Šiųmetis festivalis „Banchetto musicale“, prasidėjęs nuo viduramžių laikų giesmių Mergelei Marijai, keliaus į Renesansą ir baroką – juose Dievo Motinos kultas nė kiek nesumenko.
<strong>Atskleis dvi menininko talento puses</strong>
Smuikininkas S.Rossi (Italija / Vokietija) ir vargonininkė Alina Rotaru (Vokietija / Lietuva) <strong>rugsėjo 8 d. Valdovų rūmuose </strong>publiką nukels į baroko epochos Austriją. Koncerte „Rožinio sonatos“ skambės H.I.F.von Biberio (1644–1704) sonatos smuikui ir <em>basso continuo.</em>
Ši atlikėjų parengta programa – puiki H.I.F.Biberio, kompozitoriaus, gebėjusio perteikti muziką drąsia kompozicine architektūra, kūrybos sintezė.
Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
„Aptariant H.I.F.von Biberio „Rožinio sonatas“, pabrėžiamos smuiko technikos naujovės. Juose taikoma skordatūra – laikinas styginių instrumentų išderinimas, kad būtų galima išgauti kompozitoriaus sumanytus efektus. Tad ir S.Rossi turės skirtingai suderintus smuikus, – pasakojo festivalio meno vadovas Darius Stabinskas. – Tačiau kur kas reikšmingesnė yra pati kūrinio tema – stipri, drąsi, raiškiai bylojanti ir be jokio vokalinio teksto. Tai – Jėzaus gyvenimas.
Išskirtinį dėmesį H.I.F.von Biberis skiria Mergelės Marijos figūrai: būtent jos akimis žvelgiame į jos Sūnaus istoriją – nuo Apreiškimo iki Karūnavimo. Koncerte skambės ne visos „Rožinio sonatos“, nes tai užimtų labai daug laiko, o tik atrinktos, skirtos mergelei Marijai, geriausiai atspindinčios festivalio temą.
Taigi klausytojas taps abiejų H.I.F.von Biberio genialumo aspektų liudytoju: vieno – kaip smuikininko virtuozo, kito – kaip išskirtinio simbolizmo ir intensyvumo sakralinės muzikos kūrėjo.“
Smuikininkas S.Rossi baigė <em>cum laude </em>baroko smuiko specialybę Amsterdamo Sweelincko konservatorijoje. Šiuo metu yra ansamblių „Les Ambassadeurs“ ir „Concerto d’Amsterdam“ koncertmeisteris, bendradarbiauja su daugybe kolektyvų, tokių kaip „Il Pomo d’Oro“, „Olandijos barokas“ ar Amsterdamo baroko orkestras.
<strong>Lygina su J.S.Bacho čakona</strong>
Austrų kompozitorius ir smuikininkas H.I.F.von Biberis – vienas reikšmingiausių baroko epochos meistrų, savo meto didžiausias smuiko virtuozas. Nuo XVII a. septintojo dešimtmečio pradžios Grace tarnavo kunigaikščio dvare, nuo 1668-ųjų Olomoucėje pas vietos vyskupą. Nuo 8-ojo dešimtmečio antrosios pusės – kamerinis muzikantas, nuo 1684-ųjų iki gyvenimo pabaigos – Zalcburgo arkivyskupo dvaro kapelmeisteris.
Imperatoriaus Leopoldo I įsaku 1690-aisiais įšventintas į riterius ir gavo teisę vadintis Biberiu von Bibernu.
Vertinga palikimo dalis – smuiko ir ansamblinė muzika (sonatos, partitos, siuitos-balletti). Penkiolikos sonatų-misterijų ciklą – koncerte skambėsiančias „Rožinio sonatas“ (apie 1674 m.), skirtas įvairiems Naujojo Testamento siužetams, – vainikuoja pasakalija g-moll – smuiko literatūros šedevras, lyginamas su garsiąja Johanno Sebastiano Bacho Partitos d-moll čakona.
<strong>Atsidėję dviem kompozitoriams</strong>
Vokalinis ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“ iš Nyderlandų, vadovaujamas Harry van der Kampo, – tikras žvaigždžių kolektyvas. Jis <strong>rugsėjo 14 d. Valdovų rūmuose</strong>, koncerte „Hodie beata Virgo Maria“, atliks Jano Pieterszoono Sweelincko (1562–1621) ir Carlo Gesualdo (1566–1613) motetus.
Šie du garsūs kompozitoriai niekada nebuvo susitikę, tačiau tikrai turėjo žinoti apie vienas kito egzistavimą.
Tiek C.Gesualdo, tiek J.P.Sweelinckas priklausė katalikiškajai tradicijai, tačiau J.P.Sweelinckas sukūrė ir visą kalvinų psalmyną ir padovanojo pasauliui visų 150 psalmių motetų rinkinį. Klausytojai susipažins su šiuo J.P.Sweelincko kūriniu, gretinamu su C.Gesualdo muzika, kuri skamba visiškai kitaip – itin asmeniškai perteikia netikėtus harmoninius posūkius ir medžiagą, glaudžiai susijusią su tekstu.
Pasaulyje pripažintas ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“ yra atsidėjęs C.Gesualdo ir J.P.Sweelincko muzikai, kurią yra ir įrašęs. 2010 m. karalienė Beatrix ansamblio vadovą H. van der Kampą už išskirtinius nuopelnus įšventino į Nyderlandų liūto ordino riterius.
<strong>Paskutinis epochos kūrybinis blyksnis</strong>
Olandų kompozitorius, vargonininkas, klavesinininkas ir pedagogas J.P.Sweelinckas – Šiaurės Vokietijos vargonų muzikos mokyklos įkūrėjas. Jis gimė Deventeryje vargonininko šeimoje. 44 metus trukusią vargonininko karjerą pradėjo Amsterdamo Senojoje bažnyčioje (Oude Kerk) 1577-aisiais, kai jam tebuvo 15 metų (pagal jo mokinio bei draugo Corneliuso Plempo informaciją), ir išsilaikė šiame poste iki gyvenimo pabaigos.
J.P.Sweelinckas sukūrė muziką 150 psalmių ir šis Renesanso stiliaus chorinis ciklas yra paskutinis ištisos epochos kūrybinis blyksnis. Jo kūriniai klavišiniams instrumentams padarė reikšmingą įtaką vėlesnėms muzikantų kartoms.
Vargonininkai vykdavo į Amsterdamą susipažinti su J. P. Sweelincku, kurį praminė „vargonininkų kūrėju“.
<strong>Gyvenimas pažymėtas tragedijos žyme</strong>
Kitas šio koncerto autorius C.Gesualdo, kitaip Gesualdo da Venosa – Venozos (Italija) princas, Renesanso kompozitorius, keletą amžių po mirties buvo prisimenamas visų pirma kaip žmogžudys, išžudęs savo šeimą. Motetai – tam tikra jo išpažintis, atgaila sulaukus brandaus amžiaus, kai tapo itin religingas.
Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
XX a. C.Gesualdo muzikinės kompozicijos buvo įvertintos iš naujo. Jo muziką aukštai vertino Igoris Stravinskis, kuris 1960 m. C.Gesualdo gimimo 400-ųjų metinių progą parašė „Monumentum pro Gesualdo“ − harmonizuotas C.Gesualdo madrigalų versijas, kurių pagrindu buvo sukurtas baletas. Jam skirtos kelios operos, kurių vienos autorius – Alfredas Schnittke.
Vienas vokiečių Naujojo kino lyderių Werneris Herzogas sukūrė TV filmą „Gesualdo: mirtis dėl penkių balsų“ (1995 m.).
C.Gesualdo kilęs iš išsilavinusios ir kilmingos giminės, kurios namai buvo reikšmingas Venozos kultūros centras, turėjęs savo kapelą. Tikriausiai juose C.Gesualdo galėjo semtis patirties iš besilankančių Neapolio muzikantų ir kompozitoriaus Pomponio Nennos, išmoko groti liutnia ir kitais instrumentais. Pirmosios jo kompozicijos datuojamos 1585 m.
Dramatiškai susiklostė C.Gesualdo asmeninis gyvenimas. 1586 m. jis vedė savo pusseserę Marią d‘Avalos. Ši santuoka, apdainuota Torquato Tasso, buvo nelaiminga: 1590-aisiais, sužinojęs apie žmonos neištikimybę, C.Gesualdo nužudė ją ir jos meilužį. Sklido gandai, kad nužudė ir antrąjį sūnų, tuo metu kūdikį, esą pamatęs jo akyse žmonos meilužio akis.
Būdamas kilmingųjų šeimos narys C.Gesualdo galėjo nebijoti teisminio persekiojimo – pagal anų laikų kilmingųjų moralinį kodeksą toks poelgis buvo beveik teisėtas.
Gyvenimo pabaigoje C.Gesualdo atgailavo dėl savo poelgių, esą buvo pasamdęs tarną, kuris jį plakdavo.
<strong>XVI a. romantikas ir ekspresionistas</strong>
Tragedija paliko niūrų pėdsaką muzikanto gyvenime ir kūryboje. Subjektyvumas, perdėta egzaltacija, dramatizmas ir įtampa – jo 1594–1611 m. madrigalų skiriamieji bruožai.
C.Gesualdo paliko 6 madrigalų knygas, iš kurių svarbiausiomis laikomos Penktoji ir Šeštoji: dalyje jų madrigalų naudojamos chromatinės dermės ir disonansai − muzikos elementai, kurie Vakarų muzikoje bus naudoti tik XIX a.
Šio kompozitoriaus kūryba priklauso sudėtingai lūžio – perėjimo nuo Renesanso į XVII amžių – epochai, paveikusiai daugelį garsių menininkų. Amžininkų pripažintas „muzikos ir muzikinių poetų vadovu“, C.Gesualdo buvo vienas drąsiausių madrigalų – pagrindinio Renesanso pasaulietinio žanro – novatorių.
Neatsitiktinai XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės šveicarų muzikologas Karlas Nefas vadino C.Gesualdo „XVI a. romantiku ir ekspresionistu“.
Be pasaulietinių kūrinių, C.Gesualdo yra išleidęs sakralinės muzikos leidinius: dvi „Sacre Cantiones“ knygas, kurių antroji dalis neišliko, ir „Responsoria“, kurios kompozicijos skirtos Didžiojo Penktadienio liturginėms apeigoms.
Susiję straipsniai
Šiųmečio festivalio renginiai (išskyrus rugsėjo 14 d. koncertą) – nemokami.
<em><strong>Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir Všį „Vilniaus festivaliai“.</strong></em>
<strong><em>Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.</em></strong>
<em>Festivalio rengėjų inf.</em>
<strong>FESTIVALIO KALENDORIUS</strong>
Rugsėjo 8 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.
<strong>„Rožinio sonatos“</strong>. Heinricho Ignazo Franzo von Biberio (1644–1704) sonatos smuikui ir basso continuo.
Stefano Rossi – smuikas (Italija / Vokietija), Alina Rotaru – vargonai, klavesinas (Vokietija / Lietuva).
* * *
Rugsėjo 9 d. 19 val. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.
<strong>„Miragres!“</strong> Menestrelių dainos ir giesmės Švč.Mergelei Marijai Alfonso X Išmintingojo dvare.
Carla Babelegoto – balsas ir Peppe Frana – ūdas, čitola, perkusija (Italija).
* * *
Rugsėjo 14 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.
<strong>„Hodie beata Virgo Maria“</strong>. Jano Pieterszoono Sweelincko (1562–1621) ir Carlo Gesualdo (1566–1613) motetai.
Vokalinis ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“, vadovas Harry van der Kamp (Nyderlandai): Monika Mauch, Nele Gramß (sopranai), Marnix De Cat (altas), Charles Daniels, Harry van Berne (tenorai), Harry van der Kamp (bosas).
***
Rugsėjo 18 d. 15 val. Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje Vilniuje.
<strong>„Mergelės Marijos giesmė“</strong>. Edukacinis renginys vaikams ir visai šeimai.
Ansamblis „In campo aperto“ (Lietuva): Viktorija Silenkovaitė, Beatričė Baltrušaitytė (meno vadovė), Roberta Daugėlaitė, Emilė Ribokaitė, Milda Vitkutė, Indrė Kučinskaitė (išilginės fleitos ir kornetas).
* * *
Rugsėjo 18 d. 18 val. transliacijos internetu. Festivalio „Fringe Day“. Jaunųjų senosios muzikos atlikėjų ansamblių iš ES šalių, dalyvavusių virtualioje atrankoje, koncertai.
Festivalio „Banchetto Musicale“ „Facebook“ puslapis ir „YouTube“ kanalas.
<strong>„Corona Virginis Mariae“</strong>. Muzikiniai įspūdžiai iš brolio Severino kelionės dienoraščio.
„Lúthien Consort“ (Lenkija): Antonina Weber – viola da gamba, Monika Horodek – vokalas, fleitos, Jan Billert – klavesinas, vokalas, Jan Kiernicki – liutnia, vokalas.
Įrašyta Poznanės Švč.Kristaus Kraujo šventovėje (Lenkija).
<strong>„Nuo antgamtinių iki saldžių kvapų. Trys momentinės nuotraukos iš kelionės po Europą“ </strong>(J.S.Bacho, F.Couperino and J.Haydno kūriniai).
Melinda Móriczi – klavesinas (Rumunija).
Įrašyta Klužo Nacionalinėje Gheorghe Dima muzikos akademijoje (Rumunija).
* * *
Rugsėjo 19 d. 18 val. 30 min. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.
<strong>„Clavis coeli“</strong>. Mišios iš XVII–XVIII a. Gardino ir Vilniaus bernardinų giesmynų.
„GŠ Ansamblis“ (Lietuva): Gabija Adamonytė, Milda Adamonytė, Indrė Jurgelevičiūtė, Tautvydas Mažeika, Laurynas Adamonis, Antanas Pundzius.
* * *
Rugsėjo 22 d. 20 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.
<strong>„Oratio Dominica“</strong>. Kiprijonas Bazilikas ir evangeliškosios himnodijos keliai.
Projekto vadovas ir dirigentas Bartosz Izbicki.
Ansamblis „Jerycho“ (Lenkija), „GŠ Ansamblis“ (Lietuva) ir ansamblis „Morgaine“ (Vokietija / Lietuva / Lenkija).
* * *
Rugsėjo 24 d. 18 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.
<strong>„Maris stella“</strong>. Viduramžių giesmės Švč.Mergelei Marijai.
Ansamblis „Candens Lilium“ (Vokietija): Sabine Lutzenberger – balsas, Norbert Rodenkirchen – viduramžių fleitos, gotikinė arfa.
* * *
Rugsėjo 26 d. 19 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.
<strong>„Bogurodzica“</strong>. Pamaldumo giesmės Dievo Gimdytojai XVI–XVII a. Lietuvoje ir Lenkijoje.
Ansamblis „Jerycho“, vadovas Bartosz Izbicki (Lenkija) ir giedojimo dirbtuvių dalyviai.