Finišą pasiekusi spalvinga „Gaida“ dėl šio koncerto tikrai įsimins

Finišo liniją šiandien pasiekusiame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“, klausytojus viliojusiame premjeromis ir garsiais vardais, ypatingą staigmeną pateikė 32 metų lietuvis pianistas Lukas Geniušas.

Luką Geniušą debiutuoti neįprastu amplua pastūmėjo teatrinius eksperimentus mėgstantis jo tėvas pianistas Petras Geniušas.<br> K.Bingelio nuotr.
Luką Geniušą debiutuoti neįprastu amplua pastūmėjo teatrinius eksperimentus mėgstantis jo tėvas pianistas Petras Geniušas.<br> K.Bingelio nuotr.
Luką Geniušą debiutuoti neįprastu amplua pastūmėjo teatrinius eksperimentus mėgstantis jo tėvas pianistas Petras Geniušas.<br> K.Bingelio nuotr.
Luką Geniušą debiutuoti neįprastu amplua pastūmėjo teatrinius eksperimentus mėgstantis jo tėvas pianistas Petras Geniušas.<br> K.Bingelio nuotr.
Luką Geniušą debiutuoti neįprastu amplua pastūmėjo teatrinius eksperimentus mėgstantis jo tėvas pianistas Petras Geniušas.<br> K.Bingelio nuotr.
Luką Geniušą debiutuoti neįprastu amplua pastūmėjo teatrinius eksperimentus mėgstantis jo tėvas pianistas Petras Geniušas.<br> K.Bingelio nuotr.
Luką Geniušą debiutuoti neįprastu amplua pastūmėjo teatrinius eksperimentus mėgstantis jo tėvas pianistas Petras Geniušas.<br> K.Bingelio nuotr.
Luką Geniušą debiutuoti neįprastu amplua pastūmėjo teatrinius eksperimentus mėgstantis jo tėvas pianistas Petras Geniušas.<br> K.Bingelio nuotr.
Išskirtinis muzikos gyvenimo įvykis sutraukė į Filharmoniją gausią publiką.<br> K.Bingelio nuotr.
Išskirtinis muzikos gyvenimo įvykis sutraukė į Filharmoniją gausią publiką.<br> K.Bingelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 5, 2022, 10:21 AM, atnaujinta Nov 5, 2022, 5:43 PM

Sensacija, sprogimu ir cunamiu muzikos pasaulio žmonės pavadino Nacionalinėje filharmonijoje surengtą L.Geniušo pasirodymą. Scenoje jis žavėjo publiką ne tik virtuozišku skambinimu, bet ir aktoriaus talentu.

Mat rečitaliui artistas greta Frederico Chopino pjesių pasirinko garsaus JAV kompozitoriaus ir pianisto Frederico Rzewskio (1938–2021) du kūrinius kalbančiam pianistui.

Juos atliekant reikia ne tiktai meistriškai skambinti fortepijonu, bet ir įtaigiai rečituoti tekstą, dainuoti, niūniuoti, švilpauti, šnabždėti, kvatoti, stūgauti, bilsnoti į instrumento dangtį ir plekšnoti save.

Užgniaužtos laisvės balsas

Šioje neįprastoje akademinei scenai stichijoje L.Geniušas jautėsi kaip žuvis vandenyje – organiškai supynė kalbamuosius epizodus su muzika, žavėjo mikrofono įvaldymo įgūdžiais.

„Žmonės, kurie trokšta tik vieno – savirealizacijos, niekada nežino, kur juos nuves gyvenimo kelias“, – šią eilutę iš garsiojo Oscaro Wilde’o laiško „De profundis“, įkvėpusio vakare skambėjusį to paties pavadinimo F.Rzewsky kūrinį, galima pritaikyti ir Lukui, nesiliaujančiam ieškoti savo kūrybos kelio.

Aišku, britų poeto laiško kontekstas kitoks – jį O.Wilde’as parašė belangėje, įkalintas dėl savo homoseksualumo. Bet skausminga poeto išpažintis, kaip ir prieš 30 metų F.Rzewskio parašytas kūrinys, neprarado aktualumo.

Tai tikra sielvarto ir kančios simfonija, kurioje nuteistasis lieja neviltį dėl neteisybės ir žiaurumo, nukreiptų prieš tokius kaip jis, „sukurtus išimtims, o ne taisyklėms“.

„Keisti tie dievai. Jie baudžia mus ne tik už mūsų ydas. Jie sužlugdo mus ir už tai, kas mumyse yra gera, švelnu, žmogiška, už mūsų polinkį mylėti“, – skundėsi O.Wilde’as.

Tragikomiška istorija

O.Wilde’o laišką įgarsinęs F.Rzewskis anaiptol nebuvo homoseksualus. Jis garsėjo flirtu su savo studentėmis, o su dviem savo gyvenimo moterimis susilaukė šešių atžalų.

Šį kompozitorių traukė karštos socialinio ir politinio gyvenimo temos.

„Aš tiesiog užrašau tai, kas tūno mano galvoje, ko kiti XX amžiaus kompozitoriai nedaro“, – yra sakęs F.Rzewskis.

Kiek reali kito rečitalyje skambėjusio jo kūrinio „Rubinsteinas Berlyne“ istorija, nežinia, bet idėja taip pat graži.

F.Rzewskis šiame kūrinyje įamžino tragikomišką garsiojo kompozitoriaus ir pianisto Arturo Rubinsteino autobiografijos epizodą, kai menininkas nesėkmingai bandė pasikarti Berlyno viešbutyje pristigęs pinigų. Sutrūkus kilpos diržui norą gyventi jam sugrąžino muzika.

Į eksperimentą pastūmėjo tėvas

Neįprastus F.Rzewskio kūrinius atlieka ir įrašinėja stipriausi pasaulio pianistai. Lietuvoje iki šiol ši muzika nieko nebuvo sudominusi.

O L.Geniušo dėmesį į F.Rzewskį, anot solisto, nukreipė jo tėvas pianistas Petras Geniušas, kurį patį visada traukė teatriniai eksperimentai.

„Tai labai išradinga muzika, didelis spektaklis – naujas žanras mano gyvenime. Jo idėją brandinau aštuonerius metus“, – prisipažino Lukas.

Ruošdamasis pasirodymui jis net įsirengė mikrofonizuotą studiją, kad galėtų įsivaizduoti garso sklidimą erdvėje.

Nors tekstus artistas rečitavo angliškai, o vertimų visiems klausytojams neužteko, vos keli paliko salę.

Net nesuprantant F.Rzewskio performansų turinio buvo galima gėrėtis subtiliu solisto muzikavimu ir neįprastos saviraiškos laisve.

Tapo įtaigiu aktoriumi

„L.Geniušas atskleidė iki šiol visai nežinomą savo talento pusę, tapo įtaigiu skambinančiu aktoriumi, čia pat scenoje kuriančiu gyvybe pulsuojantį teatrą. Visą žodinį ir muzikinį vyksmą jis sulydė į įspūdingą paveikią formą, virtuoziškus kūrinio puslapius atlikdamas be menkiausių išorinių pastangų.

Beveik nekvėpuojant teko sekti sproginėjančias emocijas, įspūdingus pasažus, motoriško greito judėjimo ritmiškus epizodus, įvairius skanduojamus garsažodžius, stuksenimą į fortepijono korpusą, švilpimą, pliaukšėjimą per įvairias savo kūno vietas.

Tarp abiejų F.Rzewskio opusų buvo atlikti keli Frederico Chopino kūriniai, sugrąžinę į grožiu alsuojantį romantikos pasaulį.

Barkarolė, op. 60 nuskraidino beveik į dausas. Fortepijonas staiga prabilo sodriu skambesiu su gausybe atspalvių ir orkestrui prilygstančia galia.

Du etiudai (Nr. 11 ir 12) bylojo, kad L.Geniušo bendravimas su F.Chopino muzika pasiekė ypatingą tašką, leidžiantį šią muziką valdyti įkvėpimo padiktuota laisve ir nepaprastu polėkiu“, – įspūdžiais dalijosi muzikologė Živilė Ramoškaitė.

Kompozitorius rašė muziką sau

Pernai miręs vienas reikšmingiausių savo kartos amerikiečių kompozitorių ir pianistų F.Rzewskis Lietuvoje iki šiol neskambėjo, matyt, ir dėl jo kūrybos neįprastumo bei atlikėjams keliamų iššūkių.

Pagrindinę šio menininko kūrybinio palikimo dalį sudaro būtent muzika fortepijonui solo, parašyta naudojant išradingas ir neįprastas technikas.

Pats kompozitorius buvo puikus pianistas, įvaldęs muzikos stilius nuo XIX a. romantizmo iki džiazo improvizacijų ir avangardinių technikų. Jis muzikavo su legendiniais minimalistais S.Reichu ir Ph.Glassu.

„Operos teatrai neužsako man operų, o simfoniniai orkestrai neprašo sukurti simfonijų. Bet vienas pianistas, kurį kasdien matau, manęs vis prašo muzikos. Jam ir rašau“, – juokavo viename interviu menininkas, iki paskutinių savo dienų kūręs fortepijonui ir grojęs savo muziką.

Iš lietuvių kompozitorių tik V.Baltakas yra parašęs kūrinį kalbančiam pianistui – „Pasaką“ lietuvių kalba (1997 m.). Jis skambėjo įvairiose pasaulio šalyse, atliekamas užsienio pianistų.

Dvi savaitės įspūdingų koncertų

Šių metų „Gaidos“ tema buvo „double“ (dvigubas). Festivalyje pasirodė išskirtiniai duetai, skambėjo įspūdingi dvigubi koncertai. Viena renginio viršūnių tapo legendinio fortepijonų dueto iš Prancūzijos Katios ir Marielles Labeque pasirodymas.

Renginys pristatė 34 premjeras Lietuvoje, 9 pasaulines premjeras, 7 naujus lietuvių kūrinius.

Išskirtinis dėmesys buvo skirtas trims Europos įžymybėms. Ukrainietis kompozitorius V.Silvestrovas pats dalyvavo savo simfonijos pasaulinėje premjeroje, italas S.Sciarrino bendravo su gerbėjais nuotoliniu būdu, elektroninės muzikos žvaigždė B.Frostas (Australija/Islandija) šiandien pasirodys klube „Kablys+Kultūra“.

Festivalyje koncertavo įdomiausi šiuolaikinės muzikos ansambliai – JAV mušamųjų grupė „Boston Percussion Group“, surengusi savo pirmąjį pasirodymą Baltijos šalyse, italų „Icarus Ensemble“, charizmatiški lietuvių violončelininkai „Cello Club“. Bendrą projektą pristatė ryškiausios Lietuvos bei Latvijos perkusininkų grupės „Giunter Percussion“ ir „Perpetuum Ritmico“.

Elektroninės muzikos mėgėjus džiugino jų dievaitis britas Maxas Cooperis. Pirmą kartą cikle „Gaida Open Call“ pristatyti nauji elektroninės muzikos ir scenos menų projektai.

Rytoj „Gaidos“ maratoną užbaigs pasaulinio garso fortepijono virtuozų duetas iš Nyderlandų – Lucas ir Arthuras Jussenai.

Smuikininko Gidono Kremerio koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru dėl solisto ligos perkeliamas į kitų metų pradžią.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: LB komentarai apie ekonomikos raidą ir naujausias prognozes