Senosios Vilniaus kapinės kenčia nuo benamių antplūdžio. Asocialūs asmenys veržiasi į koplyčias Rasų, Saulės, Bernardinų ir net Antakalnio kapinėse.
Nuo benamių neapsaugo nei spynos, nei sunkios metalinės durys. Suremontuotos jos po kelių dienų vėl būna išlaužtos.
Benamius į kapines vilioja tai, kad vėlų metą čia nėra sargų, neužsuka ir policijos pareigūnai.
Persikraustė iš Žirmūnų
41 metų Andrejus gyveno apleistame name Žirmūnų gatvėje, bet į Saulės kapines persikėlė prieš mėnesį.
„Draugas parodė, jis čia anksčiau gyveno. Pirmą naktį buvo nejauku nakvoti, bet paskui pripratau. Pastebėjau ir daugiau čia tokių vaikštančių. Bet su jais nedraugauju”, – pasakojo Saulės kapinių naujakurys.
Pasak jo, aplink kapines gyvena turtingi vilniečiai, todėl tik reikia netingėti anksčiau atsikelti ir apeiti šiukšlių konteinerius.
Andrejus pastebėjo, kad benamiai vieną koplyčią yra pavertę nedideliu baru, bet joje nenakvoja. „Galbūt baiminasi, kad įlūžęs stogas, gal šiaip nedrąsu”, – spėliojo jis.
Atsitempia net patalus
Viena koplyčių Saulės kapinėse benamiai naudojasi kaip sandėliu. Čia jie sukrauna tai, ką randa konteineriuose. Jie į koplyčią atsitempė ir senos sofos atlošą, ant kurio gali prisėsti šalia mantos.
Saulės kapinių administratorė Vanda Grigūnienė teigė, kad benamius iš koplyčių mėgino iškraustyti jau ne kartą.
Tačiau jie vėl sugrįžta. Surinko šiukšles, patalus, juos sudegino, tačiau benamiai jų vėl privilko į amžinojo poilsio vietą.
„Vienos koplyčios spyna buvo nuplėšta. Ją įbetonavome, bet neilgai išlaikė”, – skundėsi administratorė.
Narkomanus išprašė lauk
Ne vienas gyventojas vasarą yra ir Rasų kapinėse. Tik 25-erių Vitalijus Celikas čia senbuvis.
Jis kapinių koplyčiose gyvena jau aštuntus metus.
Iš pradžių V. Celikas buvo įsikūręs vienoje koplyčioje su draugu. Jie nesibaimino nei karstų, nei kaulų kaimynystės. Bet narkomanai iš jos buvo išprašyti.
Tada V. Celikas jau vienas susirado kitą koplyčią prie pat kapinių administracijos pastato, o senoji taip ir liko išplėštomis durimis.
Šiukšles sumeta į dėžę
Naujojoje pastogėje V. Celikas patiesė gultą, šalia jo – net kilimėlį. Sutemus jis pasišviečia nuo kapų surinktomis žvakėmis. Kad naktimis nesušaltų, vyras užsikloja senais kailiniais, o į prekybos centro maišelį tvarkingai sudeda darbo drabužius – švarų megztinį ir kelnes. Jais apsivilkęs jis keliauja prašyti išmaldos.
Kartono dėžutėje narkomanas saugo ir lenko turisto dovaną – lenkiškais užrašais išmargintą cigarečių pakelį bei keliolika baltų centų.
Aišku, dėžutėje gulintis maišelis nuo fotoaparato „Nikon” objektyvo – ne Vitalijaus pirktas.
Stengdamasis neapdergti koplyčios aplinkos, jis viduje įsirengė šiukšlių dėžę, kurioje guli tuščios alaus skardinės ir keli švirkštai. Narkotikų jis nuvažiuoja į taborą. V. Celikas gyrėsi, kad kartą per dieną surinko net 400 litų išmaldos.
Įtaria išniekinus kapą
Tačiau šiomis dienomis V. Celiko koplyčioje nėra. Iš pradžių jis pradingo prasidėjus Europos futbolo čempionatui. Mat narkomanas pinigų kaulydavo iš lenkų turistų, atvykstančių į Rasų kapines, o jų srautas per čempionatą sumažėjo.
Čempionatui įpusėjus V. Celikas kapinėse atsirado, bet ir vėl pradingo, nes sužinojo, kad policija jo dairosi dėl maršalo Jozefo Pilsudskio kapo išniekinimo.
Vilniaus 2-ojo policijos komisariato pareigūnai V. Celiko ėmė ieškoti po to, kai birželio 17-ąją lankytojai ant kapo rado dažais nupieštus Gediminaičių stulpus.
Spėjama, kad V. Celikui išteplioti kapą už narkotikų dozę pasiūlė nenustatyti asmenys.
Trūksta apsaugos
Vitas Karčiauskas
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas
„Vasarą kapinių koplyčiose apsigyvenantys benamiai – didelė problema. Ji egzistuoja visose senose kapinėse, gal kiek mažiau Antakalnio, nes jos geriau saugomos.
Ne paslaptis, kad kapinėse trūksta apsaugos, o benamiams tik to ir reikia. Be to, į kapines galima pakliūti iš bet kurios pusės, o ir pabėgti, pasislėpti nesunku.
Vargu ar paveldosaugininkai šią problemą išspręs. Tai viešosios tvarkos reikalas.”
