Laukdami spalio 14, 15, 16 ir 17 d. „Anos Bolenos“ spektaklių, operos atlikėjai ir statytojai gali pasidžiaugti kaip reta puikių savo darbo įvertinimų banga.
„Dar ir šiandien mano ausys džiūgauja ir gyvena prisiminimais. Tokio lygio bel canto vargu bau ar mūsiškė scena yra girdėjusi. Turiu galvoje VISĄ (ne vieną kitą) solistų ansamblį, chorą ir orkestrą, o Sesto Quatrini darsyk įrodė, kad yra bel canto repertuaro metras“, – po premjeros pripažino muzikologė Jūratė Katinaitė.
„Veikalą dirigavusio LNOBT Operos meno vadovo S.Quatrini užmojis įrodyti publikai, kad produktyviųjų bel canto operų kūrėjų darbai nėra nuobodūs, šįkart su kaupu pasiteisino – pirmą sykį Lietuvoje pastatytą „Aną Boleną“ lydėjo triumfas“, – jai pritarė „Lietuvos ryto“ kultūros žurnalistė Asta Andrikonytė.
„Jau spektaklio metu auditorija keletą kartų pratrūko griausmingais aplodismentais. Uždangai nusileidus, ji pašoko ir ilgai plojo stovėdama. Tai iš tiesų buvo pergalingas jausmas“, – konstatavo tarptautinio operos naujienų portalo „OperaWire“ apžvalgininkė Polina Lyapustina.
„Toks kokybiškas operos pastatymas Lietuvos scenoje – tai fantastika. Visi trys operos solistai iš Italijos paliko didžiulį įspūdį: Anos vaidmens atlikėja Francesca Sassu, Džeinės – Raffaella Lupinacci ir, žinoma, Persį dainavęs nuostabusis tenoras Michele Angelini“, – teigė UAB „Rivona“ generalinis direktorius, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.
„Tai sudėtinga, nekupiūruota G.Donizetti opera. Džiugu, kad LNOBT ryžosi tokiam sudėtingam pastatymui, kurį teko kurti neįprastomis kovos su CoVid-19 pandemija sąlygomis. Tačiau neturiu jokių priekaištų nei scenografijai, nei atlikėjams.
Manau, Lietuvos žiūrovai jau pavargę nuo režisūrinio teatro apraiškų ir įmantrių scenografijos sprendimų. Pasiilgome to nuostabaus paprastumo, kuriame darnus italų ir lietuvių solistų ansamblis skambėjo tiesiog idealiai“, – tvirtino akademikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Grasilda Blažienė.
Prieš premjerinį spektaklį teatre įvyko tradicinis LNOBT asmeninių rėmėjų susitikimas. Jame šio teatro bičiulių ženkleliais – pasidabruotomis rūtelėmis apdovanoti dar keturi meilės teatrui suburto klubo nariai: verslininkai Saulė Dienienė-Archipova, Kristina Mekšrūnienė, Viktoras Žakaitis ir mokslininkė G.Blažienė.
Pernai LNOBT pirmasis Lietuvoje ėmė diegti vakarietišką rėmimo praktiką ir pakvietė savo nuolatinius lankytojus tapti ilgalaikės asmeninio rėmimo programos dalyviais. Galima rinktis vieną iš trijų asmeninio rėmimo programų, pavadintų kiekvienam muzikos mylėtojui suprantamais terminais: TUTTI, BRAVO ir SOLO.
Kiekvienas rėmėjas gali rinktis, kuriam teatro meniniam sektoriui (operai, baletui, orkestrui) norėtų skirti savo lėšų. Su asmeniniais rėmėjais LNOBT palaiko nuolatinį ryšį: kviečia juos į teatro premjeras ir kitus jame vykstančius renginius, rengia asmeninių rėmėjų susitikimus
