Jau dabar aišku, kad neigiamus įvertinimus sužinos Lietuvos
kūno kultūros akademija, Verslo ir vadybos akademija, Lietuvos
edukologijos universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas,
Šiaulių universitetas, Vilniaus universiteto tarptautinio verslo
mokykla (VU TVM) ir Kolpingo kolegija.
Ir nors trečiadienį spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo
ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad išorinis vertinimas
nėra „nei nuosprendis, nei galutinė išvada“, tačiau tai lems
trumpesnį šių mokyklų akreditavimo laikotarpį - jos bus
akredituojamos tik trejiems metams.
Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad tuo atveju, jei bendras
aukštosios mokyklos vertinimas yra teigiamas, aukštoji mokykla
akredituojama šešeriems metams.
Aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą sudaro dvi dalys -
atskirai vertinami mokyklos ištekliai bei veikla. Šiuo metu atliktos
visos septynių aukštųjų mokyklų vertinimo procedūros, iki metų
pabaigos bus baigta dar dešimties aukštųjų mokyklų antroji
vertinimo dalis.
Pirmąją vertinimo dalį sudaro aukštosios mokyklos materialių
ir žmogiškųjų išteklių vertinimas, kuriam renkami kiekybiniai
duomenys apie atliekamus mokslinius ir taikomuosius tyrimus,
pedagoginio ir administracinio personalo sudėtį ir kvalifikaciją,
priimamų studijuoti akademinį pasirengimą ir studentų skaičiaus
kaitą, valstybės biudžeto lėšų naudojimo tikslingumą bei kita.
Šį vertinimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės
centras (MOSTA).
Antrąją vertinimo dalį sudaro užsienio ir Lietuvos ekspertų
atliekamas aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimas, apimantis
įvairius aukštosios mokyklos veiklos aspektus, įskaitant ir jos
studijų kokybės lygį. Šią vertinimo dalį organizuoja Studijų
kokybės vertinimo centras (SKVC).
Iš septynių aukštųjų mokyklų, kuriose atliktos visos
vertinimo procedūros, nepalankiausiai įvertinta Verslo ir vadybos
akademijai - čia ir ištekliai, ir veikla įvertinti neigiamai.
Lietuvos kūno kultūros akademijoje ir Lietuvos edukologijos
universitete neigiamai įvertinta veikla. Abi sritys teigiamai
įvertintos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Klaipėdos
universitete, Alytaus ir Utenos kolegijose.
Dar dešimtyje aukštųjų mokyklų kol kas atlikta tik pirmoji -
išteklių - vertinimo dalis. Teigiamus įvertinimus čia gavo
Aleksandro Stulginskio universitetas, LCC Tarptautinis universitetas,
Žemaitijos kolegija, Vakarų Lietuvos verslo kolegija, A. Graičiūno
aukštoji vadybos mokykla bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji
mokykla. Neigiamai ištekliai įvertinti Kazimiero Simonavičiaus
universitete, Šiaulių universitete, VU TVM.
Jei bent viena iš vertinimo dalių neigiama, mokyklai suteikiama
laiko įgyvendinti ekspertų rekomendacijas, ir ne vėliau kaip per
dvejus metus ŠMM inicijuoja pakartotinį veiklos vertinimą. Jeigu
pakartotinio vertinimo metu aukštosios mokyklos veikla įvertinama
neigiamai, ne vėliau kaip per vieną mėnesį ministerija turi
panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią
veiklą.
„Pirmieji išorinio vertinimo rezultatai, liečiantys 17 Lietuvos
aukštųjų mokyklų, nėra nei nuosprendis, nei galutinė išvada.
Pagaliau tai nėra noras dirbtinai ar net ir pagal aiškius kriterijus
kolegijas ir universitetus suskirstyti į geras ar blogas. Tai labiau
mūsų bendras tikslas - tiksliai identifikuoti silpnąsias
aukštųjų mokyklų veiklos vietas ir siekiant kuo geresnės studijų
kokybės įgyvendinti ekspertų pateiktas rekomendacijas“, - spaudos
konferencijoje trečiadienį dėstė G. Steponavičius.
Jis pabrėžė, kad vertinimo informacija rodo, kad pasitempti
reikia visiems. Kartu jis pabrėžė, kad šiuo metu atliktas
vertinimas atspindi 2008-2010 metų situaciją ir dalį trūkumų
aukštosios mokyklos jau yra ištaisiusios.
„Nė viena aukštoji mokykla Lietuvoje, drįstu drąsiai pasakyti,
negalėtų teigti, kad veikia tobulai“, - apibendrino ministras.
Paklaustas, ar stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų
koreguoti savo pasirinkimus pagal šį vertinimą, SKVC Artūras
Grebliauskas savo ruožtu spaudos konferencijoje sakė, kad visos
Lietuvoje vykdomos studijų programos yra akredituotos, o tai
reiškia, kad yra užtikrinami minimalūs reikalavimai.
„Tai yra institucinis akreditavimas, tai yra bendrai organizacija
žiūrima, o visos studijų programos yra akredituotos“, - sakė jis.
Ministras aiškino, kad stojantieji patys gali susipažinti su
išorinio vertinimo rezultatais ir detaliai pamatyti, kokius
įvertinimus atskirose srityse gavo aukštosios mokyklos.
Numatoma, kad visos aukštosios mokyklos bus įvertintos 2014
metų pradžioje.
Padėties nedramatizuoja
Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) rektorius
prof. Albertas Skurvydas sako, kad skiriami treji metai ekspertų
rekomendacijoms įgyvendinti yra geras stimulas aukštajai mokyklai
pasitempti ir orientuotis į geriausius pasaulio universitetus.
„Žiūriu į tai gerai, nes čia yra aukšti standartai. Pavyzdžiui,
Latvijos universitetai buvo vertinami pagal žymiai mažesnius
standartus. Latvijos sporto akademija pagal mokslą atsilieka, o mes
esam vieni iš geriausių pasaulyje sporto universitetų pagal mokslo
ir studijų kokybę. Lietuvoje pakelti aukšti standartai, bet tai
skatina mus orientuotis į geriausius pasaulio universitetus“, -
nenusimena rektorius.
Kaip jau skelbta, trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje
paskelbti pirmųjų septynių aukštųjų mokyklų - universitetų ir
kolegijų - išorinio vertinimo rezultatai atskleidė universitetų
strateginio valdymo problemas.
Gana kritiškai prof. A. Skurvydas žiūri į negalutinių vertinimo
rezultatų paskelbimą, galintį atsiliepti stojančiųjų į aukštąsias
mokyklas pasirinkimui. „Jeigu vienus paskelbia, o kitų nepaskelbia,
tai, be abejo, yra nelygios konkurencinės sąlygos. Bet tie, kas
renkasi mus, jau pažįsta ne dėl vieno įspūdžio, o kad mūsų studijų
programos visos akredituotos, mokslas didelį šuolį daro, poreikis
regionui geras - tai ko tada daugiau reikia? Pagal tarptautinius
sportinius reitingus mes esam antri“, - teigė rektorius.
Jis siūlo neskubėti skelbti vertinimo rezultatų ir palaukti
liepos mėnesio pabaigos, kai bus aiškūs visi pirmieji universitetų
vertinimo rezultatai. „Būtų geriau palaukt galutinių rezultatų.
Svarbiausia - mokslas, studijos, o valdyt išmoksim. Juk ar nekyla
klausimas: jeigu mes gerai valdom studijų ir mokslo procesus ir
poreikį regionui, tai kaip gali būti blogas valdymas? (...) Nė
vienas Lietuvoje nemoka gerai strategiškai valdyti, kaip ir pati
Švietimo ir mokslo ministerija to nemoka, ir Vyriausybė. Tikimės,
visi kartu ir išmoksim...“, - nedramatizavo padėties rektorius.