„Valstybė už tą pusę mėnesio turėtų kompensuoti pensijų fondų dalyviams. Kito kelio nėra“, - lrytas.lt sako Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
2008-ųjų pabaigoje parlamentas priėmė įstatymą, kuris įmokas į pensijų fondus sumažino nuo 5,5 proc. iki 3 proc. asmens pajamų. Šiame įstatyme nurodyta, kad jis įsigalioja nuo 2009-ųjų sausio 1 dienos.
Paskutinėmis 2008-ųjų dienomis, Seimui jau baigus darbą, prezidentas Valdas Adamkus įstatymą vetavo. Šis veto buvo atmestas tik sausio viduryje, o įstatyme jo įsigaliojimo data liko nepakeista – buvo laikoma, kad įmokos pensijų fondams apkirptos nuo sausio pradžios. Toks priimtas įstatymas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas sausio 17 dieną.
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokie triukai yra nekonstituciniai. „Šie įstatymai įsigaliojo nuo oficialaus jų paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos“, - savo nutarime tarsi kirviu nukirto teismas.
Pensijų fondai skaičiuoja: tai reiškia, kad „Sodra“ už pirmąsias septyniolika 2009 metų sausio dienų į pensijų fondus turėjo pervesti 5,5 proc. fondų dalyvių pajamų, o ne 3 proc. nuo pajamų, kurie buvo pervesti.
„Be abejo, viskas turės būti suskaičiuota, „Sodra“ turės pateikti skaičius, kiek už pusę mėnesio turėjo būti sumokėta“, - sakė Š. Ruzgys.
Pensijų fondų asociacijos vadovas mano, kad Konstitucinis Teismas pakišo koją parlamentui pradėti šiuo metu svarstomą pensijų fondų reformą. Joje numatyta, kad pensijų fondams valstybė perves 2 proc. dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinės algos, bet tik tokiu atveju, jei pensijų fondų dalyvis pats sutiks papildomai pervesti 2 proc. savo pajamų į pensijų fondą.
„Suprantame, kad pats įmokų mažinimas neprieštarauja Konstitucijai, bet svarbiausia žinia Konstitucinio Teismo sprendime – tai, kad valstybė sumažintas įmokas turės kompensuoti ir atstatyti.
Dabartinis įmokų pertvarkymas yra toli gražu ne atstatymas ir ne kompensavimas. Nes įmoka atstatoma ne valstybės, o pačių pensijų fondų dalyvių lėšomis“, - sakė Š. Ruzgys.
