Po 11 metų pertraukos G.Verdi amžininko, G.Puccini mokytojo kūrinį „Lietuviai“ Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas“ motyvais Lietuvoje prikėlė Gintaro Rinkevičiaus diriguojami Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) orkestras, choras ir solistai Mickaelis Spadaccini (Konradas Valenrodas), Sandra Janušaitė (Aldona), Arūnas Malikėnas (Vytautas), Vytautas Juozapaitis (Arnoldas) ir Liudas Norvaišas (Albanas).
Veikalas, kuriam libretą parašė vienas populiariausių to meto libretininkų Antonio Ghislanzoni, nuskambėjo lietuviškai. Specialiai šia proga pagrindinę jo partiją lietuvių kalba išmoko ir italų-belgų tenoras M.Spadaccini, žinomas klausytojams iš pasirodymų LNOBT. Šis dainininkas visą karantino laikotarpį praleido Vilniuje.
„Italui dainuoti lietuviškai – savotiškas žygdarbis“, – pripažino G.Rinkevičius, gyręs svečią ir už gražaus tembro, lakų, skambų balsą. „Tokių tenorų yra labai mažai“, – sakė maestro.
Jis pats „Lietuvių“ partitūros ėmėsi pirmą kartą. „Ši opera galėtų būti labai populiari, mėgstama publikos dėl gražios muzikos. Tai visiškai klasikinė italų romantinė opera, primenanti populiariuosius G.Verdi scenos veikalus. Lietuviško kolorito veltui ieškosime net jos epizoduose, kuriuose minima Lietuva“, – kalbėjo maestro.
Tautų laisvės simbolis
Šios A.Ponchielli operos apie didvyrišką lietuvių kovą su kryžiuočiais premjera įvyko 1874 metais garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Ji buvo sutikta entuziastingai kaip italų laisvės kovų simbolis. „Lietuviuose“ yra dainavusios ryškiausios pasaulio operos žvaigždės. 1903-aisiais teatre „La Scala“ veikalą dirigavo legendinis maestro Arturo Toscanini.
Kodėl italai ėmėsi kurti operą „Lietuviai“? Rašytojui ir libretų autoriui Salvatorei Farinai, dirbusiam „Riccordi“ leidykloje, kuri spausdino G.Verdi ir G.Puccini partitūras, į rankas pateko A.Mickevičiaus poema „Konradas Valenrodas“ ir sužavėjo heroiška istorija. Ji atliepė tuomečius italų tautos laisvės siekius.
XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais opera buvo atlikta Kremonoje, Trieste, Brešoje, Romoje, Turine, Buenos Airėse, Montevidėjuje, Čikagoje, Sankt Peterburgo Imperatoriškajame teatre (čia ji vadinosi „Aldona“), vėliau skambėjo Toronte ir Kremonoje.
Pirmoji lietuviškoji šio veikalo premjera įvyko Čikagos lietuvių operoje 1981 metais. Libretą iš italų kalbos išvertė ir redagavo garsus išeivijos poetas Stasys Santvaras (1902–1991). Jo vertimu pasinaudota ir šventiniame koncerte.
Po dešimties metų Čikagoje ta pati opera buvo pastatyta dar kartą ir tapo Lietuvos atgimimo simboliu. Tada pirmą sykį kartu su JAV lietuvių atlikėjais spektaklį kūrė iš nepriklausomos Lietuvos pakviesti profesionalūs menininkai – dirigentas Vytautas Viržonis, režisierius Eligijus Domarkas, dailininkė Janina Malinauskaitė, solistai Irena Milkevičiūtė ir Virgilijus Noreika. Spektaklis buvo parodytas ir Vilniuje.
Lietuvoje ne itin sekasi
Tačiau Lietuvoje operai ne itin sekėsi. 2009-aisiais vos ne žlugo jos pristatymas Trakų pilies kieme per Vilniaus operos festivalį, kuris buvo įtrauktas į nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Mat tuometinis kultūros ministras Remigijus Vilkaitis katastrofiškai užvilkino festivalio finansavimą.
Visgi spektaklis įvyko ir tapo efektingiausia iki šiol Lietuvoje įkūnytų šios operos versijų. Specialiai „Lietuviams“ Trakuose buvo sukurtos derančios prie Trakų pilies erdvinės dekoracijos, įspūdingi kostiumai (dailininkai Mindaugas Navakas ir Aleksandra Jacovskytė). Jono Jurašo režisuotame spektaklyje dalyvavo raiteliai su žirgais ir lankininkai, vaidilutės ir kunigaikščiai.
Tada planuota projektą kartoti kasmet istoriniame Trakų pilies kieme Valstybės dienos proga, bet tai neįvyko. Tebuvo surengta dar viena koncertinė operos versija LNOBT.
„Lietuvių“ premjera LNOBT galėjo tapti prasmingu operos šimtmečio akcentu. Buvęs LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas buvo sutaręs dėl jos pastatymo teatre su vienu žymiausių pasaulio režisierių Hugo De Ana, kuris ne kartą šiuo tikslu lankėsi Lietuvoje, buvo atvežęs spektaklio eskizus. Tačiau dabartinis teatro vadovas projekto nepalaimino.
Prieš šimtą metų „Lietuviai“ pretendavo pradėti mūsų operos istoriją, bet garsiajam tenorui Kiprui Petrauskui labiau imponavo Alfredo partija, todėl buvo pasirinkta „Traviata“.
Operą įamžins Filharmonija
Dabar Valdovų rūmai ėmėsi iniciatyvos paversti A.Ponchiellio „Lietuvių“ atlikimą rūmų Didžiajame kieme Valstybės dienos minėjimo tradicija. Deja, užsitęsęs karantinas sužlugdė planus pristatyti teatralizuotą operos versiją. Gal tai pavyks ateityje.
Dar anksčiau už Valdovų rūmus „Lietuviais“ susidomėjo Nacionalinė filharmonija, įtraukusi šią operą į savo 80-mečio paminėjimo programą. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras su solistais Vaidu Vyšniausku, Jūrate Švedaite-Waller (JAV), Modestu Sedlevičiumi, Tadu Girininku, Arūnu Malikėnu ir Aiste Stančikaite kompaktinėje plokštelėje ir Skaitmeninėje koncertų salėje netrukus įamžins originalią itališką A.Ponchielli operos versiją be kupiūrų.
Ji skambės ir Pažaislio festivalyje (rugpjūčio 30 d.) bei Nacionalinėje filharmonijoje (rugsėjo 5 d.). Projekto meno vadovas ir dirigentas – Modestas Pitrėnas.
„Lietuvius“ 1979 metais yra įrašę Turino RAI (Italija) orkestras ir choras su italų solistais. 1981-aisiais įrašų kompanija „Balkan Records“ išleido Lietuvių operos Čikagoje (JAV) koncertinio atlikimo įrašą kompaktinėje plokštelėje. 2001 m. šios operos ištraukas su LNOBT orkestru, diriguojamu L.Balčiūno, atliko ir įrašė operos primadona Violeta Urmana ir maestro V.Noreika.
