Vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys: „Meilė ištirpdo pyktį“

Praėjusią savaitę smėlio karjere aptiktas žiauriai nužudyto Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtinio kūnas. Dėl šio nusikaltimo buvo sulaikyti keli nepilnamečiai iš šios auklėjimo įstaigos.

Vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys: „Išleidžiame milijonus litų siekdami užkirsti kelią patyčioms, o Seimo nariai dažnai elgiasi įžūliai ir agresyviai.”<br>V. Balkūnas
Vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys: „Išleidžiame milijonus litų siekdami užkirsti kelią patyčioms, o Seimo nariai dažnai elgiasi įžūliai ir agresyviai.”<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius

Jul 9, 2012, 10:11 AM, atnaujinta Mar 18, 2018, 8:06 AM

Šiauliuose teisiamos dvi jaunos merginos, prieš metus kraupiai nužudžiusios savo bendraamžę. Dabar Lietuvą vėl pašiurpino panašus paauglių nusikaltimas.

– Gal reikėtų griežčiau bausti nusikalstančius nepilnamečius, labiau suvaržyti jų laisvę socializacijos centruose? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio.

– Griežtos bausmės neišgydys paauglių nuo polinkio nusikalsti. Be to, žiauriai elgtis gali ne tik socializacijos centrų ar kitų globos įstaigų auklėtiniai. Juk dabar teisiamos bendramokslę nužudžiusios dvi jaunos merginos augo tvarkingose šeimose, mokėsi gimnazijoje.

Bet, kaip įsitikinau bendraudamas su socializacijos centrų ir globos įstaigų auklėtiniais, ten iš tiesų pernelyg daug savitvarkos. Tai patogu nenuoširdžiai su paaugliais dirbantiems šių įstaigų darbuotojams.

Socializacijos centrai nepajėgia kvalifikuotai dirbti su globotiniais. Jie pristabdo vaikų nusikalstamumą, bet nelabai sugeba jų perauklėti.

Tam reikia gerų profesionalų, o kai kurie globos įstaigų darbuotojai net pedagoginio išsilavinimo nėra įgiję. Vyrauja toks požiūris į auklėtinius: „Jūsų gaila, nes jus paliko tėvai, bet turite džiaugtis, kad gavote stogą virš galvos.”

Šiems darbuotojams nesuprantama, kaip jų auklėtiniai gali dar ko nors norėti ar net šakotis.

– Bet turbūt pasitaiko vaikų, kuriuos auklėti net šventajam pristigtų kantrybės. Koks psichologinis mechanizmas lemia agresyvumą?

– Globos įstaigų vaikai būna emociškai labai nebrandūs, o jie ten net nėra mokomi valdyti savo emocijų, nepratinami pažaboti pykčio protrūkių. Šie paaugliai nesuvokia juos apimančio susierzinimo priežasčių.

Įsivaizduoju, kad ir naujausias žiaurus paauglio nužudymas – nemokėjimo bendrauti, santykius aiškintis argumentais pasekmė. Susierzinimas virsta nevaldomu įtūžiu ir pagieža.

Tuomet gali būti peržengiamos visos ribos, nes įtūžis išjungia mąstymą ir veiksmus jau lemia žvėries instinktai.

Žmogus virsta žvėrimi, jis puola priešininką tarsi kitą žvėrį. Tai didžiulio streso būsena.

– Jei prasiveržia tokie žvėriški instinktai, gal galime sakyti, kad kai kurių paauglių žiaurumas tarsi iš anksto nulemtas, iš dalies įgimtas?

– Iš tiesų kartais labai pažeistos vaiko psichikos nepavyksta atkurti jokiomis socializacijos priemonėmis, bet tai neturi nieko bendra su prigimtimi.

Paprastai į socializacijos centrus pakliūva vaikai, kurie namie niekada nepatyrė meilės ir šilumos, jų niekas neskatino gerai elgtis, jie augo nuolatinės grėsmės, nesaugumo, pykčio, pažeminimo aplinkoje.

Natūralu, kad tuomet išugdomas tik toks pat agresyvus elgesys. Jei vaikas patiria, kad vietoj pokalbio su juo paleidžiama taburetė ar čiumpama grandinė jam mušti, jis darys tą patį.

Tačiau vaikas negimsta piktas ir žiaurus.

Tiesa, kartais Downo sindromo varginami vaikai būna agresyvūs, nes tai lemia kai kurios fiziologinės problemos, bet ir juos galima suvaldyti žinant pykčio priežastis.

Juo labiau raidos sutrikimų neturintis vaikas nėra nesuvaldomas. Lemia ne prigimtis, o šeima, aplinka. Net savižudybių tyrimai rodo, kad jei nusižudė senelis, tėvas, taip gali pasielgti ir jų palikuonis, bet ne dėl genų, o todėl, kad tai gali būti užkrečiamas pavyzdys.

Esu susidūręs su agresyviais vaikais, kurie vėliau buvo įvaikinti ir vos per pusmetį neatpažįstamai pasikeitė. Mat jie pakliuvo į geras rankas, įtėviai apsišarvavo kantrybe ir įdėjo daug širdies juos auklėdami.

Tai nėra lengva, nors nereikia būti profesionalu, kad išauklėtum vaiką. Svarbiausia meilė ir nuoširdus noras padėti.

– Vadinasi, kai visuomenėje tvenkiasi agresyvumas, neišvengiamai daugėja ir paauglių žiauraus elgesio atvejų?

– Iš tiesų žiaurumas – kaip bacila, užkrečianti ir vaikus.

Pažvelkime į Seimą – jo nariai tyčiojasi vieni iš kitų. Išleidžiame milijonus litų patyčių prevencijai, o mūsų parlamentarai, užuot rodę kultūringo bendravimo, pagarbos žmogui pavyzdį, viešojoje erdvėje dažnai elgiasi įžūliai ir agresyviai.

Teko dalyvauti Seimo komisijų posėdžiuose. Net mane, suaugusį, nemažai gyvenime regėjusį žmogų, stulbino parlamentarų įžūlumas, akių draskymas.

Kaip galime norėti, kad socializacijos centrų vaikai elgtųsi padoriau nei Seimo nariai?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.