Į kiek primirštą, prieš gerus dvejus metus gvildentą temą benzino įpylė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pareiškė turinti „rimtų įtarimų“, kad toks slaptas objektas buvo. Prezidentės žodžius papildė užsienio spauda, deja, pranešimas netrukus pavirto eiline žiniasklaidos antimi.
Trys objektai — trys galimos slaptojo kalėjimo visuomenės plika akimi neapčiuopiamos vietos. Tokią informaciją šiandien virškina visuomenė, spėliodama, kurioje jų galbūt buvo kalinami ir kankinami amerikiečių į Lietuvą atgabenti kaliniai. Jų, teigiama, galėjo būti net aštuoni.
Du slapti oro lainerių nusileidimai Lietuvoje, apie kurių 2004 ir 2005 metais vykusius skrydžius pranešė užsienio spauda, turėtų būti rimtas argumentas, kad slaptas kalėjimas Lietuvoje egzistavo.
Informacija — sena
Dar 2005 metais kilo triukšmas, kad pasaulyje egzistuoja slapti kalėjimai įtariamiems „Al Qaeda“ teroristams laikyti. Neva juose kaliniai kankinami, iš jų tyčiojamasi. Tuometis JAV prezidentas George‘as W.Bushas 2006 metų rugsėjo 6 d. pripažino tokių slaptų objektų egzistavimą. Tačiau tuo metu visi kaliniai jau buvo surinkti į vieną vietą — Kuboje esantį Gvantanamo kalėjimą.
Kadangi buvo spėjama, kad slapti kalėjimai galėjo egzistuoti Rumunijoje ir Lenkijoje, Europos Parlamentas sudarė specialų laikinąjį komitetą tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse ištirti.
Šio komiteto darbo dokumente Nr.8 (2006 metų lapkričio 16 d.) konstatuojama, kad su priedanga skridęs CŽV lėktuvas bent vieną kartą leidosi Vilniuje. Pasak tyrėjų, tai būta orlaivio, kurio borto numeris N8213G.
Šis civilinis orlaivis — tai „Lockheed L100-30 Hercules“. Jame yra vietos ne tik kroviniams, bet ir maždaug šimtui keleivių. Lėktuvas, tyrėjų duomenimis, ne kartą leidosi Lenkijoje ir Rumunijoje, kur būta slaptų CŽV kalėjimų.
Specialiam Europos Parlamento komitetui tąkart skrydis į Vilnių neužkliuvo, mat laikytasi nuomonės, kad tai būta dėmesį nukreipiančio veiksmo.
„Atsižvelgiant į daugelio skrydžių maršrutus ir kai kurias kilmės ar paskirties šalis (...), logiška daryti prielaidą, kad šių orlaivių dalyvavimas ypatingo persekiojimo ir kalinių gabenimo veikloje vyko daugiau kartų, nei yra įrodyta“, — konstatuojama tyrimo ataskaitoje pabrėžiant, kad pavyko nustatyti net 32 slaptus CŽV lėktuvus, galbūt gabenusius įtariamuosius „Al Qaeda“ teroristus.
Europos Parlamento laikinojo komiteto ataskaitoje paminėtas Vilniaus atvejis buvo tiriamas ir praėjusios kadencijos Seime. Deja, faktui patvirtinti duomenų nesurinkta.
Kaliniai — partizanų žeminėse
Slaptas CŽV kalėjimas — per 20 kilometrų nuo Vilniaus, miškingoje teritorijoje, buvusiame sovietų kariniame poligone. Tokią informaciją, atnaujindama kelerių metų senumo temą, šių metų rugpjūtį pamėtėjo Rusijos spauda. Girdi, ši atokiai nuo gyventojų esanti Rūdninkų miškų vietovė yra ideali slaptam kalėjimui, juo labiau kad šalia — ir senas karinis oro uostas.
Nemačius Rūdninkuose esančio sovietų karinio poligono, kurio mažesnėje dalyje įsikūręs Lietuvos kariuomenės dalinys, gana lengva jį pavadinti slaptu ir neprieinamu objektu. Iš tikrųjų čia jau nuo vasaros pradžios gausu grybautojų ir uogautojų, automobiliais skersai išilgai vagojančių poligono smėlio kopas. Daug ieškančiųjų metalo. O pati karinio dalinio teritorija yra palyginti nedidelė ir pro tvoras galima stebėti, kas čia vyksta. Kariškiai ne kartą į vidų yra įsileidę ir civilių: čia vykdavo šaudymo varžybos, teritorijoje buvo laikomi užsienio šalyse pavogti, vėliau Lietuvoje rasti ir konfiskuoti automobiliai.
Tiesa, keli šalia gyvenantys žmonės tvirtino matę į šią teritoriją važinėjančius amerikiečius. Tačiau ši versija netrukus subliūško — amerikiečiais vietiniai palaikė prancūzus.
Gal „Al Qaeda“ kaliniai buvo slepiami Antrojo pasaulinio karo rusų partizanų išraustose žeminėse?
Rusijos žurnalistai teisūs galbūt tik dėl vienintelio fakto — greta Rūdninkų poligono išties yra oro uostas. Tiksliau, ne oro uostas, o lėktuvų kilimo ir leidimosi takas. Tačiau jis yra ne kas kita kaip iš Vilniaus Pirčiupių link vedantis kelias. Plati, tvirta jo danga išlieta dar sovietiniais metais ir planuota panaudoti karo atveju sovietiniams lėktuvams MIG. Tačiau šiandien norint ant šio kelio nutupdyti kad ir mažytį lėktuvą, reikėtų ne tik stabdyti intensyvų eismą, bet ir iškirsti šalia kelio augančias augalotas pušis.
Saugumas purtosi įtarimų
„Faktas nekomentuojamas“, — taip trumpai Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertino naujai atrastą slaptą CŽV kalėjimą — Vilniaus pakraštyje, Antaviliuose, esantį VSD mokymo centrą.
Liudytojų teigimu, dviejų pastatų kompleksas pradėtas statyti maždaug 2004 metais. Statybos vyko paslapčia: buvęs arklių maniežas nugriautas tik tada, kai jo viduje buvo pastatytas vienas paslaptingųjų, be atvirų langų dviaukštis pastatas — angaras.
Vietos gyventojai neslepia vykstant statyboms čia ne tik girdėję anglų kalbą, bet statybos teritorijoje matę ir tamsaus gymio kariškių. Teigiama, kad ir pastačius pastatų kompleksą čia dar ilgai šeimininkavo svetimtaučiai kariškiai.
Versija, kad Antaviliuose galėjo būti slaptas CŽV kalėjimas, panaši į tikrovę vos žvilgtelėjus į žaliuzėmis aptvertus pastatus. Vienas jų panašus į dviaukštį angarą, kuriame boluoja vien automobiliams įvažiuoti skirti vartai — kad niekas nepastebėtų žmonių judėjimo. Įtarimus stiprina ir dar viena aplinkybė — Registrų centre statiniai įregistruoti kaip gyvenamasis namas su jojimo klubu (angaras? — aut.) ir kavine. Gyvenamasis namas nurodomas kaip dviejų butų pastatas.
Registrų centro duomenimis, 2003 metų kovo pabaigoje buvo duotas leidimas šioje vos 22 arų teritorijoje statyti naujus statinius. Leidimas duotas Lietuvoje neregistruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Elite LLC“. 2007 metų sausį valstybė naujai pastatytus statinius priėmė ir tą pačią dieną patikėjimo teise perdavė VSD.
Tiesa, šiandien aplink pastatus — ne 22 arai, o greičiausiai visas 20 hektarų plotas, aptvertas žmogaus ūgio metaline tvora. Tačiau per visą tvoros perimetrą nematyti nei stebėjimo kamerų, nei kokių nors kitokių požymių, kad šiandien ši teritorija, vos šimtą metrų nutolusi nuo Antavilių daugiabučių, būtų griežtai saugoma nuo pašalinių.
Tuo aplinkui vaikščiodami įsitikino ne tik „Ekstros“ žurnalistai, bet ir sutikti kolegos iš Rusijos. Iš pradžių paslėpę taksi automobilį atokiau miškelyje ir pastatus filmavę iš tolo jie vėliau įsidrąsino.
„Tai šiuose pastatuose tikrai buvo paslaptingasis kalėjimas?“ — nedrąsiai klausė trijulė. Jų veidai liudijo, kad tokiu atradimu vargu ar galima patikėti.
VSD dar nuo Aukščiausiosios Tarybos — Atkuriamojo Seimo laikų ne kartą prašė Vyriausybės milijoninių dotacijų specialiai sekimo ir klausomajai aparatūrai įsigyti. Specialistų teigimu, VSD pastatai Antaviliuose — ne kas kita kaip specialios įrangos prigrūstas specialus technikos centras. Tokią įžvalgą stiprina ir ta aplinkybė, kad greta VSD mokymo centro dar sovietiniais metais nutiesta slapta ryšių linija, jungusi pagrindinius telekomunikacijų centrus Vilniuje su greta Nemenčinės maždaug 1980 metais įrengta slapta vadaviete. Karo atveju čia turėjo slėptis ir vadovauti karo veiksmams aukštas pareigas einantys partijos veikėjai ir kariškiai.
Maždaug 2004 metais VSD vykdė slaptą tarptautinę operaciją, kuriai vadovavo užsienio kolegos. Mėginta nustatyti šaltinius, kurie galbūt finansavo Airijos teroristus. Tyrimo gijos nusidriekė ir į Lietuvą, o 2005 metais VSD atskleidė cigarečių kontrabandos grupuotę. Jos krovinys būtent ir buvo skirtas ai-rių teroristams. Tačiau tiriant nenustatyta, kad Lietuvoje veikusi nusikalstama grupuotė žinojo, kokiais tikslais bus panaudoti už kontrabandą gauti pinigai. Tuomet VSD vadovybė ne kartą pabrėžė santykius palaikanti tik su giminingomis žinybomis, o ryšiai su kariškius aptarnaujančiu CŽV padaliniu — KAM Antrojo departamento (kontržvalgyba) prerogatyva.
Tad tikėti versija, kad būtent Antaviliuose, būsimoje VSD bazėje, buvo slapta kalinami „Al Qaeda“ kaliniai, vargu ar galima — čia greičiausiai buvo montuojama slapta aparatūra, kuri tuo metu dar buvo neįkandama mūsų elektroninės žvalgybos specialistams.
Saugu — kaip meškos ausyje
Raudondvaris — į Molėtų pusę besiplečiančio Vilniaus miesto riba. Šalia Pagubės gatvės — milžiniška keliomis spygliuotos vielos eilėmis aptverta miškinga teritorija. Ant tvoros prie kelio prikabinėta perspėjimų, kad į teritoriją įeiti ir įvažiuoti griežtai draudžiama.
Viename teritorijos kampe, greta kelio, dar matyti nuo sovietinių laikų išlikęs pusiau paslėptas sargybos postas — anuomet čia bazavosi priešlėktuvinės gynybos dalinys ir teritorija buvo kruopščiai saugoma. Ne mažesnis nei 150 hektarų plotas saugomas ir dabar. Privažiavus prie pagrindinių vartų, iškart iš gretimo posto išeina sargybinis ir teiraujasi, ar kartais nepasiklydome.
Buvęs KAM Antrojo departamento pareigūnas Domas Grigaliūnas neslepia: galbūt 2004 metais, kai jis dar tarnavo žvalgyboje, jo buvęs vadovas Jonas Markevičius neva teiravosi, kur rasti vietą, kurioje būtų galima slėpti užsienio partnerių į Lietuvą atvežtus tam tikrus asmenis.
„Tuo metu buvau atsakingas už priedangos dokumentus, priedangos įmonių steigimą, už įslaptintus sandėrius. Buvau šių reikalų profesionalas, todėl manęs prašyta techninio patarimo“, — prisiminė D.Grigaliūnas šiandien vėl atgijus naujoms versijoms dėl galimo CŽV kalėjimo.
J.Markevičius — šiandienės prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Gal kartais jis pašnibždėjo D.Grybauskaitei „netiesioginius įrodymus“, kad Lietuvoje išties buvo kalinami svetimšaliai žmonės?
„Panašu į pokštą“, — toks trumpas buvusio kontržvalgybininko J.Markevičiaus atsakymas į buvusio kolegos pasvarstymus, kad viena geriausių vietų kaliniams slėpti — būtent Lietuvos kariuomenei priklausanti uždara zona Raudondvaryje.
150 hektarų Lietuvos kariuomenės valdomame uždarame sklype veikia Ypatingosios paskirties tarnybos (YPT) mokymo bazė, į kurią atvykusieji „nei teiraujasi, kas čia vyksta, nei klausia, kokiu tikslu kiti atvykę“.
150 hektarų YPT bazė — ne Rūdninkų poligonas ar VSD mokymo bazė. Kiek ir kokių pastatų šiame slėpiningame plote yra iš tikrųjų, vargu ar kas garsiai pasakys. Tačiau gerai žinoma, kad dar nuo sovietinių laikų čia stovi 161 kvadratinio metro bendrojo ploto viešbutis, įrengta šiek tiek mažesnė vadavietė, yra požeminė slėptuvė kariškiams ir pastatas — technikos slėptuvė. Visi šie ir kiti buitiniai pastatai įkurdinti taip, kad plika akimi nebūtų įžvelgiami.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas, minimu metu vadovavęs šalies Vyriausybei, neigia ką nors žinantys apie šiuos slaptus objektus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia gavęs įrodymų, kad minėti paslaptingi dviejų lėktuvų skrydžiai į Vilnių tėra žurnalistų fantazijos vaisius.
Tačiau Lietuvoje veikia ir kitokia tvarka: ne viskas žinoma šalies vadovybei. „Bendravimas paprastai vyksta žinybų lygmeniu, bendradarbiauja žvalgybos ar kontržvalgybos darbuotojai, bendravimas įslaptintas, o valstybės vadovai apie tai nebūna informuojami“, — teigė D.Grigaliūnas.
