„Rožės kavalierius“ – Lietuvos ir užsienio teatro kritikų akiratyje

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras sukvietė scenos meno išsiilgusius žiūrovus į Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ tarptautinę pastatymo premjerą, kuria atidarytas 2021–2022 m. teatro sezonas. Premjeros, anksčiau turėjusios įvykti Briuselio „La Monnaie – De Munt“ ir Bolonijos „Teatro Comunale“ teatruose, dėl pandemijos buvo atšauktos, tad LNOBT netikėtai tapo pirmuoju teatru, atvėrusiu „Rožės kavalieriaus“ uždangą. 

Scena iš operos „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
V.Miškūnaitė operos spektaklyje „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
V.Miškūnaitė operos spektaklyje „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
J.Gedmintaitė operos spektaklyje „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
J.Gedmintaitė operos spektaklyje „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
J.Kordic ir A.Pesendorferis operos spektaklyje „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
J.Kordic ir A.Pesendorferis operos spektaklyje „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
A.Pesendorferis operos spektaklyje „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
A.Pesendorferis operos spektaklyje „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Rožės kavalierius“.<br> M.Aleksos nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 10, 2021, 4:20 PM, atnaujinta Sep 12, 2021, 9:53 AM

Premjera sulaukė ne tik gausaus Lietuvos operos mylėtojų būrio, bet ir žiūrovų iš užsienio dėmesio: pirmuosius spektaklius stebėjo įvairių Europos teatrų vadovai, meno kritikai, užsienio žiniasklaidos atstovai.

Operos spektaklį kūrė puiki pasaulyje garsių kūrėjų komanda: režisierius Damiano Michieletto, scenografas Paolo Fantinas, kostiumų dailininkas Agostino Cavalca, šviesų dailininkas Alessandro Carletti.

Operos meno vadovas ir premjeros muzikos vadovas Sesto Quatrini džiaugėsi, kad tokio aukšto meno lygio kūrėjų darbas ne tik ženkliai kilstelėjo LNOBT kartelę, bet ir išgarsino teatro vardą Europoje.

Premjeriniai spektakliai jau sulaukė pirmųjų atgarsių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Pelnytas operos kūrėjų bei atlikėjų – solistų bei orkestro darbo įvertinimas ne tik pateisino, bet ir pranoko lūkesčius. 

Muzikologas Edmundas Gedgaudas, „Lietuvos ryte“ spektaklį metaforiškai pavadinęs „vėlyvu gaivaus vasaros oro dvelksmu“, pastatymo atmosferą apibūdino kaip „rafinuotą“, nestokojo liaupsių režisieriaus kūrybinėms vizijoms bei puikiems scenografo kurtiems scenovaizdžiams.

Ypatingų pagyrų sulaukė meno vadovo S.Quatrini profesionaliai paruoštas orkestras, kurio atliekama sudėtinga, tiršta partitūra „kildavo iki pasigėrėtino skaidrumo, tiek akompanuojant solistams, tiek ir vien orkestrui skirtose muzikos atkarpose“. 

Muzikologė Jūratė Katinaitė savaitraštyje „7 meno dienos“ „Rožės kavalierių“ pavadino „išbandymu ugnimi dirigentui ir orkestrui“. Pažymėta, kad dirigentas S.Quatrini „atsidavusiai dirbo ne tik su orkestru, bet ir su publika“, o atlikime „išryškėjo daugiau spalvų, ekspresijos, valsiškos elegancijos ir subtilesnių niuansų“.

O režisierius D.Michieletto „įsiklausė į libreto autoriaus Hugo von Hofmannsthalio užuominas apie Maršalienės patirtus išgyvenimus ir išplėtojo jos istoriją į įtraukiantį veiksmo kontrapunktą“.

„Koks malonumas jausti, kad režisierius ne tik girdi, bet ir pasitiki muzika, nekonkuruoja su ja, negana to – semiasi iš jos idėjų!“ – džiaugiasi kritikė, nepagailėjusi pagyrų ir operos solistams, ypač – Baroną Ochsą įkūnijusiam austrų bosui Albertui Pesendorferiui.

„Rožės kavalierius“ – nauja meistriškumo pakopa, kurią įveikusi LNOBT trupė įžengė į kokybiškai naują savo istorijos tarpsnį“, – recenzijos pabaigoje konstatuoja J.Katinaitė. 

Teatro ir kino kritikė Jūratė Visockaitė savaitraštyje „Literatūra ir menas“ pabrėžė, kad pastatymas „stebino prabangia dekoracija“: „Režisierius siekia – stačiokiškai, buitiškai ir drauge superromantiškai, valsiškai-štrausiškai apsisukdamas – suartinti komediją su tragedija. Sudėtingą, leitmotyvais knibždantį aukštosios muzikos skruzdėlyną su publika. Gyvenimas yra štai toks. Pamatykite ir išgirskite jį! Manau, režisieriui tai pavyksta, rožė pražysta“, – savo įspūdį apibendrino apžvalgininkė. 

Wanderersite.com straipsnyje kritikas Peteris Verlackas operos pastatymą įvertino kaip „nuoseklų ir stiprų“, žavėjosi puikia solistų sudėtimi.

„Verta paminėti, kad Lietuvos nacionalinis operos teatras netgi sugeba pasiūlyti dvigubą atlikėjų sudėtį, daugiausia sudarytą iš vietinių dainininkų, ir tai yra Baltijos šalių dainavimo mokyklos stiprybės įrodymas,“ – recenzijoje rašė jis.

Kritikas negailėjo pagyrų pagrindinių vaidmenų atlikėjams. Sopranas Viktorija Miškūnaitė Maršalienės personažui „suteikia daug spontaniškumo, laisvo dainavimo stiliaus, puikiai tinkančio pastatymui, rodančiam Maršalienę, pasiduodančią nevilčiai ar įniršiui“.

Priešais ją kroatų mecosopranas Jelena Kordić, įkūnijanti Oktavianą, „nuostabus Rožės kavalierius, scenoje tiek pat elegantiška, kiek užtikrinta balsu“.

Kritikas taip pat išskyrė orkestrą bei prie jo pulto stovėjusį operos meno vadovą S.Quatrini: „Vadovaudamas orkestrui, dirigentas jį tiksliai veda ir leidžia klausytojui neprarasti nė vienos R.Strausso orkestruotės detalės“.

Spektaklio režisierius scenoje „nuosekliai piešia tobulą istoriją“, – tvirtina italų muzikologė Carla Moreni.

„Grynas teatras ir į sceną sugrąžinta tikra komedija: viliojanti ir skoninga, kupina detalių ir komiškų personažų“, – taip puikų D.Michieletto ir visos kūrybinės komandos darbą įvertino kritikė, neužmiršdama paminėti ir scenografo P.Fantino kurtų genialių scenovaizdžių, ir nuostabaus S.Quatrini batutos mosto.

R.Strausso „Rožės kavalieriaus“ spektaklius LNOBT žiūrovai dar gali suskubti pamatyti rugsėjo 10 ir 11 dienomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.