Šiuo metu STT Klaipėdos valdyba nagrinėja ką tik baigtus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) tyrimus, lrytas.lt patvirtino STT atstovė Julija Antanaitienė.
„Vyksta informacijos, aplinkybių patikrinimas“, - sakė J. Antanaitienė.
VPT vertino, ar Klaipėdos valstybinis jūrų uostas bei Palangos oro uostas, pirkdami „Snoro“ indėlio sertifikatus, tai atliko teisėtai. Nagrinėta, ar nėra pažeistos viešųjų pirkimų taisyklės. Tyrimo rezultatai neatskleidžiami, nes rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Jūrų uosto vadovas Eugenijus Gentvilas lrytas.lt patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė „Snore“ turėjo 17 mln. litų indėlio sertfikatą. Jo vertę uostas jau nurašė.
„STT prieš kelis mėnesius pateikė klausimų dėl sertifikatų, į juos atsakėme. Tolesnės jų tyrimo eigos nežinau. Nei manęs, nei vyriausiojo finansininko STT nekvietė apklausti. Kiek žinau, aš nesu įvardintas įtariamuoju.
STT raštu atsakėme, kad viešojo pirkimai indėlių sertifikatui nėra privalomi. Tačiau manome, kad viešųjų pirkimų procedūros buvo atliktos, nors jų ir nereikėjo. Mūsų specialistai atliko berods aštuonių bankų apklausą. Dvejuose, pateikusiuose geriausius pasiūlymus, pirkome indėlių sertifikatus. Šiaulių banke 15 mln. litų, „Snore“ už 17 mln. litų“, - sakė E. Gentvilas.
Su E. Gentvilo nuomone VPT griežtai nesutinka. Pasak VPT vadovo patarėjos Aušros Pocienės, perkant indėlio sertifikatą viešųjų pirkimų procedūra yra būtina.
„Sutartys dėl banko teikiamų paslaugų yra laikomos viešojo pirkimo sutartimis, nes, kaip numatoma Viešųjų pirkimų įstatyme, abi šalys siekia ekonominės naudos. Perkančioji organizacija gauna palūkanas už indėlį, o bankas turi galimybę pajamas gauti, pavyzdžiui, suteikiant paskolas. Indėlio sutartis gali būti laikoma specifine paskolos sutarties rūšimi, tik skolininku šiuo atveju tampa bankas.
Įstatyme yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet viešieji pirkimai nebūtini. Indėlių sertifikatai į šį sąrašą nepatenka“, - lrytas.lt nurodė A. Pocienė.
Klaipėdos jūrų uostu bei Palangos oro uostu STT susidomėjo betirdama dviejų Klaipėdos ligoninių vadovybės veiklą. Klaipėdos respublikinė ligoninė bei Jūreivių ligoninės „Snoro“ bankroto metu turėjo įsigijusios indėlių sertifikatus. Bankui žlugus jie tapo beverčiais.
Šis tyrimas vyksta pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos, nors ir be korupcijos požymių.
„Ligoninės yra viešosios įstaigos, dėl šio statuso jų padėtis kažkiek skiriasi nuo valstybės įmonių. Viešosios įstaigos yra pelno nesiekiančios įstaigos. Tuo tarpu uostai siekia pelno, tai normali jų veikla“, - apie tyrimo ypatumus lrytas.lt atsargiai kalbėjo Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.
