Gruodžio 31-ąją sukaks 100 metų nuo pirmojo profesionalaus operos spektaklio premjeros Lietuvoje – 1920 metų paskutinį vakarą Kauno operos vaidyklos parodytos Giuseppe’s Verdi „Traviatos“.
Po to net 81 metus Naujųjų metų išvakarėse „Traviata“ sugrįždavo į Operos teatro sceną. Tačiau 2002-aisiais ši tradicija nutrūko. Jos nepalaikė tais metais LNOBT pradėjęs vadovauti Gintautas Kėvišas.
„Nemaniau ir nemanau, kad metai po metų reikia rodyti „Traviatą“ vien dėl to, kad ja prasidėjo Lietuvos profesionalios operos istorija. Teatras – pulsuojantis organizamas, o tai – stagnacija: nereikia nieko galvoti – per šventes pakiši „Traviatą“, ir viskas. Manau, taip atimama šventė iš žmonių, kurie nori kasmet Naujuosius sutikti teatre“, – ir šiandien neabejojo savo sprendimu buvęs LNOBT vadovas G.Kėvišas.
Jis priminė, kad 2001-ųjų naujametė „Traviata“ vienintelė tarp šventinių renginių visame Vilniuje nesurinko publikos.
„Apie „Traviatos“ tradiciją diskutavo visi LNOBT direktoriai. Virgilijus Noreika pats yra man sakęs, kad norėjo naujametę „Traviatą“ nuimti, bet neišdrįso. Bet, aišku, tam tikromis progomis šią tradiciją atgaivinti verta“, – kalbėjo G.Kėvišas.
Minint Lietuvos operos 85-metį, LNOBT buvo parodyti keli brito Jonathano Millerio režisuoti „Traviatos“ spektakliai. 2009-aisiais rampos šviesas Vilniuje išvydo kiniečio Chen Shi-Zheno režisuota „Traviatos“ premjera.
Šio veikalo nauju pastatymu planuota paminėti ir Lietuvos operos 100-metį. Tačiau teatrams dėl karantino užvėrus duris, premjeros teks palūkėti. Vietoj jos gruodžio 31 d. 20 val. virtualiai bus priminta prieš 15 metų iš Londono teatro „Coliseum“ į LNOBT sceną trumpam perkelta Anglijos nacionalinės operos „Traviata“, režisuota J.Millerio. Šio garsaus menininko jau nėra tarp gyvųjų – jis mirė pernai rudenį.
2005-uosius išlydėjusi „Traviata“ buvo net 734-asis LNOBT rampos šviesas išvydęs populiariosios G.Verdi operos spektaklis. Galima sakyti, jis tapo operos naujos eros ženklu. Juk anksčiau niekam nešovė į galvą mintis išsinuomoti užsienyje patikusį spektaklį ir trumpam atgabenti jį į Lietuvą.
Vilniuje „Traviatą“ atkūrė lietuvių trupė, vadovaujama dirigento Martyno Staškaus. Pagrindinius herojus – Violetą ir Alfredą – įkūnijo jaunosios operos viltys: LNOBT debiutavusi Asmik Grigorian ir kijevietis tenoras Dmitrijus Popovas. A.Grigorian tą kartą dainavo tik trečioje savo karjeros operoje.
J.Milleris džiaugėsi, kad šie solistai atrodė kaip G.Verdi įkvėpusios Alexandre’o Dumas pjesės „Dama su kamelijomis“ veikėjai. Pagal režisieriaus sumanymą, Violeta ir Alfredas turėjo būti naivūs, net kiek vaikiški provincialai, patekę į „baugią dykynę“ – Paryžių.
Visas J.Millerio ir profesionalios jo tautiečių komandos spektaklis, kurį išvysime Naujųjų išvakarėse, jo taupus, švelnių tonų, kartais vaiskiai sušvintantis scenovaizdis, santūrios mizanscenos ir nepretenzingi kostiumai dvelkia nekaltybe ir liūdesiu.
„Traviata“ – vienintelė G.Verdi operų, kurios nesinori šiuolaikinti“, – anuomet sakė režisierius.
Jis pabrėžė, kad kompozitorius gerai jo pažintą demimondo pasaulį perteikė adekvačia muzikine kalba, tad būtų „nenormalu gabenti šią operą į mūsų epochą“.
„Man svarbiausia pavaizduoti scenoje realų gyvenimą“, – aiškino J.Milleris.
Artėjančio Lietuvos operos 100-mečio proga LNOBT savo gerbėjams parengė ir daug kitų muzikinių staigmenų: kamerinių koncertų, pokalbių su garsiausiais lietuvių operos solistais, sveikinimų Lietuvos operos šimtmečio proga iš įvairių pasaulio šalių.
