Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) kartu su Valdovų rūmais rengiamas festivalis „LNOBT Open“ šiemet gerokai praturtėjo tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, atsigręždamas į Vilniaus muzikinę praeitį, atspindėdamas aktualijas ir nubrėždamas gaires ateičiai.
Laisvės kovų simbolis
Paskutinysis šventės akordas – italų klasiko Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“ koncertinė versija, pristatyta Ukrainos nacionalinės operos kolektyvų ir solistų, vadovaujamų teatro vyr. dirigento Mykolos Dediuros, susiejo visas šias aspiracijas.
Prieš 150 metų italų kūrėjus sužavėjo herojiška Konrado Valenrodo istorija, ir „Lietuvių“ premjera Milano teatre „La Scala“ buvo sutikta entuziastingai lyg italų laisvės kovų simbolis. O šiandien ši opera atliepia ukrainiečių tautos laisvės siekius. Tad ir festivalio uždarymo vakarą Valdovų rūmų kieme tvyrojo ypatinga nuotaika.
Herojiškas operos emocijas perteikė geriausi Ukrainos balsai: šios šalies liaudies artistas Sergejus Magera (Albanis), nusipelnę artistai Gennadijus Vaščenko (Arnoldas),Viktorija Čenska (Aldona), Dmytro Kuzminas (Valteris),Volodymyras Tiškovas (Vitoldas) ir puikus teatro choras, vadovaujamas vyriausiojo chormeisterio Bogdano Plišo.
Momento išskirtinumą dar labiau pabrėžė kolektyviai dainuojami abiejų šalių himnai ir Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos sveikinimas bei padėka Lietuvai už pagalbą jo šaliai nuo pirmųjų karo akimirkų.
Užpernai pradėtai tradicijai Valstybės dieną kviesti publiką į A. Ponchielli „Lietuvius“ Valdovų rūmų kieme kol kas nuobodi rutina negresia: pirmaisiais metais šis kūrinys buvo atliekamas lietuviškai, šiemet skambėjo originalo – italų – kalba, o ateity, neabejojama, jis dar sulauks ir sceninės versijos.
Įspūdinga vasaros pažintis
Žiūrovus nudžiugino šių metų festivalyje atsiradę lietuviški kūrinių titrai, itin pravertę stebint vokiškai atliekamos Josepho Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ originalią inscenizaciją (režisierius – italas Fabio Ceresa).
Be titrų, nebūtų įvykusi ir visavertė pažintis su Lietuvos scenas aplenkiančia viena populiariausių itališkų operų – Pietro Mascagni „Kaimo garbe“. Jos koncertinė versija, parengta dirigento Ričardo Šumilos su LNOBT kolektyvais ir rinktiniais solistais, tapo dar vienu įsimintinu ne tik „LNOBT Open“, bet ir visos vasaros įvykiu.
Jis leido pasigėrėti neblėstančio grožio muzika ir užsienio bei lietuvių solistų meistryste. Scenoje karaliavo iš operos Olimpo nužengęs latvių tenoras Aleksandras Antonenka (Turidu), patvirtinęs savo kalibrą turtingu spalvų vokalu ir scenine įtaiga. Jausmingai ir subtiliai Turidu suvedžiotos Santucos partiją padainavo Viktorija Miškūnaitė. Sklandžiai į ansamblį įsiliejo ukrainietis baritonas Andrejus Bondarenko (Alfijus) ir Kauno muzikinio teatro mecosopranas Rita Preikšaite (Turidu motina), imponavę gražiais balsų tembrais ir vokalo kultūra.
Įtraukianti operos drama, melodingos, ekspresyvios solistų partijos, gražūs chorai, gausūs instrumentiniai epizodai su skambiais varpų, vargonų, arfos pasažais prikaustė publikos dėmesį ir nuteikė laukti šios patrauklios operos teatro scenoje.
Prie renginių sėkmės prisidėjo ir šviesų dailininkai, pagyvinę scenovaizdžius iškalbinga spalvų gama.
Vilniaus muzikinės įdomybės
Negalima nepaminėti ir į festivalio programą įpintų ekskursijų apie senojo Vilniaus muzikines įdomybes, kurias gidė – LNOBT choro artistė Inga Bagaliūnienė – sugebėjo patekti kaip muzikos projektų įžangas, atskleisdama festivalio kūrinių sąsajas su Vilniaus istorija.
XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje mūsų sostinę labai greitai pasiekdavo Vakarų Europos šedevrai, tad pasakoti yra apie ką. Štai festivalį pradėjusi J. Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“ pirmą kartą Vilniuje suskambo iškart po premjeros Vienoje ir buvo įkvėpta Vilniuje profesoriavusio Jozepho Franko žmonos dainininkės Christine‘s Gerhardi talento. Ši šeima bendravo ir su kitais didžiaisiais Vienos klasikais.
Publika plūdo į ekskursijas, tad ketinama jas rengti ir ateityje. Be to, „LNOBT Open“ gali pateikti ir naujų staigmenų: festivalio rengėjai nusiteikę ne tik plėtoti kūrybines idėjas, bet ir tobulinti šventės infrastruktūrą.
