„Šiandien muzikos ir visų sceninio meno sričių kūrėjai yra palikti nežinioje. Be veiklos atnaujinimo plano kyla pavojus padaryti šiam rimtosios kultūros sektoriui nepataisomą ne tik finansinę, bet svarbiausia – profesinę – žalą. Besitęsiant tokiai padėčiai kaip dabar, tūkstančiai ryškiausių ir aukščiausio profesionalumo lygio muzikos (simfoniniai, kameriniai orkestrai, chorai, solistai) ir scenos menų (teatras, šokis, opera) atlikėjų bei kūrėjų atsidurs kritinėje padėtyje, negalėdami išlaikyti savo profesinių įgūdžių tame lygyje, kuris buvo pasiektas per daugelį metų.
Mat klasikinio ir šiuolaikinio muzikos ir scenos meno specifika yra tokia, kad neįmanoma repetuoti, groti ir vaidinti tik vienam su savimi, nes šių profesijų specifika – darbas grupėje“ – rašoma dokumente, kurį pasirašė tokios organizacijos kaip Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Nacionaline filharmonija, Nacionalinis dramos teatras, Vilniaus festivaliai, OKT/Vilniaus miesto teatras, Vilnius City Opera, režisierių Eimunto Nekrošiaus ir Gintaro Varno įkurti teatrai „Meno fortas“, „Utopija“, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, teatras „Atviras ratas“ ir kitos visiems žinomos organizacijos, atstovaujančios klasikinio ir šiuolaikinio sceninio meno kūrėjus ir aukščiausios klasės visų meno sričių profesionalus, garsinančius Lietuvą ir jos kultūros vertybes tiek mūsų šalyje, tiek tarptautinėse scenose.
Lietuvos kultūros šerdimi laikomos kultūros organizacijos baiminasi, kad jeigu toks planas nebus priimtas artimiausiomis dienomis, tuomet nebus įmanoma įgyvendinti jokių sceninio meno renginių iki pat rugsėjo pabaigos ar net vėliau. „Klasikinio ir šiuolaikinio meno sceniniai renginiai (dramos teatras, simfoniai ir kameriniai koncertai, opera, šokis) sudaro Lietuvos sceninio meno pagrindą bei suteikia žiūrovams ne tik aukščiausios meninės vertės produktą, bet turi ypatingą edukacinę reikšmę.
Ribojimai ar draudimas rodyti tai, ką turime geriausio, atimtų iš Lietuvos žiūrovų galimybę ateinantį laikmetį, po tikrai sudėtingo ir dramatiško periodo, pasidžiaugti įdomiais, inovatyviais sceninio meno ir muzikinio pasaulio kūriniais“ – teigiama pagrindinių nacionalinių, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų rašte.
Šiandien, Vyriausybei leidus atsidaryti miestų lauko kavinėms, turgavietėms, prekybos centrams, religinėms apeigoms, o taip pat ir vidinėse patalpose veikiantiems restoranams ar net kazino, vis dar uždaryti lieka net ir nedideli kultūros renginiai – vis dar neleidžiama rengti jokių kultūros renginių su daugiau kaip 30 žiūrovų. „Tad susiduriame su akivaizdžiais diskriminacijos pavyzdžiais, kaip antai: šiltą dieną matome daugybę žmonių, sėdinčių lauko kavinėse, neretai vienoje didesnėje lauko erdvėje iki kelių šimtų žmonių. Tokie susibūrimai yra jau senokai leidžiami visuomenei, žmonės gali sėdėti lauko kavinėse ir restoranuose neribotą laiką.
Tačiau jeigu toks pats žmonių kiekis sėdės toje pačioje ar panašioje lauko erdvėje ir klausysis pianisto Luko Geniušo koncerto ar žiūrės Oskaro Koršunovo spektaklį, tai jau bus draudžiama veikla. Tokiu būdu diskriminuojami ne tik muzikos atlikėjai, teatro kūrėjai, aktoriai ir kiti kultūros atstovai, bet ir pati visuomenė, kuri gauna itin dviprasmišką žinutę apie tai, kas galima ir kas ne, kuriai tokioje pačioje situacijoje leidžiama susiburti ir vartoti vienus dalykus, bet draudžiama mėgautis kultūra, menu“ – sakoma šiame kreipimesi ir prašoma Vyriausybės iki gegužės 21 d. patvirtinti konkretų planą, atsižvelgiant į apgalvotus kultūros organizacijų pasiūlymus ir kai kurių kitų Europos šalių žingsnius šioje srityje.
Pavyzdžiui, Ispanijoje jau nuo gegužės 26 d. bus leidžiama rengti koncertus lauke esant iki 400 žiūrovų, o teatrų salėse operuojant 30% vietų užimtumu, nuo birželio vidurio čia planuojama leisti renginius lauke esant iki 600–800 žiūrovų. Italijoje nuo birželio 15 d. į šalies gyvenimą grįžta opera ir klasikiniai koncertai, esant iki 1000 žiūrovų lauke ir iki 200 uždarose salėse. Nors visiems bus privalomos kaukės ir temperatūra matuojama prie įėjimo, tai žmones įkvepia ir parodo pavyzdį – juk tiek Italijoje, tiek Ispanijoje pandemijos mastas ir aukų skaičiai buvo didžiausi Europoje.
Mūsų kaimynė Estija planuoja palaipsniui didinti žiūrovų skaičių kultūros renginiuose, čia rugpjūtį atvirose erdvėse galės lankytis iki 1000 žiūrovų. O Austrija gegužės 25 d. žada pasirašyti leidimą Zalcburgo festivaliui vykti rugpjūčio mėnesį, kur spektaklius ir koncertus galės stebėti irgi iki 1000 žiūrovų. Lietuvos klasikinio ir šiuolaikinio scenos meno organizacijos tikisi, kad mūsų šalis, pasižymėjusi bene mažiausiu kiekiu žmonių, užsikrėtusių virusu, nebijos sekti geriausiais Europos pavyzdžiais ir leisti pakankamą kiekį žiūrovų atviruose kultūros renginiuose, kad muzikos ir teatro kolektyvai galėtų vykdyti savo veiklą.
Vyriausybė svarstys, kokiu grafiku leisti atnaujinti renginius – premjeras
Vyriausybė trečiadienį svarstys, kokiu grafiku leisti atnaujinti renginius, koncertus, teatrų veiklą, jei epidemiologinė situacija šalyje neblogėtų, BNS sakė premjeras Saulius Skvernelis.
„Tikiuosi, kad Vyriausybė rytoj pritars ir ypatingai teatrų, koncertų, masinių renginių organizatoriai gaus grafiką, teigiamai epidemiologinei situacijai esant, neblogėjančiai, kada, kokiomis datomis, kokie renginiai tiek viešose vietose, tiek uždarose vietose, su kiek žiūrovų galėtų vykti“, – antradienį Seime sakė S. Skvernelis.
„Tai labai svarbu planuojant savo darbus, mes pagal dabartinę situaciją manome, kad jau birželį, liepą, rugpjūtį masiniai renginiai, teatrai, koncertai taip pat galėtų pradėti funkcionuoti. Tam tikri ribojimai bus taikomi, žiūrovų skaičius ribojamas“, – teigė premjeras.
Vyriausybės vadovas teigė dar negalintis atsakyti, ar karantinas bus tęsiamas po gegužės 31 dienos.
„Jei mes turėsime galimybes mūsų žmonių saugumą užtikrinti be šio režimo, galimas variantas, kad gali likti ekstremali situacija. Bet mus reikia pažiūrėti, nes daug kas šiandien, ūkinės veiklos ribojimas, pagrįsta Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatymu, kai reikalinga forma karantino šalies mastu arba tam tikros teritorijos, tai teisinis režimas“, – sakė premjeras.
Jis pažymėjo, kad nutraukus karantiną nutrūktų ir tam tikros socialinės garantijos, pvz., galimybė tėvams likti namie su mažais vaikais jų priežiūrai gaunant ligos pašalpą ir t. t.
„Tie, kas agituoja, kad kuo greičiu baigtume karantiną, pasibaigus karantinui socialinės apsaugos priemonės irgi turės baigtis, tai irgi reikia susibalansuoti“, – pažymėjo premjeras.
Karantino režimas šalyje siekiant sustabdyti koronoviruso plitimą įvestas kovo 16 dieną ir kol kas pratęstas iki gegužės 31-osios.
