Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymo nuostatos, kuriomis įmokos į pensijų fondus buvo mažinamos nuo 2009-ųjų sausio 1 dienos, prieštarauja Konstitucijai, nes įstatymas įsigaliojo jį paskelbus tik tų metų sausio 17 dieną.
„Įstatymo dalis, tiek, kiek yra nustatytas sumažintas valstybinio pensijų dalies, kaupiamos asmeninėje pensijų sąskaitoje, atidarytoje, dydis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, - nutarimą perskaitė teismo pirmininkas Romualdas Urbaitis.
Reikia kompensuoti
Konstitucinis Teismas pripažino, kad pervedimus į pensijų fondus valstybė mažino teisėtai. Mat kassyk įstatyme numatė, kad sumažinimai bus kompensuojami ateityje įmokas padidinant.
"Į pensijų fondus pervedamų lėšų dydis yra viena iš prielaidų pasiekti, kad juos administruojančių vienetų ūkinės veiklos - investavimo - rezultatai būtų geri.
Todėl jei įstatymų leidėjas nuspredžia pervedamą dalį sumažinti, jie ne tik negali paneigti pensijos esmės, bet privalo siekti, kad kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų. O jei jie neišvengiami, įstatymų leidėjas privalo, atsižvelgdamas į valstybės galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą. To būdai gali būti įvairūs", - nutarimą citavo R. Urbaitis. Nutarime taip pat svarstoma, kad valstybė privalo siekti, jog "pensijų sistemos dalyviai nepatirtų praradimų. Jei praradimai ypač kai jie esminiai būtų neišvengiami, įstatymų leidėjas turėtų nustatyti teisingą jų kompensavimą".
Pervedimai į pensijų fondus mažėjo kelis kartus. 2009-ųjų pradžioje jie sumažėjo nuo 5,5 proc. iki 3 proc. draudžiamųjų pajamų, 2009-ųjų viduryje – iki 2 proc., šių metų pradžioje – iki 1,5 procento.
Vyriausybė patenkinta
„Atskaitymai į II-osios pakopos pensijų fondus buvo sumažinti kovojant su krize, kai sumažėjo valstybės galimybės finansuoti pensijų kaupimą viešosiomis lėšomis. Konstitucinis Teismas patvirtino, kad Vyriausybė turėjo teisę daryti šį nelengvą sprendimą, kuriuo buvo siekiama gelbėti Lietuvos finansų sistemą,“ – teigė ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus ekonomikos patarėjas Mykolas Majauskas.
Jis pastebėjo, kad Vyriausybės sprendimai mažinti atskaitymus pensijų fondams niekam neatėmė jau sukauptos nuosavybės – pervedimams į II pakopą finansuoti buvo ir yra naudojamos ne asmeninės dalyvių, o viešosios lėšos („Sodros“ įmokos ir Stabilizavimo fondo lėšos), kurių išteklius krizė smarkiai apkarpė.
„Todėl akivaizdu, kad laikydamasi solidarumo tarp atskirų visuomenės grupių ir kartų, interesų derinimo principų Vyriausybė negalėjo finansuoti vienos konkrečios srities (šiuo atveju pensijų reformos) nieko nekeisdama ir ignoruodama lėšų stygių ar tą lėšų stygių kompensuodama išimtinai tik kitų sričių ir visuomenės grupių sąskaita,“ – kalbėjo M. Majauskas.
Jis pabrėžė, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei rūpi kaupimas, ji nori, kad kaupimas būtų stiprus, todėl pateikė Seimui siūlymus, kurie leistų užtikrinti ilgalaikį sistemos tvarumą ir pačių dalyvių didesnį suinteresuotumą dalyvaujant ir savo, o ne vien viešosiomis, lėšomis. „Dabar įgyvendinama reforma padidintų įmokų dydį iki 6-ių procentų ir taip būtų išspręsta teisingo kompensavimo problema“, – sakė M. Majauskas.
Kreipsis į Strasbūrą Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas Mindaugas Gedeikis svarstė, kad dabar pensijų sumažinimą skųsiąs Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre.
„Mes tikėjomės daugiau, tikėjomės, kad pats pervedimų sumažinimas bus pripažintas antikonstituciniu“, - sakė jis. Jis svarstė, kad kompensuojant pervedimų į pensijų fondus sumažinimą reikėtų į pensijų fondus pervesti visas nepervestas įmokas. Ir ne tik jas – taip pat ir pelną, kuris būtų gautas, jei įmokos pensijų fondus būtų pasiekusios anksčiau. Bendra suma viršija milijardą litų. „Jei valstybė yra pajėgi kompensuoti esamiems pensininkams, ji neturėtų vienos socialinės grupės – būsimų pensininkų – diskriminuoti. Jei negali kompensuoti, tai turėtų niekam nekompensuoti. Būsimiems pensininkams, kurie yra jaunesni, galima ir vėliau nei senatvės pensininkams sumažinimus kompensuoti. Gal teisinga, kad sulaukus pensijinio amžiaus žmonės turėtų normalią pensiją. Tada gal nepatirtų biudžetas didelio spaudimo“, - sakė M. Gedeikis. „Galima svarstyti, per kiek laiko reikėtų kompensuoti pensijų fondų dalyviams. Jei tas kompensavimas užsitęstų, jis būtų beprasmis. Gal tai turėtų būti iki 2020 metų“, - svarstė jis. Skundėsi dėl teisėtų lūkesčių
Teismui parašytame skunde teigta, kad pervedimų į pensijų fondus sumažinimas pažeidė teisėtus lūkesčius.
Esą iki sumažinimo pensijų fondų sutartis sudarę žmonės turėjo teisėtą lūkestį, kad valstybė laikysis įsipareigojimo į juos pervesti 5,5 proc. draudžiamų pajamų, ir pervedimų nemažins. Jie taip pat esą galėjo tikėtis, jog jei pervedimai būtų mažinami, tai vėliau jie būtų kompensuojami. Taip pat esą paneigta jų teisė gauti tokią senatvės pensiją, kokios tikėjosi.
Konstituciniam Teismui buvo apskųsta ir tvarka, kaip 2009-aisiais buvo sumažinti pervedimai į pensijų fondus. Pasak skundo, šį sumažinimą lėmęs įstatymas įsigaliojo anksčiau, nei buvo priimtas, o tai neteisėta.
Parlamentas pirmąjį kartą pervedimus į pensijų fondus sumažino 2008-ųjų paskutinėmis dienomis. Sprendimas mažinti pervedimus beveik perpus, nuo 5,5 proc. draudžiamųjų pajamų iki 3 proc. draudžiamųjų pajamų turėjo įsigalioti nuo sausio 1 dienos.
Tačiau prezidentas Valdas Adamkus šį Seimo priimtą įstatymą išsyk vetavo. Veto parlamentas atmetė po kelių savaičių susirinkęs į specialią sesiją.
Todėl įstatymo pakeitimas, kuris sumažino pervedimus į pensijų fondus nuo sausio 1 dienos, oficialiai įsigaliojo tik sausio viduryje.
Konstitucinis Teismas su šiuo priekaištu sutiko.
"Šių įstatymų nuostatos dėl jų grįžtamosios galios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir konstatuota, kad šie įstatymai įsigaliojo nuo jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos", - nurodyta Konstitucinio Teismo pranešime.
