Tarp spektaklio artistų – Juozas Stanulis (1897–1991m.), Petras Kubertavičius (1897–1964 m.), Vincas Steponavičius (1898–1958 m.), Viktoras Dineika (1900–1968 m)...
Jei ne tie neramūs laikai, kai Vilnius keliavo iš rankų į rankas, galbūt čia būtų suvaidintos ir Henriko Zudermanno „Joninės“. Tačiau jos buvo parodytos Kaune, Miesto teatre, tik kiek vėliau, 1920-ųjų gruodžio 19 d.
Spektaklyje vaidino Vilniuje debiutavę J.Vaičkaus aktoriai P.Kubertavičius, J.Stanulis, prie jų prisidėjo vėliau mūsų teatro primadonomis tapusios Antanina Vainiūnaitė (1896–1973 m.), Ona Kurmytė (1901–1952 m.). Ši diena tapo profesionaliojo lietuvių teatro gimimo diena, o šiais taip pat labai neramiais laikais minime Lietuvos profesionalaus teatro šimto metų jubiliejų.
Iš Vilniaus į Kauną J.Vaičkaus su „Skrajojamuoju teatru“ nunešta teatro ugnis suliepsnojo Dramos vaidykloje, kuri netrukus virto Valstybės teatru, vėliau šios kūrybinės ugnies kibirkštys pasiekė Šiaulius, Klaipėdą, Panevėžį, kartu su pirmaisiais „Žmonių“ aktoriais J.Stanuliu, V.Steponavičiumi grįžo į Vilnių, kur režisierius Romualdas Juknevičius (1906–1963 m.) savo „Viltimi“ pradėjo rašyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro istoriją, kuri trunka jau aštuoniasdešimt metų.
Per šį laikotarpį nuveikta nepaprastai daug: visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyksta aktyvus teatro gyvenimas, Lietuvos teatras tapo žinomas visame pasaulyje, Lietuvos teatro menininkai stato spektaklius įvairiose šalyse, nuo 2004 m. Vilniuje rengiamas tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras nuo 2005-ųjų puoselėja šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro vardu sveikiname Lietuvos teatro žmones su įspūdinga ir visiems mums svarbia švente, linkime kuo geriausios sveikatos ir neblėstančios kūrybinės ugnies!
