Nacionalinės filharmonijos 81-asis koncertų sezonas: viršūnės ir gelmės

Gegužės 14-ąją simfoniniu koncertu baigėsi 81-asis Nacionalinės filharmonijos sezonas. Koncerto vedėjos paskatinti klausytojai plojimais padėkojo visiems jį rėmusiems.

Per LNSO baigiamąjį sezono koncertą skambėjo romantizmo epochos kūriniai.<br>D.Matvejevo nuotr.
Per LNSO baigiamąjį sezono koncertą skambėjo romantizmo epochos kūriniai.<br>D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

May 15, 2022, 9:32 PM

Sunkus buvo laikas: pandemija, netvarūs kontaktai su publika. Tai atveriamos, tai vėl rizikingos tampančios jungtys su visuomene. Koncertų rengėjai patyrė daugybę papildomų rūpesčių derindami atlikėjų vizitus ir koncertų programas. Užsidarančios sienas šalys vertė keisti planus.

Tačiau Nacionalinė filharmonija gebėjo išsaugoti sezono esminius akcentus, ryšius. Europoje buvo ne vienas kolektyvas, kuris uždaroje erdvėje nepajėgė išgyventi, o koncertų agentūros pakriko nesugebėjusios sutelkti pajėgumų.

Sezono pradžios koncertu Nacionalinėje filharmonijoje – „Dedikacija Rugsėjo 11-osios aukoms“ – pradėjusi naują kelio atkarpą, koncertinė organizacija jį tęsė atvykusių ir savų atlikėjų jėgomis. O jos, pasirodo, tvarios, perspektyvios, atnešančios ir pasaulio dvasią į mūsų koncertų sales.

Dažnai žurnalistai simpatiškiems lietuvių atlikėjams prilipina „šalies ambasadoriaus“ titulą. Nuolat pasaulio bei Lietuvos ryšius stiprinančių atlikėjų būryje bene ryškiausia Mūza Rubackytė. Pastarosios globojamas jaunųjų atlikėjų konkursas „Lisztofonija“. Ji bendradarbiauja su Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ jaunaisiais pianistais.

O Nacionalinės filharmonijos scenoje inicijuotas fortepijono festivalis, šį sezoną – „Paryžietiški vakarai Vilniuje“, tapo laukiamiausiu ir ryškiausiu įvykiu. Pianistė, šio festivalio iniciatorė ir meno vadovė šį sezoną buvo apdovanota Nacionalinės filharmonijos įsteigtu ženklu „Tarnauju muzikai“.

Aišku, XXI amžius klausytojus pasiekia pavėluotai, dažniausiai vis dar siūlydamas klasikų, romantikų, postromantizmo dvasios užsienio ir lietuviškos muzikos opusus. Toks lieka ir pažįstamais garsais pamalonintas klausytojas. Juk iššūkiai koncertų organizatoriams visada rizikingi!

Tiesa, šį sezoną filharmonijos scenoje „Gaidos“ uždarymo koncerte pristatyti austrų kompozitoriaus Beato Furrerio kūriniai. Skambėjo ir jau seniai klasika tapęs Witoldo Lutosławskio Koncertas fortepijonui su orkestru (solistas Lukas Geniušas).

Visa išgirsta lieka ne tik klausančiųjų atmintyje, bet ir įrašytose kompaktinėse plokštelėse, vaizdo formatuose, kantriai meno gyvenimą sekančių ir reflektuojančių savaitraščių, dienraščių puslapiuose, neleidžiančiuose būti užneštiems populiariosios muzikos kraiko.

Šis koncertų sezonas sulaukė ir kito iššūkio – karo! Dirigentai pakėlė batutą koncertus pradėdami Ukrainos himnu. Daugelio atsistojusių akyse žvilgėjo ašaros. Mintyse visi prisijungė prie Nacionalinės filharmonijos kvietimo „giedoti“ kartu.

Ir vėl perversmai programose. Ką daryti su rusiška muzika? Kaip plėtoti programas ukrainietiška gaida? Kaip padėti pabėgusiems iš karo zonos muzikantams, kaip integruoti į kolektyvus?

Tokie sukrėtimai kartais būna ir vaisingi. Dešimtmečiais nesugebėję sukurti bendrų tikslų siekiančios Baltijos koncertų agentūros, išplėtoti atlikėjams tokios svarbios koncertų rinkos, šį sezoną susipažinome su latvių, ukrainiečių muzikos atstovais.

Baigiamasis sezono koncertas prasidėjo vienu gražiausių besibaigiančios romantizmo epochos ir ekspresionizmo poezijos įkvėptu modernios Naujosios Vienos mokyklos pradininko Arnoldo Schönbergo kūriniu „Pragiedrėjusi naktis“. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui koncerte dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas.

Daug kartų koregavęs kūrinį, Johanno Sebastiano Bacho, Richardo Wagnerio įtakos neišvengęs vėliau atonalios muzikinės kalbos kūrėjas A.Schönbergas 1937 m. rašė: „1901 m. pirmiausia kvarteto atliktą šį kūrinį išgirdę klausytojai nustebę komentavo: orkestras tarsi groja R.Wagnerio Izoldos muziką, tik kiek padrikai.“

Štai galop radau atsakymą į nepatikusią girdėtą kūrinio pradžios interpretaciją: nesiekta kvarteto susiklausymo. Gražūs paskiri styginių solo ir ansambliai nesukūrė kvarteto intymumo, kurio erdvėje randasi ir nenutrūkstamu siūlu ekspresijos lauke vystoma A.Schönbergo begalinė melodija.

Toliau dirigentas buvo dėmesingas muzikos ekspresijos kaitai, dinaminiams niuansams, emocijų žaismui. Raiškiai muzikavo orkestro solistai.

Klausydami šio XIX ir XX amžių sandūroje sukurto kūrinio salėje sėdėję žmonės tarsi nugrimzdo į vis žemesnius pragaro, o kartais ir aukštus dangiškus tolius. Šis kūrinys yra visa, ką vadiname muzika: nerimą keliantis magiškas grožis. Klausytojai tai pajuto. Atlikėjui tai – svarbiausia.

Gaila, kad kruopščiai parengtoje koncerto programėlėje nebuvo pažymėtų išskirtinius vaidmenis atlikusių solistų pavardžių. Paminėsiu bent orkestro koncertmeisterę, ryškią smuikininkę Rasą Vosyliūtę-Mickūnienę.

Antrojoje koncerto dalyje buvo atlikta sezono pabaigai tinkanti, apoteozę skleidžianti romantiko Felixo Mendelssohno-Bartholdy simfoninė kantata „Šlovinimo giesmė“ solistams, chorui ir orkestrui.

Dainavo Kauno valstybinis choras (meno vadovas Robertas Šervenikas), šį kartą nežibėję solistai Agnė Stančikaitė, Justina Gringytė, Adamas Zdunikowskis (Lenkija). Visada įdomu išgirsti negirdėtą drobę ir gerai grojantį orkestrą. Viltingi klausytojai lauks naujų darbų.

Ne tik Heinrichas Mannas buvo įsitikinęs, kad ryškūs meno kūriniai – viltingi, jie nepaklūsta kieno nors diktuojamoms pasaulio interpretacijos schemoms. Įsiklausykime: didelis menas daužo tironiškos santvarkos ir žiauraus istorinio laiko sienas, regi „žmoguje amžinybės baltą žiedą“ (Vytautas Kubilius).

„Baisu ir liūdna, kad visos gražios kalbos apie taiką pasaulyje tarp tautų lieka tik frazės ir komedija. Padorumo sąvoka, atrodo, vis dar utopija. [...] Menas privalo tautas įtikinti, kad jis – taikos šauklys, ir kad karas yra kažkas nesuvokiama. Tik tai supratę tapsime žmonėmis“, – 1904 m. vasario 12 d. romantiškajam pianistui Alexanderiui Siloti rašė norvegų kompozitorius Edvardas Griegas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.