Anot Lenkijos vadovo, Lietuva jam esanti artima ir dėl čia esančių giminės šaknų, ir dėl sentimentų, ir dėl abi valstybes siejančios „bendros brolybės istorijos“.
„Čia yra giminės šaknys, labai stiprūs sentimentai, tačiau taip pat ir gilus įsitikinimas, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai ir gebėjimas bendradarbiauti, gerbiant tautinių mažumų teises, yra didelis iššūkis, kuriam verta pašvęsti labai, labai daug savo politinių, o ne vien emocinių pastangų. Taigi, tai ne vien sentimentai – tai gilus įsitikinimas, kad Lenkija ir Lietuva turi ne vien nuostabią bendros brolybės istoriją, bet ir priešakyje laukiantį didelį ateities iššūkį, kuris taip pat vadinasi gebėjimu bendradarbiauti, veikti kartu ir gerbti vieni kitų kultūras; gerbti lietuvių mažumą Lenkijoje, o lenkų – čia, Vilniaus krašte“, - po tetos Stefanijos Marijos Romer laidotuvių Vaidotuose ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo B. Komorowskis.
86 metų Lenkijos vadovo teta S. M. Romer buvo Lenkijos prezidento senelės dukra, ji mirė pirmadienį. Lenkijos prezidentas kartu su sūnūmis ketvirtadienį atvykęs neoficialaus vizito, dalyvavo Šv. mišiose ir laidotuvėse.
Paklaustas, ar mirus artimai giminaitei Lietuvoje lankysis rečiau, Lenkijos prezidentas teigė anaiptol neketinantis retinti savo viešnagių.
„Ne, nes nebeliko tik vieno punkto – viešnagių pas tetą. Stengsiuosi bent jau retkarčiais aplankyti tetos kapą. Čia yra daug mano giminės kapų. Greitai vyksiu su sūnumis į Panerius, kur per Antrąjį pasaulinį karą mano dėdė Bronislawas Komorowskis buvo nužudytas už dalyvavimą ginkluoto lenkų pogrindžio veikloje Vilniuje. Taigi, mano giminės kapų esama daug netgi Vilniuje – ir Rasų kapinėse, ir kitose vietose. Žinoma, dauguma kapų yra Aukštaitijoje, toli nuo čia, prie Rokiškio“, - pasakojo Lenkijos vadovas.
Kalbėdamas apie savo šaknis Lietuvoje, B. Komorowskis teigė, jog su S. M. Romer jį siejo ypatingi ryšiai, tai buvusi unikali asmenybė, „gerųjų Romerių šeimos genų pavyzdys“.
„Teta Stenia man buvo simbolinė asmenybė, bylojanti, kad kiekvienoje situacijoje galima duoti kažką iš savęs. Tokia buvo Romerių šeima. Romerių tradicijos tęsiasi ištisus šimtmečius, dar nuo Kalavijuočių ordino laikų. Jie tarnavo Lietuvai, tarnavo Lenkijai. Pakanka išvardyti kelias asmenybes iš XX amžiaus: Bronislawą Romerį – rotmistrą, kuris buvo nužudytas bolševikų, būdamas lenkų ulonų vadas Lenkų korpuse Rusijoje. Mykolas Romeris, mano prosenelės brolis, kuriam buvo siūlyta tapti Lenkijos ir Lietuvos federacijos premjeru, tačiau Zeligowskiui užėmus Vilnių jis įsižeidė dėl maršalo Pilsudskio, nutraukė bendradarbiavimą ir pasirinko savąjį, lietuviškąjį, kelią – išlaikydamas visas kultūrines sąsajas su lenkų kalba. Tačiau jis tarnavo naujajai Lietuvai – geriausiai, kiek sugebėdamas. Juk, be kita ko, jis buvo didelės sėkmės, kuria tapo Klaipėdos, tuomet Mėmelio, sugrąžinimas Lietuvai. Tačiau ir kitos iškilios šios giminės asmenybės puikiai pasirodė. Juk tai buvo nepaprastai talentinga giminė; iškilių tapytojų šeima. Tetos Stenios tėvas taip pat buvo tapytojas“, - kalbėjo B. Komorowskis.
Lenkijos vadovas prisiminė S. M. Romer lankydavęs labai dažnai, nors sovietmečiu ryšiai su ja buvo nutrūkę, tačiau vėliau kitos giminaitės buvo supažindintas su teta jos viešnagės Varšuvoje metu.
„Šie ryšiai tarp šeimų nulėmė, kad lankydavau tetą Stenią – kartu keliaudavome po Lietuvą, ją visada lankydavo mano vaikai, taip pat sūnus, kuris studijavo Vilniuje teisę pagal „Erasmus“ programą – universitete, kuris yra pavadintas jo proprosenelio Mykolo Romerio vardu“, - pasakojo B. Komorowskis.
S. M. Romer Vilniaus krašte dirbo mokytoja, sovietmečiu ji dėstė žemės ūkio technikume, kurio pagrindu yra susikūrusi dabartinė Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla.
Kaip skelbė lenkų spauda, B. Komorowskis savo tetą, gyvenusią kukliame dviejų kambarių bute Baltojoje Vokėje, paskutinį kartą aplankė šių metų vasario 16 dieną, kai buvo atvykęs į Lietuvos nepriklausomybės metinių iškilmes.
