Pribloškiančios monumentalios scenografės Sigitos Šimkūnaitės dekoracijos, stilizuoti Sandros Straukaitės kostiumai, skoninga scenovaizdžių spalvų paletė ir šviesų partitūra (dailininkas Andrius Stasiulis), režisieriaus Gedimino Šeduikio ir choreografo Martyno Rimeikio išradingumas, solistų įtaiga ir Česlovo Radžiūno vadovaujamo LNOBT choro meistrystė panardino žiūrovus į magišką teatro pasaulį. Jo herojų dramoms ir teatro orkestrui dirigavusį maestro Sesto Quatrini publika pasveikino ypač karštais plojimais.
„Tokio didelio susidomėjimo premjera dar nesame sulaukę“, – sakė prieš spektaklį LNOBT laikinasis generalinis direktorius Audrius Kundrotas.
„Aidos“ premjeroje apsilankė ne tik mūsų šalies, bet ir kaimyninių Baltijos kraštų muzikinių teatrų vadovai, užsienio meno agentūrų atstovai.
Vėlyvasis G.Verdi šedevras didžiausiame šalies teatre pastarąjį kartą buvo statomas net prieš ketvirtį amžiaus.
Spektaklio muzikos vadovui ir dirigentui Sesto Quatrini tai – ketvirtoji ir paskutinė jo diriguojama sezono pradžios premjera LNOBT, nes šiemet italų maestro atsisveikino su operos direktoriaus pareigomis šiame teatre.
Įgyvendino seną svajonę
G. Šeduikis, dar asistuodamas kitam režisieriui S. Quatrini diriguojamame spektaklyje 2017-aisiais, prisipažino maestro, kad norėtų drauge su juo imtis būtent „Aidos“, tad puoselėjo premjeros idėjas jau kelerius metus. Abiem kūrėjams tai – pirmasis „Aidos“ pastatymas.
S. Quatrini jis ypatingas ir tuo, kad atnaujino jo partnerystę su latvių primadona Kristyne Uopuolais (orig. Opolais), kurios dėka, galima sakyti, atsidūrė Lietuvoje. Mat italą ši solistė pakvietė 2016 m. diriguoti jos Baltijos koncertų ture, kurio vienas koncertų įvyko LNOBT ir sulaukė čia tikro triumfo.
O rengė tą turą šviesaus atminimo talentingo meno vadybininko Andriso Žagaro vadovaujama kompanija. Dėl to S. Quatrini naująją „Aidą“ dedikuoja šio Lietuvos ir savo bičiulio atminimui.
„Negalėčiau įsivaizduoti malonesnio sugrįžimo į šią sceną“, – Vilniuje prisipažino K. Uopuolais, dainavusi Aidą vakarykštėje premjeroje.
Iki šiol vergę Aidą ji buvo įkūnijusi tik viename pastatyme Latvijos operos festivalyje, pradėdama karjerą Latvijos nacionalinėje operoje. Bet solistė teigė mačiusi daug „beprotiškų“ operos pastatymų ir džiaugėsi, kad LNOBT „Aidoje“ režisūra nesikerta su pasakojama istorija.
Atskleidžia psichologinę dramą
G. Šeduikis aiškino siekęs kuo skaidresnės veikalo traktuotės, kad žiūrovai galėtų lengvai sekti operos veiksmą. Jam tai pavyko. Be to, šios „Aidos“ kūrėjams itin svarbi operos psichologinė plotmė.
Pasak S. Quatrini, šis G. Verdi šedevras įstabiai subtiliai perteikia herojų sielos virpesius. Maestro teigė pirmiausia siekiantis atskleisti jų psichologinę dramą ir džiaugėsi sulaukęs kitų spektaklio kūrėjų palaikymo.
„Bandžiau vaizdu sukurti meilės jausmą, nes esu įsitikinusi, kad dekoracijos turi pratęsti muzikos pasakojamą istoriją“, – teigė scenografė S. Šimkūnaitė.
Pakilus uždangai, „Aidos“ žiūrovai iš karto supranta, kad operos veiksmas vyksta Egipte, nors visi objektai scenoje yra stilizuoti.
S. Straukaitė taip pat pabrėžė nesiekusi tiksliai atkurti istorinių kostiumų, nors jie bei tradicinės šukuosenos buvo svarbiausias dizainerės įkvėpimo šaltinis.
„Kartu su režisieriumi ir scenografe bandėme atrasti, kuo senovės Egiptas galėtų būti įdomus dabar, stengėmės moderniai ir įtaigiai perteikti šios operos universalumą“, – aiškino S.Straukaitė.
Kurs skirtingus personažus
„Aidos“ spektakliams savitumo suteiks ir artistų individualybės. Pasak S. Quatrini, publika išgirs ir išvys tris labai skirtingas tiek vaidyba, tiek vokalo technika Aidas: K. Uopuolais – itin aistringą, Viktorijos Miškūnaitės – intymią ir kenčiančią, Ksenijos Kravčiuk – savaip įtaigią.
Pastarąją ukrainiečių artistę Lietuvoje mažai kas žino. Ji atvyko čia su dukra kaip karo pabėgėlė ir patiko per perklausą spektaklio muzikos vadovui. „Jos pasirodymas publikai bus staigmena“, – mano S.Quatrini.
„Man labai svarbi solistų balso spalva, balsų derėjimas spektaklyje. Pirmoji dainuoti „Aidoje“ buvo pakviesta K. Uopuolais, tada prie jos derinome kitus balsus“, – atskleidė maestro.
Vakar premjeroje nepaprasta įtaiga sužėrėjo Aidos varžovę faraono dukrą Amneris įkūnijusi Justina Gringytė. Šį vaidmenį taip pat yra parengusi ukrainietė Ksenija Nikolajeva. Pirmosios premjeros solistų ansamblyje puikiai pasirodė ir urugvajietis Gastonas Rivero (Radamesas), Kostas Smoriginas (Amonasras), Tadas Girininkas (Ramfis), Liudas Norvaišas (Faraonas), Austėja Zinkevičiūtė (Vyriausioji žynė), Rafailas Karpis (Šauklys).
Šiandienos spektaklyje Etiopijos karaliaus dukros Aidos mylimąjį Egipto karvedį Radamesą įkūnys venesuelietis Jorge Puertas, vergę Aidą, Etiopijos karaliaus dukrą, – Ksenija Kravčiuk, taip pat dainuos Joris Rubinovas, K. Nikolajeva, Arūnas Malikėnas, Liudas Mikalauskas, Karolis Kašiuba ir Emilija Finagejevaitė.
„Aidos“ spektakliai LNOBT scenoje šį sezoną rodomi tik lapkričio 11, 12, 14, 15, 16, 17 ir 18 d. Premjeroje apsilankę žiūrovai galės įsigyti ne tik spektaklio programėlę, bet ir specialiai sukurtą sutrumpinto „Aidos“ libreto komiksą, prie kurio atsiradimo prisidėjo dirbtinis intelektas.
Septintoji „Aida“ Lietuvoje
Ankstesni G.Verdi „Aidos“ pastatymai Lietuvoje atspindėjo neramią XX a. istoriją.
Du kartus – 1927 ir 1934 m. – „Aidos“ premjeros išvydo scenos šviesą Valstybės teatre Kaune, trečiąkart Kaune opera statyta prasidėjus sovietų okupacijai – 1940-ųjų spalį.
1963 m. „Aidos“ premjeros afišos kvietė į senąjį Vilniaus teatrą J.Basanavičiaus gatvėje, 1975 m. – į ką tik žiūrovams atvertą dabartinę LNOBT sceną, išpuoštą garsaus dailininko Liudo Truikio scenovaizdžiais ir kostiumais.
1997 m. iš egzilio parvykęs režisierius Jonas Jurašas ir scenografas Adomas Jacovskis ten pat pateikė publikos teismui ypač drąsią ir todėl daug diskusijų sukėlusią pirmąją atkurtos nepriklausomybės laikotarpio „Aidą“.
Ir štai – XXI amžius, antrasis nacionalinės operos trupės egzistavimo šimtmetis, ką tik rekonstruota LNOBT scena ir septintasis mūsų amžininkų „Aidos“ pastatymas Lietuvoje.
