„Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, - toks klausimas per spalį vyksiantį parlamento rinkimą bus užduotas rinkėjams, jei liepą parlamentas galutinai nuspręstų tokį referendumą rengti.
Po svarstymo Seime ketvirtadienį „už“ tokį referendumą balsavo 64 parlamentarai. Tai buvo vien opozicijos parlamentarai bei vienas valdantysis – liberalsąjūdiečių frakcijai priklausantis Laimontas Dinius.
Referendumo nepalaikė visi kiti posėdyje dalyvavę valdančiosios koalicijos parlamentarai, taip pat „tvarkiečių“ frakcijai priklausantys Julius Veselka ir Algimantas Dambrava. Pastarasis parlamentaras buvo išrinktas šalia planuojamos atominės elektrinės stovinčiame Visagino mieste.
Skundėsi informacijos stoka
Referendumas yra patariamojo pobūdžio. Tai reiškia, kad bet kokia jo baigtis neturėtų jokios teisinės galios.
J. Veselka sakė, kad referendumo nepalaiko, nes prieš ketverius metus socialdemokratai projektą LEO LT su „Maxima“ savininkais pradėjo irgi be referendumo. Ši įmonė žadėjo statyti atominę elektrinę. „Kada buvo kuriamas LEO LT, jokio referendumo niekam nereikėjo. Visą tautos balsą atstojo viena privati kompanija“, - tikino jis.
Vienas referendumo šalininkų „krikščionis“ Vidmantas Žiemelis skundėsi, kad vis dar lieka neaiškumo dėl atominės elektrinės statybų.
„Jeigu energetikos ministras ir premjeras būtų viską aiškiai paaiškinę, gal referendumo ir nereikėtų. Bet mes neturime aiškumo jokiais svarbiausiais klausimais. Jei bus paskelbtas referendumas, tie, kurie inicijuoja statybą, turės galimybę išaiškinti – gal mes ko nors nesuprantame? Iki įstatymo priėmimo premjeras ir energetikos ministras vengė diskusijų su specialistais, kurie svarstydavo kitaip“, - tikino jis.
„Manau, būtų labai tikslinga išdėstyti argumentus už, prieš, ekspertų argumentus, kad žmonės galėtų pasirinkti, žinoti alternatyvas, kad žmonės galėtų apsispręsti“, - tikino socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.
Ragino nebijoti tautos balso
„Tvarkietis“ Valentinas Mazuronis tikino, kad atominės elektrinės statybos yra vienas svarbiausių šalies sprendimų per porą dešimtmečių, todėl privalu atsiklausti tautos.
„Kodėl mes bijome atsiklausti – noriu priminti – savo darbdavių, tų, kurie čia įdarbino, paskyrė atstovais būti, nuomonės esminiais klausimais? Ar jie sutinka siekti tų tikslų, kuriuos siūlome? Ar sutinka įsiskolinti gaudami vienus ar kitus išties svarbius valstybei dalykus?
Gerbiamas Andriau Kubiliau, kuris sakote, kad negalima atsiklausti žmonių, nes jie yra kvaili ir nesupras, kaip atsakyti, kai važinėjate prieš Seimo rinkimus pas rinkėjus, tai ir pradėkite kalbėti nuo to: „Laikau jus kvailais, nes negalite apsispręsti esminiais klausimais, bet būkite geri, balsuokite už mane ir mano partiją, nes čia galite apsispręsti.“
Tokio cinizmo negaliu suprasti. Jei nesugebate išaiškinti taip, kad suprastų, pritaria ar ne, tai atsistatydinkite, ateis kiti kurie išaiškins“, - griaudėjo parlamentaras.
Referendumas - po metų?
Referendumo priešininkai tikino, kad būtini sprendimai jau priimti. Ir siūlė tokį referendumą rengti po kelerių metų, kai reikės priimti galutinį sprendimą dėl elektrinės statybos.
Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad referendumo nenori ir tauta. Esą būtent todėl, pasak premjero, žaliesiems nepavyko surinkti reikiamų parašų ir surengti savojo referendumo.
„Rengti referendumą ar rugsėjį, ar kartu su Seimo rinkimais, būtų per anksti. Pirmiausia dėl to, kad nėra reikiamos informacijos, nėra techninio projekto, nėra papildomos informacijos, kokie bus sprendimai. Rengti referendumą dabar būtų ne visiškai sąžiningas siūlymas. Visuomenei negalėtume pateikti visapusio vaizdo, visapusės informacijos. O referendumo organizavimas su rinkimais turėtų politinį, iškreiptą atspindį“, - dėstė liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis.
Konservatorių frakcijai priklausantis Rokas Žilinskas tikino, kad surengtas referendumas elektrinės projektą sužlugdytų, net jei jis baigtųsi sėkmingai.
Pasak jo, toks referendumas sukeltų abejonių skolintojams, todėl jie norėtų didesnių palūkanų už paskolas elektrinei statyti.
„Palūkanos projektą gali nužudyti“, - tikino R. Žilinskas.
Galutinis sprendimas - 2015-aisiais
Planuojamoje pasirašyti Lietuvos sutartyje su „Hitachi“ yra numatyta, kad galutinis sprendimas, ar statyti atominę elektrinę, ar ne, bus priimtas 2015 metais.
Iki tol vyktų parengiamieji darbai: elektrinė būtų projektuojama, vyktų paskolų jai statyti paieškos, būtų išsiaiškintos kitos projekto detalės.
Patariamasis referendumas vyko ir per praėjusius Seimo rinkimus 2008-aisiais. Rinkėjų buvo klausiama pritarimo, ar Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas iki techniškai saugių terminų, bet ne ilgiau, negu kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė.
Nors devyni dešimtadaliai referendumo dalyvių buvo „už“, referendumas buvo laikomas neįvykusiu, mat jame balsavo mažiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių žmonių.
