Anot Lenkijos vadovo, Lietuva jam esanti artima ir dėl čia esančių giminės šaknų, ir dėl sentimentų, ir dėl abi valstybes siejančios „bendros brolybės istorijos“.
„Čia yra giminės šaknys, labai stiprūs sentimentai, tačiau
taip pat ir gilus įsitikinimas, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai ir
gebėjimas bendradarbiauti, gerbiant tautinių mažumų teises, yra
didelis iššūkis, kuriam verta pašvęsti labai, labai daug savo
politinių, o ne vien emocinių pastangų. Taigi, tai ne vien
sentimentai – tai gilus įsitikinimas, kad Lenkija ir Lietuva turi
ne vien nuostabią bendros brolybės istoriją, bet ir priešakyje
laukiantį didelį ateities iššūkį, kuris taip pat vadinasi
gebėjimu bendradarbiauti, veikti kartu ir gerbti vieni kitų
kultūras; gerbti lietuvių mažumą Lenkijoje, o lenkų – čia,
Vilniaus krašte“, - po tetos Stefanijos Marijos Romer laidotuvių
Vaidotuose ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo B. Komorowskis.
86 metų Lenkijos vadovo teta S. M. Romer buvo Lenkijos prezidento
senelės dukra, ji mirė pirmadienį. Lenkijos prezidentas kartu su sūnūmis ketvirtadienį atvykęs
neoficialaus vizito, dalyvavo Šv. mišiose ir laidotuvėse.
Paklaustas, ar mirus artimai giminaitei Lietuvoje lankysis
rečiau, Lenkijos prezidentas teigė anaiptol neketinantis retinti
savo viešnagių.
„Ne, nes nebeliko tik vieno punkto – viešnagių pas tetą.
Stengsiuosi bent jau retkarčiais aplankyti tetos kapą. Čia yra daug
mano giminės kapų. Greitai vyksiu su sūnumis į Panerius, kur per
Antrąjį pasaulinį karą mano dėdė Bronislawas Komorowskis buvo
nužudytas už dalyvavimą ginkluoto lenkų pogrindžio veikloje
Vilniuje. Taigi, mano giminės kapų esama daug netgi Vilniuje – ir
Rasų kapinėse, ir kitose vietose. Žinoma, dauguma kapų yra
Aukštaitijoje, toli nuo čia, prie Rokiškio“, - pasakojo Lenkijos
vadovas.
Kalbėdamas apie savo šaknis Lietuvoje, B. Komorowskis teigė, jog
su S. M. Romer jį siejo ypatingi ryšiai, tai buvusi unikali asmenybė,
„gerųjų Romerių šeimos genų pavyzdys“.
„Teta Stenia man buvo simbolinė asmenybė, bylojanti, kad
kiekvienoje situacijoje galima duoti kažką iš savęs. Tokia buvo
Romerių šeima. Romerių tradicijos tęsiasi ištisus šimtmečius,
dar nuo Kalavijuočių ordino laikų. Jie tarnavo Lietuvai, tarnavo
Lenkijai. Pakanka išvardyti kelias asmenybes iš XX amžiaus:
Bronislawą Romerį – rotmistrą, kuris buvo nužudytas bolševikų,
būdamas lenkų ulonų vadas Lenkų korpuse Rusijoje. Mykolas Romeris,
mano prosenelės brolis, kuriam buvo siūlyta tapti Lenkijos ir
Lietuvos federacijos premjeru, tačiau Zeligowskiui
užėmus Vilnių jis įsižeidė dėl maršalo Pilsudskio, nutraukė
bendradarbiavimą ir pasirinko savąjį, lietuviškąjį, kelią –
išlaikydamas visas kultūrines sąsajas su lenkų kalba. Tačiau jis
tarnavo naujajai Lietuvai – geriausiai, kiek sugebėdamas. Juk, be
kita ko, jis buvo didelės sėkmės, kuria tapo Klaipėdos, tuomet
Mėmelio, sugrąžinimas Lietuvai. Tačiau ir kitos iškilios šios
giminės asmenybės puikiai pasirodė. Juk tai buvo nepaprastai
talentinga giminė; iškilių tapytojų šeima. Tetos Stenios tėvas
taip pat buvo tapytojas“, - kalbėjo B. Komorowskis.
Lenkijos vadovas prisiminė S. M. Romer lankydavęs labai dažnai,
nors sovietmečiu ryšiai su ja buvo nutrūkę, tačiau vėliau kitos
giminaitės buvo supažindintas su teta jos viešnagės Varšuvoje
metu.
„Šie ryšiai tarp šeimų nulėmė, kad lankydavau tetą Stenią
– kartu keliaudavome po Lietuvą, ją visada lankydavo mano vaikai,
taip pat sūnus, kuris studijavo Vilniuje teisę pagal „Erasmus“
programą – universitete, kuris yra pavadintas jo proprosenelio
Mykolo Romerio vardu“, - pasakojo B. Komorowskis.
S. M. Romer Vilniaus krašte dirbo mokytoja, sovietmečiu ji dėstė
žemės ūkio technikume, kurio pagrindu yra susikūrusi dabartinė
Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla.
Kaip skelbė lenkų spauda, B. Komorowskis savo tetą, gyvenusią
kukliame dviejų kambarių bute Baltojoje Vokėje, paskutinį kartą
aplankė šių metų vasario 16 dieną, kai buvo atvykęs į Lietuvos
nepriklausomybės metinių iškilmes.