynėjų armija
Operos solistas viešai sureagavo į kaltinimus ir pavadino juos netiksliais bei pasenusiais, taip pat kaltino anoniminius šios istorijos prokurorus kreipusis ne į teisėsaugą, o į žurnalistus ir spaudą. Dainininkas teigė visą gyvenimą manęs, kad bendrauja su kitais žmonėmis, remdamasis abipusiu sutarimu. Pasak jo, kartu su juo dirbantys žmonės žinojo, kadd jis niekada tyčia nebūtų galėjęs ko nors įžeisti, įskaudinti, užgauti ar sugėdinti.
Savo žinutėje P.Domingo taip pat empatiškai sureagavo į aukų patirtą skausmą ir nemalonius išgyvenimus. „Skaudu girdėti, kad ką nors nuliūdinau ar įskaudinau, verčiau jaustis nepatogiai, kad ir prieš kiek daug laiko tai būtų įvykę ar kokie nekalti būtų buvę mano ketinimai“, – rašė jis. Kadangi santykių standartai visuomenėje iš esmės pasikeitė, tai pripažinęs operos solistas pažadėjo „ateityje sau kelti aukštesnius bendravimo su kitais reikalavimus“.
Kai JAV operos teatrai atsisakė bendradarbiauti su dainininku, kita P.Domingo gerbėjų stovykla, ypač Europos muzikos institucijos, kaipmat stojo jo pusėn ir išreiškė paramą. Internautai siūlė dainininkėms, apkaltinusioms P.Domingo, geriau pasimokyti dainuoti, užuot bandžius kurti dramas iš praeities prisiminimų.
P.Domingo gina ir bendradarbiai, teigdami, kad jis jau daugiau kaip tris dešimtmečius yra dinamiška kūrybinė jėga, veikianti visame pasaulyje, o ypač Los Andželo muzikiniame gyvenime. Jo kolegė Anne Marie Lindauer teigė per tris dešimtmečius mačiusi daugiau nei 200 P.Domingo pasirodymų scenoje ir daugiau niekada neisianti į jo koncertus atšaukusius JAV operos teatrus. Jos nuomone, tokia operos institucijų reakcija tėra išankstinis nusistatymas ir anoniminiai įtarimai tikrai neturėtų sugriauti šio žmogaus karjeros Europoje. Amerikietė Kathleen Carlson taip pat teigė, jog kaltinimai tikrai netrukdė, netgi paskatino atvykti pasiklausyti P.Domingo pasirodymo Zalcburge.
Zalcburgo festivalio rengėjai, kitaip nei JAV operos teatrai, sutiko priimti dainininką. Europoje nėra atšauktas iš esmės nė vienas P.Domingo koncertas. Daugelis į šį atvejį žvelgė kaip į pritempto amerikietiško politinio korektiškumo formą ir piktinosi, kad P. Domingo karjera JAV buvo pristabdyta neturint jokių kaltinimų įrodymų ir vis dar nežinant kaltintojų tapatybės. Jie teigė nematantys jokių priežasčių šiam operos solistui neleisti dalyvauti Zalcburgo festivalyje ir kituose Europos koncertuose.
Tai išgirdę amerikiečiai teigė, kad Europos operos institucijos neatsižvelgia į išnaudotų moterų skausmą ir neprisideda prie visuomeninio judėjimo prieš lytinę prievartą.
Dainavimas nustelbė kaltinimus
Pasirodymas Zalcburgo festivalyje byloja, kad P.Domingo karjeros kreivė vėl pakilo. Ovacijos prasidėjo vos jam pasirodžius scenoje. Buvo palaikomos kiekvienos paveikios jo pasirodymo vietos – pasažai, aukštos natos.
Pasibaigus koncertui dešimt minučių netilusios ovacijos kai kam pasirodė kaip gerokai perdėtas P.Domingo sutikimas. Jo populiarumas ir asmeninės simpatijos čia persvėrė paties koncerto lygį, nes tai nebuvo vienas stipriausių jo pasirodymų. Čia solistams P.Domingo, Nino Machaidzei, Roberto Tagliavini, Piotrui Beczalai, Julijai Matočkinai, Ceciliai Molinari ir Johnui Relyea akomponavo "Mozarteum" orkestras, diriguojamas Jameso Conlono – amerikiečių dirigento, laikomo vienu lanksčiausių ir gerbiamiausių Amerikoje. Jo pasirodymas buvo nepaprastai energingas ir dramatiškas, o orkestro skambesys darė įspūdį.
Galingas P.Domingo balso tonas, nors ir kiek niaurus, pavergė klausytojų širdis. Dainuodamas gerai įvaldytu tenoriniu baritonu, jis įkūnijo mylintį, piktą ir kovingą tėvą. Buvo įdomu klausytis jo dainavimo ansamblyje ir pabaigos duete su Luiza, kuriame solistas sužibėjo muzikiniu intymumu ir emocinga vaidyba. Jam talkinusi N.Machaidzė Luizą interpretavo tviskančia koloratūra ir kartais stipriu vibrato. P.Beczala dinamišku tenoro balsu įkūnija Rodolfą.
Spauda šį pasirodymą įvardijo kap puikų koncertą ir viešą oficialią P.Domingo reabilitaciją, kurios jis nusipelnė. Dainininkas taip pat sulaukė festivalio rengėjų ir scenos partnerių palaikymo. Tiek sopranas N.Machaidzė, tiek tenoras P.Beczala gyrė P.Domingo, pasakodami apie jo susitelkimą į darbą, ir dėkojo žiūrovams už palaikymą.
Kai po koncerto dainininkas su žmona išėjo į gatvę, susirinkusieji neslėpė simpatijos jam, šūkavo „Bravissimo“ ir „Pergalė“. P.Domingo neslėpė savo jaudulio.
„Nuostabi publika, geras spektaklis, sunku patikėti, kiek daug čia yra žmonių meilės ir palaikymo“, – komentavo jis po pasirodymo, dalydamas autografus gerbėjams.
Operos visuomenėje dažnai manoma, kad reikėtų atskirti meną nuo menininko ir nesieti geros muzikos su blogu asmeniniu elgesiu. Kita vertus, dauguma meno olimpą pasiekusių žmonių yra neatskiriami nuo savo ydų ir trūkumų, kurie yra to, kas jie buvo, ir to, kuo jie taps, dalelės.
