Sveikatos tyrimai, odontologų paslaugos, grožio ir SPA procedūros, psichologų pagalba – bene populiariausios paslaugos, kuriomis naudojasi artimųjų aplankyti sugrįžę lietuviai.
Lietuvoje gydytis ir gražintis ne tik pigiau: patys medikai kelia didesnį pasitikėjimą nei antroje tėvynėje.
Emigrantus dažniausiai kamuoja pervargimas, stresas, sukeliantis nervų sistemos sutrikimus, dažną persekioja migrena, virškinamojo trakto ligos.
Per atstumą gyvenančioms poroms prireikia ir psichologų pagalbos.
Sveikatai padeda net klimatas
Prieš aštuonerius metus gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas išvažiavusi Irma Montvilienė vasaros atostogų grįžusi į Lietuvą lanko ne tik tėvynėje paliktus artimuosius ir draugus.
Šešių savaičių atostogas ji padalija per pusę: dalį laiko skiria maloniems pokalbiams su draugais ir tėvais, kitą dalį – sveikatinimo procedūroms. Kai kalbėjomės, moteris kaip tik ilsėjosi tarp dviejų procedūrų.
„Sveikatos teikia Lietuvos klimatas, vanduo.
Be to, pasinaudoju ir odontologo, ir kosmetologo, ir kitų gydytojų paslaugomis.
Amerikoje dirbu ir fiziškai, ir psichologiškai sunku darbą, tad grįžusi į Lietuvą skubu pasinaudoti gamtos teikiamais sveikatingumo šaltiniais”, – pasakojo emigrantė.
Mėgaujasi grožio procedūromis
I.Montvilienė džiaugiasi rimtesnių sveikatos problemų neturinti, tačiau grįžusi į tėvynę visada skuba pasinaudoti sveikatinimo procedūromis, apsilanko pas odontologą, kosmetologą.
„Patinka pasinerti į balneoterapijos (gydymo mineraliniu vandeniu) procedūras.
Nemėgstu cheminio, medikamentinio įsikišimo, mielai naudojuosi fizioterapijos procedūromis, voniomis, masažais, purvo procedūromis. Tai užima daugiau laiko, bet jos labai naudingos sveikatai”, – įsitikinusi moteris.
Jos nuomone, ypač sanatorijose nuo seno dirba daug patyrusių medikų, kurie padeda atgauti ir kūno, ir proto galias.
Lietuvoje emigrantė apsilanko ir pas kosmetologę.
„Jos pagalbos reikia minimaliai, nes turiu genetinę dovaną. Pakanka tiktai veido švarinimo, valymo procedūrų, pasimėgauju masažu, gaivinamosiomis kaukėmis”, – pridūrė I.Montvilienė.
Šaukštas deguto viską sugadino
Amerikoje lietuvė apsigyveno laimėjusi žaliosios kortos loterijoje. 2004-aisiais ji išskrido už Atlanto ir apsigyveno Kalifornijos San Diego mieste. Lietuvoje moteris paliko ne tik tėvus, bet ir sesę bei brolį su šeimomis.
Gyvendama svetur I.Montvilienė susidarė įspūdį, kad JAV valdžia į sveikatos sistemą investuoja didelius pinigus, medicina toli pažengusi, diegiamos aukštos technologijos, tačiau jos ne visiems gyventojams prieinamos.
Lietuvei JAV teko apsilankyti gydymo įstaigoje, kurioje žemiausios grandies gydytojas sudarė tokį slogų įspūdį, kad daugiau kreiptis į jį pagalbos nesinorėjo. Pasitikėjimo nekėlė nei gydytojo kompetencija, nei mąstymas.
„Gal toks buvo tik tas gydytojas, tik jo požiūris. Negaliu apie visą sveikatos sistemą bendrai kalbėti, tačiau dėl rimtesnių sveikatos problemų, diagnostikos važiuočiau tik į Lietuvą”, – tvirtino I.Montvilienė.
Lietuvoje gydytis pigiau
Lietuvos medicina labai aukšto lygio, o parengiami gydytojai tikrai kompetentingi.
„JAV gydytojo profesijos siekia labai apsisprendę žmonės, į studijas investuojama daug laiko, pinigų, pastangų, tačiau nebūtinai pas tokį gydytoją pateksi”, – įsitikinusi emigrantė.
Daugelis po užsienį išsibarsčiusių lietuvių pastebi, kad Lietuvoje gydytojų konsultacijos, tyrimai kainuoja pigiau. Štai kodėl atostogų metu namo grįžę emigrantai skuba taisyti dantų ar tirti širdies.
Amerikoje gyvenanti I.Montvilienė patvirtina tą patį: nors medicinos paslaugų įkainių sistema JAV labai skirtinga, tačiau gydytis ten vis tiek brangiau.
Tebegajus sovietmečio indėlis
Vis dėlto lietuvė negaili priekaištų ir Lietuvos medikams: jos akimis, daugelyje valdiškų įstaigų vis dar gajus sovietmečiui būdingas požiūris į pacientus.
„Prieš kelerius metus vienoje valdiškoje Kauno poliklinikoje buvau šokiruota gydytojo, kuris, nepaisydamas to, kad už pačią paslaugą sumokėjau oficialiai, dar laukė ir papildomo atlygio už darbą”, – prisimena I.Montvilienė.
Ji niekaip nesupranta ir kito sovietinio relikto: gydytojų įpročio darbo metu paplepėti, pabendrauti.
„Kol vyko procedūra, mano gydytoja kalbėjosi su kolege. Net kelis kartus primygtinai prašiau, kad nutrauktų kalbas. Jeigu įsiveda mokamą paslaugą, tai ją ir privalo teikti.
Lietuvos gydytojams dar reikia mokytis elementarių higienos taisyklių, bendravimo meno”, – įsitikinusi emigrantė.
Susidūrusi su nepriimtinu požiūriu į pacientą, dabar ji renkasi tik privačias Lietuvos gydymo įstaigas.
Kamuoja nervų, sąnarių ligos
„Pas mus emigrantai dažniausiai atvyksta tada, kai niekas kitas nebegali padėti. Be to, pacientai nori greitų paslaugų, kurias gautų vienoje vietoje”, – pasakojo biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura Munda” vadovė Daiva Earle.
Pastaruoju metu emigrantų vizitai tėvynėje vis trumpėja. Tad skubama išsamiai išsitirti visą organizmą.
Medicinos centre atlikus tyrimus, sudaromos gydymo programos, pagal kurias galima gydytis ir sugrįžus į darbovietes užsienyje.
Paprastai lietuviai užsienyje dirba sunkius fizinius darbus, todėl juos kamuoja pervargimas, stresas, sukeliantis nervų sistemos sutrikimus.
Dažną emigrantą kamuoja migrena, virškinamojo trakto ligos. Jeigu dirbama patalpose, kuriose palaikoma labai žema temperatūra, užpuola sąnarių ligos.
„Nesvarbu, emigrantas ar ne, visiems pacientams rūpi ne tiktai gydytojų paslaugų kaina, bet ir kaip aukštai iškelta kokybės kartelė”, – pastebi D.Earle.
Į medicinos centrą besikreipiantys emigravę kauniečiai pasakoja, kad valdiškose Airijos ar Anglijos klinikose gydytojai daugeliu atvejų siūlo tiktai išgerti paracetamolio, o gydytis privačiose medicinos įstaigose ne kiekvienas lietuvis gali.
Profilaktiškai pasitikrina sveikatą
Vidmantas Obelienius, Kauno Šilainių poliklinikos direktorius:
- Tikslios statistikos, kiek iš bendro pacientų srauto yra emigrantų, nė viena poliklinika tikrai neturi. Vis dėlto vasarą mieste pastebimai padaugėja užsienyje gyvenančių kauniečių. Ne visiems prireikia gydytojų paslaugų, tačiau nemaža dalis nori būtent viešėdami namuose profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
Atliekame nemažai rentgeno, ultragarso tyrimų, darbo turi ir laboratorija. Kai kuriems emigrantams prireikia ir kardiologų, okulistų konsultacijų. Tačiau esu įsitikinęs, kad trumpam į Kauną sugrįžę emigrantai daugiausia darbo duoda odontologams.
Atstumas griauna šeimas
Dovilė Bubnienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė:
- Susiduriame ir su vadinamųjų netikrų emigrantų problemomis. Kalbu apie vyrus, kurie į užsienį išvažiuoja padirbėti keliems mėnesiams, paskui grįžta namo, pabūna su šeima savaitę kitą ir vėl važiuoja.
Taip gyvenančių šeimų santykiai pašlyja. Pakinta ir vaikų požiūris į tėtį: jis grįžta namo pasiilgęs vaikų, priveža jiems dovanų, lepina juos, o mamai atrodo, kad toks elgesys netinkamas.
Konsultuoti vyrus tenka ir tiesiogiai, ir elektroniniu paštu. Tenka apgailestauti, bet trumpalaikė vyro emigracija kas antrai porai baigiasi skyrybomis.
Emigracija pamažu slūgsta
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais iš Kauno į užsienį išvyko 11 257 žmonės. Tai buvo didžiausias emigrantų skaičius nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į ES. Pernai šis skaičius buvo perpus mažesnis – 6658. Tuo tarpu Kauno rajono gyventojai lenkti nugaros svetur nesiveržia – iš rajono į užsienį 2011-aisiais išvažiavo apie 1,5 tūkst. gyventojų, prieš dvejus metus tūkstančiu daugiau.
Daugiausia išvyko 20–30 metų amžiaus vyrų ir moterų. Pernai kauniečius labiausiai viliojo geresnio uždarbio galimybės Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
