Spalio 21–22 dienomis Ignalinoje smagiai viešėjo, klegėjo ir savo spektaklius pristatė teatrai iš Utenos, Alytaus, Pasvalio, Troškūnų (Anykščių raj.), Jurbarko, Joniškio ir Molėtų. Net tris spektaklius šiemet parodė patys ignaliniečiai. Kaip visada būta ir profesionalų – smagią muzikinę pasaką atvežė „Vėjų teatras“, koncertavo aktorius, grupės „Jauti“ vokalistas Džiugas Širvys. Spektaklių pertraukų metu koncertavo jaunieji solistai ir ansambliai, šokių kolektyvai. Džiaugtasi augančiais talentais ir jų mokytojais, vadovais.
Festivalio atidaryme, nors ir ne visi teatrai dar buvo susirinkę, svečiai gražiai sutikti ir pasveikinti. Ignaliniečiai suvaidino vaizdelį apie staiga dingusį internetą ir kilusią paniką – o ką dabar darysime? Bildučių atsakymas buvo vienas – nersime į teatrą! „Šiandien salėje jau sėdi mamytės ir tėveliai, kurie patys bildėjo „Bildučiuose“. Šis festivalis jau peržengė vieną kartą...“,– sakė šventės dalyvius ir svečius sveikinęs savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.
Meras visiems linkėjo gerų spektaklių ir nuostabių akimirkų Ignalinoje. Na, o vaidinantiems ignaliniečiams, svečiams – bendrystės, naujų pažinčių ir draugų. Savivaldybės dovanėlės įteiktos teatrams po kiekvieno spektaklio, o meras pasveikino ir draugiškai apkabino festivalio sielą, širdį ir visų bildučių mamą – režisierę Jolantą Narbutaitienę.
Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI festivalyje pristatė tris spektaklius, kuriuose vaidino patys jauniausi pradžiamoksliai, vyresniųjų ir vyriausiųjų mokinių grupės. Pradžiamokslių spektaklis pagal eiliuotą A.Kairaitienės pasaką „Zuikių margučiai“ buvo trumpas, smagus ir žavingas. Kiškučiai saugojo ir išsaugojo pintinėlę margučių, kurią iš jų vis norėjo nugvelbti tai šarka, tai lapė.
Teatro IKI vidurinioji grupė parodė muzikinę istoriją pagal J.C.Eaton knygą „Nuostabu, namuose užsiveisė“. Gerai „užkabinta“ labai aktuali paauglių ir jų tėvų problemytė. Kas atsitinka, kai kambarį paverti sąvartynu ir tėvai supykę išvažiuoja. „Pasitūsinsim, kol atsibos...“– sako viena iš sesių, tačiau kambaryje prisiveisia tokių keistų, šiukšlyną mėgstančių būtybių, kad pačioms kambario šeimininkėms baisu pasidaro. Tranki muzika, daug judesio, veiksmo ir juoko – spektaklis žaismingai linksmas ir taikliai pamokantis.
Na, o teatro IKI vyriausieji pristatė dramą „Reikia gyventi, mergaite...reikia gyventi!“ pagal M.Milaševič pjesę ir I.Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“. Skaudi ir tragiška Esteros ir Izaoko meilės istorija, prasidėjusi ir užsibaigusi žydų gete, nepaliko abejingų. Veiksmo kulminacija – Izaoko šachmatų partija su viršininku Šogeriu: jeigu Izaokas laimės, sušaudytas bus jis, jeigu pralaimės, mirčiai bus pasmerkti geto vaikai. Izaokas yra tik paprastas jaunas žmogus, trokštantis gyventi ir mylėti. Jo prieglobstis – Estera.
Būdamas su ja, vaikinas užsimiršta esantis aptvertame aukštomis sienomis gete. Izaoko mintys nuklysta į didelę plačią pievą kurioje auga aukšta žolė, kur jie laisvi dviese. Pievoje žydi baltos gėlės. Izaokas prirenka jų pilną glėbį. Visgi Izaokas priverstas žaisti žaidimą iš gyvenimo ir mirties. Jis negali pralaimėti... Puikus vaidinimas ir išraiškingi režisierės Jolantos Narbutaitienės sceniniai sprendimai, idėjos dar kartą įrodė jos talento dydį. Spektaklio premjera tradiciškai buvo anšlaginė. Daugybė žiūrovų tiesiog netilpo į salę, galbūt spektaklis ignaliniečiams dar bus parodytas atskirai. Po spektaklio režisierę ir teatrą sveikino Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė, puokštę gėlių vadovei įteikė ir vaidinę mokiniai.
Mažiesiems festivalyje dovanoti 3 mokinių spektakliai: jau minėta ignaliniečių „Zuikių pasaka“, Utenos kultūros centro vaikų ir jaunimo lėlių teatro „Skruzdėlytė“ spektaklis iš gyvūnų gyvenimo „Išgelbėkime kengūriuką“ (režisierė Janina Baldauskienė), Alytaus Drevinuko mokyklos teatro studijos pasaka „Kojinių istorijos“ apie dingusių kojinių svajones ir nuotykius. Visi spektakliai labai šviesūs, spalvingi, muzika, šokiais ir dainomis pagyvinti.
Antrąją festivalio dieną pradėjo profesionalus teatras vaikams „Vėjų teatras“, mažiesiems atvežęs smagų ir šviesų muzikinį spektaklį „Baisiai gražu“ pagal D.Čepauskaitės eilėraščius (rež. Eglė Kižaitė). Ir ne tik mažiesiems jis patiko, vyresni ir net vyriausi juo buvo taip pat sužavėti ir puikiai praleido laiką. Poezija, dainomis, suvaidintais vaizdeliais papasakota apie dviejų draugų – Jovitos ir Pijaus – draugystę, žaidimus, ginčus, išsiskyrimą, pažadus, rašomus laiškus, prisiminimus, vaikišką meilę... Scenoje net tikri blynai kepti ir valgyti su uogiene. Tikrai, buvo baisiai gražu.
Pirmą dieną dar džiaugtasi Pasvalio, Jurbarko, Anykščių ir Alytaus teatrais. Pasvalio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras parodė įspūdingai žavią dramą „Mes (ne) kaip Adamsai“ pagal Č.Adamso komiksų inspiruotus filmus ir adamsiškas istorijas (autorė ir režisierė Asta Simonaitė). Puikūs kostiumai ir scenografija, gera vaidyba leido pajusti tą nepaprastą, stebinantį, labai paslaptingą adamsišką pasaulį, kuriam taip priešinasi įprastasis. Kitokie mūsų visuomenėje sunkiai priimami.
Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ nagrinėjo paauglių bendravimo problemas. Birutės Šneiderienės režisuotoje dramoje „Pabėgimas į Akropolį“ – jaunų žmonių savęs ieškojimas ir nusivylimas, patyčios, atstūmimas ir tėvų dėmesio stoka, supratimo ir meilės ilgesys. Tekstinės kompozicijos apie sovietinę mokyklą meniškai pateiktos Anykščių kultūros centro Troškūnų teatro studijos „Mes“ žodžio vaidinime pagal A.Špilevoj „Neišmoktos pamokos“ (rež. Jolanta Pupkienė).
Labai gražų spektaklį atvežė pirmąją festivalio dieną užbaigusi Alytaus jaunimo centro dramos studija „Svajokliai“. Pagal garsųjį šių dienų D.Owens romaną „Ten, kur gieda vėžiai“ pastatytoje dramoje „Kaja“ pasakojama skaudi apleisto vaiko istorija. Šalia pelkių ir pelkėse Kaja užauga praktiškai viena ir tampa garsia mokslininke. Viską pasiekia pati. Drąsi ir laisva gamtos dukra sumaniai atkeršija savo skriaudėjui ir taip užbaigia nesėkmių istoriją. Šio spektaklio režisieriai – Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas. Jie vadovauja ir anksčiau minėtam Alytaus „Drevinuko“ teatrui.
Antrąją festivalio dieną vyresniems skirtus spektaklius pristatė Ignalina, Joniškis ir Molėtai. Joniškio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Bendraamžiai“ sukūrė judesio spektaklį „Generacija ZX“ (scenarijaus autorė ir režisierė Rasa Ripskienė). Jaunimas gvildeno skirtingų kartų – X ir Z – vertybių ir pasaulėžiūrų sankirtos, bendravimo, sugyvenimo ir priešiškumo problemas. Kartų ryšio problematika skleidėsi šaltame, bejausmiame technologijų pasaulio kontekste, skambant itin garsiai muzikai, kuri dar labiau paryškina susvetimėjimą, visuomenės suvienodėjimą ir abejingumą.
Molėtų kultūros centro teatro studijos „Remarka“ drama „Violončelė“ (pagal A.Šlepiko novelę) atskleidė visuomenės tamsumą, apkalbų ir abejingumo temas. Mergaitė Živilė atsigauna tik muzikos mokykloje. Ji groja violončele. Su violončele ji vieną žiemos vakarą keliauja namo. Išlipusi iš autobuso, kur girdi skaudžius žodžius apie savo mamą, ji brenda per sniegynus. Realybėje išgyvena nerealių potyrių ar haliucinacijų. Surandama sniege vos gyva, ilgai gydoma ligoninėje. Mergaitė daugiau nebegali groti...
Bet spektakliai ir festivaliai turi pabaigą. Baigėsi ir šie „Bildučiai“, palikę begalę įspūdžių, gražių prisiminimų ir nuotraukų istorijai. Festivalio uždaryme visus teatrus sveikino, už puikią šventę svečiams ir ignaliniečiams dėkojo Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius. Alytaus jaunimo centro dramos studijai „Svajokliai“ vicemeras įteikė garsaus kraštiečio, pasaulinio garso režisieriaus atminimui sukurtą statulėlę – nominaciją už plastiškiausią spektaklį. Šios statulėlės autorius – ignalinietis menininkas Jonas Grunda. Plastiškiausio spektaklio apdovanojimas atiteko Alytaus jaunimo centro dramos studijai „Svajokliai“ (Šis teatras išvyko anksčiau ir uždaryme nedalyvavo). Na, o padėkas festivalyje savo spektaklius pristačiusiems teatrams įteikė Ignalinos rajono kultūros centro direktorė Asta Sieliūnienė ir Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė. Teatrų vadovai taip pat turėjo dovanėlių, jie dėkojo už draugystę ir puikiai organizuotą šventę.
„Džiaugiuosi, kad Ignalina tapo teatro miestu, o mes išugdėme labai gerą žiūrovą. Teatras keičia žmones. Jie tampa kur kas atviresni, jautresni aplinkai, įgauna pasitikėjimo, drąsos reikšti savo nuomonę, o kartais tai gelbsti nuo pražūtingų gatvės pagundų. Scenoje nugyventi gyvenimai palieka pėdsakus ir žmonių gyvenimuose. Man didžiausia laimė matyti savo vaikus užaugusius puikiomis asmenybėmis…“, – taip apie savo bildučius kalba režisierė Jolanta Narbutaitienė.
