Jau dabar aišku, kad neigiamus įvertinimus sužinos Lietuvos kūno kultūros akademija, Verslo ir vadybos akademija, Lietuvos edukologijos universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) ir Kolpingo kolegija.
Ir nors trečiadienį spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad išorinis vertinimas nėra „nei nuosprendis, nei galutinė išvada“, tačiau tai lems trumpesnį šių mokyklų akreditavimo laikotarpį - jos bus akredituojamos tik trejiems metams.
Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad tuo atveju, jei bendras aukštosios mokyklos vertinimas yra teigiamas, aukštoji mokykla akredituojama šešeriems metams.
Aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą sudaro dvi dalys - atskirai vertinami mokyklos ištekliai bei veikla. Šiuo metu atliktos visos septynių aukštųjų mokyklų vertinimo procedūros, iki metų pabaigos bus baigta dar dešimties aukštųjų mokyklų antroji vertinimo dalis.
Pirmąją vertinimo dalį sudaro aukštosios mokyklos materialių ir žmogiškųjų išteklių vertinimas, kuriam renkami kiekybiniai duomenys apie atliekamus mokslinius ir taikomuosius tyrimus, pedagoginio ir administracinio personalo sudėtį ir kvalifikaciją, priimamų studijuoti akademinį pasirengimą ir studentų skaičiaus kaitą, valstybės biudžeto lėšų naudojimo tikslingumą bei kita. Šį vertinimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
Antrąją vertinimo dalį sudaro užsienio ir Lietuvos ekspertų atliekamas aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimas, apimantis įvairius aukštosios mokyklos veiklos aspektus, įskaitant ir jos studijų kokybės lygį. Šią vertinimo dalį organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).
Iš septynių aukštųjų mokyklų, kuriose atliktos visos vertinimo procedūros, nepalankiausiai įvertinta Verslo ir vadybos akademijai - čia ir ištekliai, ir veikla įvertinti neigiamai. Lietuvos kūno kultūros akademijoje ir Lietuvos edukologijos universitete neigiamai įvertinta veikla. Abi sritys teigiamai įvertintos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Klaipėdos universitete, Alytaus ir Utenos kolegijose.
Dar dešimtyje aukštųjų mokyklų kol kas atlikta tik pirmoji - išteklių - vertinimo dalis. Teigiamus įvertinimus čia gavo Aleksandro Stulginskio universitetas, LCC Tarptautinis universitetas, Žemaitijos kolegija, Vakarų Lietuvos verslo kolegija, A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Neigiamai ištekliai įvertinti Kazimiero Simonavičiaus universitete, Šiaulių universitete, VU TVM.
Jei bent viena iš vertinimo dalių neigiama, mokyklai suteikiama laiko įgyvendinti ekspertų rekomendacijas, ir ne vėliau kaip per dvejus metus ŠMM inicijuoja pakartotinį veiklos vertinimą. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per vieną mėnesį ministerija turi panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
„Pirmieji išorinio vertinimo rezultatai, liečiantys 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų, nėra nei nuosprendis, nei galutinė išvada. Pagaliau tai nėra noras dirbtinai ar net ir pagal aiškius kriterijus kolegijas ir universitetus suskirstyti į geras ar blogas. Tai labiau mūsų bendras tikslas - tiksliai identifikuoti silpnąsias aukštųjų mokyklų veiklos vietas ir siekiant kuo geresnės studijų kokybės įgyvendinti ekspertų pateiktas rekomendacijas“, - spaudos konferencijoje trečiadienį dėstė G. Steponavičius.
Jis pabrėžė, kad vertinimo informacija rodo, kad pasitempti reikia visiems. Kartu jis pabrėžė, kad šiuo metu atliktas vertinimas atspindi 2008-2010 metų situaciją ir dalį trūkumų aukštosios mokyklos jau yra ištaisiusios.
„Nė viena aukštoji mokykla Lietuvoje, drįstu drąsiai pasakyti, negalėtų teigti, kad veikia tobulai“, - apibendrino ministras.
Paklaustas, ar stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų koreguoti savo pasirinkimus pagal šį vertinimą, SKVC Artūras Grebliauskas savo ruožtu spaudos konferencijoje sakė, kad visos Lietuvoje vykdomos studijų programos yra akredituotos, o tai reiškia, kad yra užtikrinami minimalūs reikalavimai.
„Tai yra institucinis akreditavimas, tai yra bendrai organizacija žiūrima, o visos studijų programos yra akredituotos“, - sakė jis.
Ministras aiškino, kad stojantieji patys gali susipažinti su išorinio vertinimo rezultatais ir detaliai pamatyti, kokius įvertinimus atskirose srityse gavo aukštosios mokyklos.
Numatoma, kad visos aukštosios mokyklos bus įvertintos 2014 metų pradžioje.
Padėties nedramatizuoja
Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) rektorius prof. Albertas Skurvydas sako, kad skiriami treji metai ekspertų rekomendacijoms įgyvendinti yra geras stimulas aukštajai mokyklai pasitempti ir orientuotis į geriausius pasaulio universitetus.
„Žiūriu į tai gerai, nes čia yra aukšti standartai. Pavyzdžiui, Latvijos universitetai buvo vertinami pagal žymiai mažesnius standartus. Latvijos sporto akademija pagal mokslą atsilieka, o mes esam vieni iš geriausių pasaulyje sporto universitetų pagal mokslo ir studijų kokybę. Lietuvoje pakelti aukšti standartai, bet tai skatina mus orientuotis į geriausius pasaulio universitetus“, - nenusimena rektorius.
Kaip jau skelbta, trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje paskelbti pirmųjų septynių aukštųjų mokyklų - universitetų ir kolegijų - išorinio vertinimo rezultatai atskleidė universitetų strateginio valdymo problemas.
Gana kritiškai prof. A. Skurvydas žiūri į negalutinių vertinimo rezultatų paskelbimą, galintį atsiliepti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirinkimui. „Jeigu vienus paskelbia, o kitų nepaskelbia, tai, be abejo, yra nelygios konkurencinės sąlygos. Bet tie, kas renkasi mus, jau pažįsta ne dėl vieno įspūdžio, o kad mūsų studijų programos visos akredituotos, mokslas didelį šuolį daro, poreikis regionui geras - tai ko tada daugiau reikia? Pagal tarptautinius sportinius reitingus mes esam antri“, - teigė rektorius.
Jis siūlo neskubėti skelbti vertinimo rezultatų ir palaukti liepos mėnesio pabaigos, kai bus aiškūs visi pirmieji universitetų vertinimo rezultatai. „Būtų geriau palaukt galutinių rezultatų. Svarbiausia - mokslas, studijos, o valdyt išmoksim. Juk ar nekyla klausimas: jeigu mes gerai valdom studijų ir mokslo procesus ir poreikį regionui, tai kaip gali būti blogas valdymas? (...) Nė vienas Lietuvoje nemoka gerai strategiškai valdyti, kaip ir pati Švietimo ir mokslo ministerija to nemoka, ir Vyriausybė. Tikimės, visi kartu ir išmoksim...“, - nedramatizavo padėties rektorius.
