Pavasario sesiją baigę Seimo nariai skaičiuoja ir nuopelnus, ir nuodėmes

Šeštadienį baigėsi paskutinė įprastinės trukmės šios sudėties parlamento posėdžių sesija, prasidėjusi kovo viduryje. Parlamentarai dar susirinks po vasaros atostogų rudenį, tačiau jo darbas nutrūks po kelių mėnesių, kai bus išrinktas naujas Seimas.

Bene visi parlamentarai sutinka, kad svarbiausias paskutinės šio Seimo posėdžių sesijos darbas – patvirtinti atominės elektrinės bei suskystintų dujų terminalo statybai reikalingi įstatymai.<br>ELTA
Bene visi parlamentarai sutinka, kad svarbiausias paskutinės šio Seimo posėdžių sesijos darbas – patvirtinti atominės elektrinės bei suskystintų dujų terminalo statybai reikalingi įstatymai.<br>ELTA
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Sytas

Jun 30, 2012, 6:18 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 2:00 PM

Sesija buvo itin nerami, galbūt dėl artėjančių Seimo rinkimų. Teisinės neliečiamybės neteko trys parlamentarai, per dešimt seimūnų apsisprendė palikti savo frakcijas. O po rezonansinio sprendimo atimti teisinę neliečiamybę iš teisėjos Neringos Venckienės Seimo kancleris ir keli parlamentarų ėmė skųstis, kad Seimo pastate darosi nesaugu. Esą todėl, kad tarp į jį noriai įleidžiamų N. Venckienės pasekėjų yra kelis sykius tiestų asmenų.

Bet to, per šią sesiją parlamentas pirmą sykį per trejus metus išdrįso atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.

Bene visi parlamentarai sutinka, kad svarbiausias paskutinės šio Seimo posėdžių sesijos darbas – patvirtinti atominės elektrinės bei suskystintų dujų terminalo statybai reikalingi įstatymai.

Ryškiausias darbas – atominė elektrinė

Tarp kitų garsesnių darbų šią sesiją buvo parlamentarų sprendimas leisti žmonėms bankrutuoti. Kelis metus atidėliotas sprendimas buvo priimtas išsyk po to, kai Aukščiausiasis Teismas leido Lietuvos gyventojams savo skolas nurašyti užsienyje.

„Neabejotinai pagrindiniai darbai – tai energetinių įstatymų paketas. Tai, kad buvo pritarta statyti dujų terminalą, buvo teisingas sprendimas. O tai, kad buvo pritarta atominės elektrinės statybai, yra didžiausias šios sesijos nusivylimas“, - dėsto opozicinės „tvarkiečių“ frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis.

„Svarbiausias sesijos rezultatas – nors ir sunkiai, nors kelių balsų persvara, bet visgi priėmėme atominės elektrinės įstatymą, patvirtinome statybų koncesijos sutartį su „Hitachi“ ir kitus lydinčiuosius įstatymus. Nors pasipriešinimas jiems buvo didžiausias iš to, ką teko stebėti būnant Seimo nariu kelias kadencijas“, - sako gausiausios valdančiosios koalicijos frakcijos konservatorių seniūnas Jurgis Razma.

Prisimindamas sesiją jis džiaugiasi ir darbais, kurių neteko spręsti. „Šiame laikotarpyje iš Vyriausybės girdėjome, kad biudžetas tvarkingai surenkamas, nereikėjo priimti sprendimų valstybės finansams lopyti. Buvo ramu“, - kalbėjo konservatorius.

Violetinis šešėlis

Šią sesiją parlamentarai teisinę neliečiamybę atėmė net trims savo kolegoms.

Teisinės neliečiamybės neteko viena valdančiosios koalicijos parlamentarai. Ir ne tik greitį viršijęs konservatorius Arvydas Vydžiūnas bei iš avarijos pabėgęs liberalcentristas Vicas Babilius, bet ir korupcija apkaltintas konservatorius Vitas Matuzas.

Neliečiamybę šios posėdžių sesijos metu parlamentas atėmė ir iš dvejų teisėjų: Ryšardo Skirtuno ir Neringos Venckienės.

Po Seimo posėdžio, kurio metu neliečiamybė buvo atimta iš N. Venckienės, Seimo kancleris Jonas Milerius pradėjo skųstis, kad Seimo rūmuose darosi nesaugu. Pasak jo, dalis parlamentarų ėmė piktnaudžiauti teise išrašyti leidimus patekti į Seimą, tad į jį patenka ne sykį teisti asmenys. „Birželio mėnesį situacija susidarė nestandartinė“, - skundėsi jis.

Galbūt ruošiantis dalyvauti rinkimuose su N. Venckienės kuriama partija iš įvairių Seimo frakcijų šią sesiją pasitraukė itin daug narių. Šiuo metu vienas iš aštuonių parlamentarų nepriklauso jokiai parlamento frakcijai – tai naujas Seimo rekordas.

„Nė vienoje kadencijoje nebuvo tokios gausaus būrio frakcijoms nepriklausančių parlamentarų Turbūt artėjantys rinkimai paskatino kai kuriuos nestabilius frakcijų dalyvius pabėgti. Tai atspindi nemalonias marginalizacijos tendencijas. Gal tai ir gerai, kad atsirado aiškumas“, - sako J. Razma. Konservatorių partijai prarandant populiarumą, šios partijos frakcija parlamente neteko bene daugiausia parlamentarų.

Gynė šeimą nuo homoseksualų

Šią sesiją, galbūt irgi dėl priešrinkiminių nuotaikų buvo ir bandymų keisti Konstituciją, ir skelbti referendumus.

Prieš kelias savaites parlamentui pritrūko tik vieno balso, kad būtų pritarta Konstitucijos pataisai, šeimą apibrėžiančiai griežtai kaip vien moters ir vyro sąjungą. Jei šis balsavimas būtų pavykęs, antrą kartą Seimas balsuotų jau rudenį, prieš pat rinkimus.

Parlamentarai atmetė siūlymą šeimą leisti sudaryti tik vyrams ir moteriams referendumu, kuris vyktų su Seimo rinkimais. Kiek sėkmingiau parlamente šią posėdžių sesiją skynėsi kelią bandymas kartu su rinkimais pasiteirauti rinkėjų, ar jie nori statyti atominę elektrinę Lietuvoje. Parlamentarai tokios iniciatyvos neatmetė, todėl turės galutinai apsispręsti neeilinėje sesijoje liepos viduryje.

Gal dėl artėjančių rinkimų per šią posėdžių sesiją parlamente dirbo dvi rezonansinės tyrimo komisijos. Žiniasklaida plačiai aprašė Antikorupcijos komisijos tyrimą dėl atleistų Finansinių tyrimų tarnybos vadovų, kuris vyko pertraukoje tarp praeitos ir šios Seimo posėdžių sesijos.

Nuolatinio žiniasklaidos dėmesio sulaukė ir panašiu metu dirbusi komisija „Snoro“ bankrotui tirti. Pastaroji darbą baigė skandalu: iš komisijos pasitraukė valdančiajai koalicijai atstovaujantys nariai, todėl ji nesugebėjo patvirtinti savo tyrimo išvadų. Šios išvados buvo nepalankios Lietuvos bankui bei Vyriausybei.

Krūva darbų atidėta priešrinkiminiam laikotarpiui

Besibaigiančią sesiją itin daug darbų buvo atidėta rudeniui, kai parlamentarams labiausiai rūpės ne darbas, o spalį vyksiantys Seimo rinkimai.

Parlamentaras nesugebėjo sutarti dėl pensijų fondų reformos, nors sesijos pradžioje Seimo pirmininkė Irena Degutienė ją įvardijo kaip vieną svarbiausių darbų. Parlamentas nesugebėjo atlikti ir kito jos prioritetu pavadinto darbo – galų gale aiškiai sutarti dėl parlamentaro darbo sąlygų ir jų atlyginimų.

Į rudenį nusikėlė ir sprendimas, ar terminuotąsias darbo sutartis Lietuvoje bus galima sudaryti visiems darbams, ne tik tiems, kurie yra laikino pobūdžio.

Parlamento salės net nepasiekė atnaujintas Korupcijos prevencijos įstatymas. Nors buvo planuota, bet nepradėta ir specialiųjų tarnybų pertvarka.

Ar parlamentas rudenį, įsivažiavus rinkimų kampanijai, sugebės apsispręsti dėl šių įstatymų – nežinia.

„Priešrinkiminė rudens posėdžių sesija, kurios iš esmės vyks pusantro nepilno mėnesio ir bus pažymėtas rinkiminės karštligės, yra tikrai ne geriausias laikas priiminėti išmintingiausius sprendimus“, - mano V. Mazuronis.

„Gyvenimo praktika rodo, kad tuo metu normali politinė logika negalioja. Tas laikas turi artėjančių rinkimų spaudą, kuris turi savo logiką. Išvengti rinkimų įtakos nepavyks nepaisant to, kad visi vieni kitus kvies nepolitikuoti ir nepriiminėti keistų sprendimų“, - kalbėjo opozicijos parlamentaras.

„Tiek, kiek bus įmanoma surengti darbingą sesiją prieš rinkimus, tai ir bus padaryta, - nesutinka J. Razma. - Pastarosios sesijos pabaiga buvo pakankami konstruktyvi, artėjantys rinkimai Seimo neišbalansavo“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.