Lietuvių prodiuseriai braižo pasaulio klasikinės muzikos žvaigždžių maršrutus

Kompanijos „Riverside Music“ prodiusuojamas Londono Karališkasis filharmonijos orkestras (LKFO) papuoš „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programą ir lietuviškais akcentais.

(Iš dešinės) G.Kėvišas su Ch.Eschenbachu,  Ravelo festivalio meno vadovu A.Vlad ir G.Kremeriu.<br> Asmeninio albumo nuotr.
(Iš dešinės) G.Kėvišas su Ch.Eschenbachu,  Ravelo festivalio meno vadovu A.Vlad ir G.Kremeriu.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Londono Karališkojo filharmonijos orkestro meno vadovas V.Petrenka mėgsta pamaloninti koncertų publiką netikėtais akcentais, tad staigmenos galime sulaukti ir Kaune.<br> IMG Artists nuotr.
Londono Karališkojo filharmonijos orkestro meno vadovas V.Petrenka mėgsta pamaloninti koncertų publiką netikėtais akcentais, tad staigmenos galime sulaukti ir Kaune.<br> IMG Artists nuotr.
Londono Karališkojo filharmonijos orkestro meno vadovas V.Petrenka mėgsta pamaloninti koncertų publiką netikėtais akcentais, tad staigmenos galime sulaukti ir Kaune.<br>B.Wright nuotr.
Londono Karališkojo filharmonijos orkestro meno vadovas V.Petrenka mėgsta pamaloninti koncertų publiką netikėtais akcentais, tad staigmenos galime sulaukti ir Kaune.<br>B.Wright nuotr.
 S.Trpceski.<br> Rengėjų nuotr.
 S.Trpceski.<br> Rengėjų nuotr.
 Kauno valstybinis choras.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Kauno valstybinis choras.<br> D.Matvejevo nuotr.
G.Kėvišas: „Dabartinis mano statusas – pensininkas, o darbas yra mano hobis, teikiantis didžiulį malonumą“. G.Kėvišas<br> LR archyvo nuotr.
G.Kėvišas: „Dabartinis mano statusas – pensininkas, o darbas yra mano hobis, teikiantis didžiulį malonumą“. G.Kėvišas<br> LR archyvo nuotr.
 G.Kėvišas su D.Barenboimu.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 G.Kėvišas su D.Barenboimu.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2022-10-08 22:42

Danielis Barenboimas, Lang Langas, Helene Grimaud, Christophas Eschenbachas, Elyna Garanča, Krasimira Stojanova – tai tik dalis muzikos žvaigždžių, su kuriomis šią vasarą bendradarbiavo Gintauto ir Martyno Kėvišų prodiuserinė kompanija „Riverside Music“.

Tačiau svarbiausias šio pusmečio projektas prasidėjo vakar – tai šios kompanijos rengiamas Londono Karališkojo filharmonijos orkestro, diriguojamo Vasilio Petrenkos, europinis turas, kurio vienas koncertas yra įtrauktas į „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programą. Jis įvyks spalio 12 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Pasak G.Kėvišo, „Riverside Music“ veikla tokia intensyvi jau daugelį metų, išskyrus pandemijos laikotarpį, o po jo jau sugrįžo į įprastas vėžes. „Šie metai neišpasakytai intensyvūs, ir žmonės keliauja kaip išprotėję“, – tvirtino meno vadybininkas G.Kėvišas.

– Rengdami šias Londono Karališkojo filharmonijos orkestro gastroles koregavote sumanytą programą dėl Ukrainos įvykių. Ką konkrečiai keitėte?

– Gastrolių koncertai vyks septynias dienas iš eilės, vis kitoje vietoje. Jų programos skirsis Lenkijoje ir Vilniuje.

Jau anksčiau iš savo partnerių Varšuvoje žinojau apie susitarimą Lenkijoje eliminuoti iš afišų visas rusiškas pavardes. Tad šios šalies miestuose vietoje Sergejaus Prokofjevo „Klasikinės simfonijos“ orkestras atliks Richardo Wagnerio kūrinį. Be to, Belsko Biala mieste gastrolių solistą smuikininką Sergejų Krylovą pakeis ukrainietė Anastasija Petrišak, bet Krokuvoje ir Salonikuose S.Krylovas gros.

Mane perspėjo, kad Belsko Biala būtų nesaugu rodytis rusams, nes šis nedidelis Lenkijos miestas priėmė itin daug Ukrainos pabėgėlių. Čia vyksiantį LKFO koncertą skirsime Ukrainai, orkestras jam rengia ir ukrainietišką bisą. V.Petrenka mėgsta pamaloninti publiką, tad staigmenos galime tikėtis ir Kaune.

Visgi sudėtingiausia gastrolių programos dalis, ko gero, susijusi su Kauno valstybiniu choru. Į tokio lygio kolektyvų, kaip LKFO, koncertus ne visada pavyksta įtraukti lietuvių atlikėjus ar kompozitorius, o šįkart labai norėjosi Kauno choro Kaune.

Turbūt tinkamiausias jo pasirodymui kūrinys – tai Ludwigo van Beethoveno Fantazija fortepijonui, kurį ir pasirinkome. Mat gastrolėse dalyvaus ir puikus Makedonijos pianistas Simonas Trpčeskis, – stebiu jo karjerą jau maždaug penkiolika metų.

Fantazija skambės ture tą vienintelį kartą. Susitarti dėl jos nebuvo paprasta, nes šiam kūriniui reikės papildomos repeticijos, o britų orkestrų kiekviena repeticija kainuoja labai brangiai. Tačiau mūsų bei Kauno filharmonijos direktoriaus Justino Krėpštos pastangų dėka ši Londono ir Kauno koprodukcija įvyks.

– Ar „Riverside Music“ projektuose liko daug rusų artistų?

– V.Petrenka yra gimęs Rusijoje, bet jau beveik 20 metų darbuojasi Jungtinėje Karalystėje. Jo paties iniciatyva bendraujame su juo angliškai, nors dirigentas žino, kad puikiai moku rusų kalbą.

Tarp kitko net ir su latve E.Garanča pradėjome kalbėtis angliškai, nors anksčiau naudodavomės progomis prisiminti retai vartojamą rusų kalbą, patobulinti jos įgūdžius. Nori nenori, ir kalba, ir rusiškos pavardės šiandien kelia asociacijas su žudynėmis Ukrainoje – neįmanoma suvaldyti savo emocijų.

Rusus scenose natūraliai išstumia ukrainiečiai. Mes rengsime ukrainiečių soprano Liudmilos Monastyrskos, kuri pakeitė ruses svarbiausiose operos scenose, koncertus Kinijoje. Neseniai į LKFO programą Liublianoje buvome įtraukę ukrainiečių altininką Maksimą Rysanovą. O ukrainietis tenoras Dmytro Popovas po Giuseppe's Verdi „Requiem“ mūsų projekte Liublianos festivalyje išnešė į sceną Ukrainos vėliavą.

Beje, šis solistas 2005-aisiais, kai dar niekas jo nežinojo, dainavo Alfredą „Traviatoje“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre greta anuomet šioje scenoje debiutavusios Asmik Grigorian. Nuo tada jis padarė milžinišką karjerą – dabar nuolat dainuoja „Metropolitan Opera“ ir kituose aukščiausio lygio teatruose.

Lieka tik stebėtis mūsų buvusio partnerio, Ukrainoje užaugusio Jurijaus Bašmeto begaline ištikimybe Putinui. Šiemet, gavęs iš pastarojo rankų „Darbo didvyrio“ apdovanojimą, jis pareiškė visokeriopai palaikantis diktatorių ir nesisielojantis, kad negalės groti Vakaruose: jau pakankamai visur grojęs, tad užteks jam ir gastrolių po Rusiją.

Tačiau su ne vienu Vakaruose gyvenančiu ryškiu rusų muziku mes mielai bendradarbiautume.

– Liublianos festivalis – vienas pagrindinių jūsų partnerių. Ar čia pristatomus įspūdingus projektus skleidžiate ir plačiau?

– Su Liublianos festivaliu bendradarbiaujame jau 29 metus. Susitikę šią vasarą su jo rengėjais, prisiminėme mūsų pirmąjį bendrą projektą 1993-aisiais, kuriame pasirodė Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras ir Yehudi Menuhinas.

Šio festivalio formatas mums itin patrauklus – jam reikia daug ir įvairių žvaigždžių, nes renginio ambicijos ir biudžetas yra milžiniški. Vien šį rugpjūtį čia pristatėme D.Barenboimą su jo vadovaujamu „West-Eastern Divan Orchestra“, suburtu iš palestiniečių ir Izraelio jaunimo, pianistus Lang Langą ir H.Grimaud, dirigentą Manfredą Honecką ir Pitsbergo simfoninį orkestrą iš JAV, prieš tai – G.Verdi „Requiem“ su žvaigždžių kvartetu: K.Stojanova, E.Garanča, D.Popovu, Riccardo Zanellato, diriguojamą Roberto Abbado. Buvo ir daugiau projektų.

Kitais metais esame suplanavę unikalų keturių rinktinių pasaulio orkestrų pasirodymų ciklą – per dešimt dienų pristatysime Bostono simfoninį, Izraelio filharmonijos, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Leipcigo „Gewandhaus“ orkestrus. Manau, atsiras ir Lietuvos klausytojų, norinčių juos išgirsti.

Bendradarbiaujame ir su kitais Europos festivaliais – pavyzdžiui, su Ravelo ir Ravenos Italijoje, bet jų specifika mažiau atitinka mūsų interesus. Be to, veriasi naujos salės Ispanijoje, jau turime projektų Liuksemburge, Flandrijos festivalyje Gente (Belgija), kitąmet turėtų prisidėti koncertai Pietų Amerikoje, rengsime Budapešto simfoninio orkestro gastroles JAV.

Tailando filharmonijos orkestras mus pats susirado, prašydamas surengti jo koncertus Europoje – jau pristatėme jį Budapešte, Liublianoje ir Vroclave.

Partnerystės užmoju Liublianos festivaliui prilygsta Šanchajaus festivalis Kinijoje, su kuriuo mus taip pat sieja ilgametis bendradarbiavimas. Šiemet spalio ir lapkričio mėnesiais įsipareigojome ten surengti vienuolika koncertų. Bet Kinija vis dar uždaryta užsieniečiams, tad teks juos perkelti į kitus metus.

– Kiek metų bendradarbiaujate su Londono Karališkuoju filharmonijos orkestru?

– Šiemet sukanka penkiolika metų nuo mūsų pirmojo bendro koncerto. Šis kolektyvas buvo pirmasis aukščiausios kategorijos orkestras, atsidūręs „Riverside Music“ akiratyje, – jau po jo pradėjome dirbti su Londono simfoniniu, „Fillarmonica della Scala“ ir kitais TOP orkestrais.

Su LKFO darbuojamės itin aktyviai, atstovaudami jam Centrinėje Europoje ir Skandinavijoje.

– Su didele aistra pastaraisiais metais ėmėtės ir operos projektų. Kokios jų perspektyvos?

– Įsukti šio žanro projektams reikia bent dviejų trejų metų, tad pandemija juos įšaldė. Tikiuosi, kad kitąmet pavyks surengti Venecijos „La Fenice“ teatro gastroles Liublianoje ir 2024-aisiais – Šanchajuje. Tais pačiais metais planuojame pristatyti Romos operą Kinijoje ir gal Tailande. Su Bankoko festivaliu šioje šalyje taip pat vaisingai bendradarbiaujame.

– Iš šiemtinės jūsų veiklos atrodo, kad pandemijos – lyg nebūta. Gal jau atsipirko ir prastovos?

– Darbų tikrai nestinga, visi išsiilgę veiklos. Pavyzdžiui, E.Garanča vasarą vengdavo projektų, norėdavo pailsėti, o šiemet į G.Verdi „Requiem“ Liublianoje atskrido tiesiai iš Japonijos ir po koncerto be nakvynės išvyko į Austriją.

Šie metai žvėriškai intensyvūs, ir žmonės keliauja kaip išprotėję. Bet niekas nežino, kiek tai tęsis.

– Jūs nesate nei „Riverside Music“ akcininkas, nei vadovas – tuomet kas? Juk be jūsų ryšių ir įdirbio būtų sunku įsivaizduoti šios kompanijos veiklą.

– Taip, kompanija įsikūrė mano patirties bazėje, bet niekada nebuvau nei jos akcininkas, nei direktorius. Jai visada vadovavo mano sūnus Martynas. Aš, sakyčiau, esu šeimos verslo konsultantas.

Kadangi turiu muzikinį išsilavinimą, ilgai dirbau muzikos ir muzikinio teatro sferose, galiu patarti „Riverside Music“ komandai įvairiais strateginiais ir projektų kokybės klausimais. Galiu padėti ir sūnaus žmonai Julijai, kuri noriai ėmėsi „Riverside Music Travels“ projektų, organizuoja keliones į ryškiausius Europos teatrų muzikinius spektaklius.

Tapatintis su kompanija negalėčiau jau vien dėl to, kad dirbu tiek, kiek noriu – jau galiu sau leisti tokią prabangą žinodamas, kad sūnus ir mūsų prodiuserė Agnė Kežemekaitė-Pikturnienė puikiai susidoros su kasdieniais darbais. Periodiškai visi susitinkame padiskutuoti ir pasitarti.

Dabartinis mano statusas – pensininkas, o darbas yra mano hobis. Kadangi energijos nemažėja, mėgstu keliauti, gal net dažniau susitinku su menininkais nei mano kolegos. Dalyvauju visur, ir tai man teikia didžiulį malonumą, nes sėkmės atveju galiu kaip paprastas klausytojas gėrėtis nuostabia muzika.

Muzikos gyvenimo lyderis

76-tus metus gyvuojantis Londono Karališkasis filharmonijos orkestras („Royal Philharmonic Orchestra“) yra Jungtinės Karalystės muzikos gyvenimo lyderis. Kiekvieną sezoną jis surengia apie 200 koncertų, pasirodo didžiausiose pasaulio koncertų salėse ir prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose.

Kolektyvas žengia koja kojon su šiuolaikinio gyvenimo tendencijomis: bendradarbiauja su populiariosios muzikos atlikėjais, yra įrašęs vaizdo žaidimų, kino filmų ir televizijos laidų garso takelių, aktyviai reiškiasi internete ir socialiniuose tinkluose.

Tai pirmasis JK orkestras, įkūręs savo įrašų kompaniją, kuri šiandien naudoja pažangiausias skaitmenines technologijas. Kiekvienais metais jo įrašytos muzikos atsisiuntimų skaičius pasiekia apie 30 milijonų.

Nuo pernai kolektyvui vadovauja tarptautinį pripažinimą pelnęs dirigentas V.Petrenka. Jis taip pat yra Europos Sąjungos jaunimo orkestro vyriausiasis dirigentas, dirbo vyriausiuoju dirigentu Karališkajame Liverpulio bei Oslo filharmonijų orkestruose, Didžiosios Britanijos nacionaliniame jaunimo orkestre, yra daugelio žinomų pasaulio orkestrų kviestinis dirigentas.

Spalio 12 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje svečiai atliks S.Prokofjevo „Klasikinę simfoniją“, L.van Beethoveno Fantaziją fortepijonui, chorui ir orkestrui bei J.Sibeliaus Antrąją simfoniją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.