Jeigu lova bus paklota ne taip, kaip reikia, seržantas ją tiesiog išvers. Teks viską kartoti iš naujo.
Apie lūpų blizgesį, akių tušą galima tik pasvajoti, nes kur kas svarbiau – spėti apsiauti būtinai abu batus, užsimauti kelnes ir kareivišką švarką. Mat jei bus išpuoselėtos akys, tačiau atvirkščiai užmaukšlinti drabužiai, seržantas už tai greičiausiai nepaglostys.
Tai – karybos pradžiamokslį kremtančių moterų kasdienybė.
Kariuomenėje moterims - vieta
Šiuo metu Ruklos (Jonavos r.) Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke bazinio kario mokymus kremta devynios moterys.
Dauguma jų po šių mokymų ketina likti profesinėje karo tarnyboje ir savo ateitį sieja su karyba. Į vyriška struktūra vadinamą kariuomenę pastaraisiais metais ateina vis daugiau moterų. Silpnoji lytis griauna stereotipus ir tikina, kad kariuomenėje moterims – vieta.
Dabar Lietuvos kariuomenėje tarnauja net 11 proc. moterų, o šiuo skaičiumi lietuvės gerokai lenkia kai kurias kitas Europos šalis.
Ekipuotę „matuoja“ pagal vaikų svorį
„Ar tikrai mes silpnoji lytis?“ - krizeno vyriškai tvirtai rankose ginklus laikančios 33 metų Inga Mumgaudytė, 28 metų trijų vaikų mama Kristina Balčiūnienė, 25 metų Sandra Isčiūtė ir 28 metų Jurgita Radžiūnaitė.
Laikydamos fizinius normatyvus moterys savo rezultatais pranoko net vyrus – padarė beveik po pusšimtį ar net daugiau atsilenkimų ir atsispaudimų, o trijų kilometrų atstumą bėgte įveikė be didelio vargo.
Kariuomenę pasirinkusios moterys skaičiuoja – ekipuotė, kurią reikia neštis į pratybas miškuose, sveria apie 20-30 kilogramų. Jų kūno svoris – mažesnis, nei vyrų, tačiau vienodai sunkią kuprinę tenka tempti ir vieniems, ir kitiems.
Pasak moterų, galima skaičiuoti ir dar kitaip – pagal vaikų svorį. Tarkim, jei sūnus sveria 23 kilogramus, mamos rankos jį ir pakelia, ir paneša. Vadinasi, tos pačios mamos rankos pajėgs pakelti ir kareivišką kuprinę.
Norėtų siekti karjeros
Tradicinis klausimas - ką moterys čia veikia? Visuomenėje vis dar populiari nuomonė, kad į vyrų „teritoriją“ moterys ateina susirasti antrosios pusės arba ieškoti nuotykių.
Tačiau jei ne visi vyrai kirpėjai yra gėjai, taip ir moterys kariuomenėje nėra nuotykių ieškotojos. Išsilavinusios, karjeros ambicijų turinčios jaunos moterys savo ateitį sieja su karyba.
J. Radžiūnaitė – teisininkė. Tačiau moteriai įdomi karinė, tarptautinė teisė. Būsimoji kariškė norėtų dirbi teisininke viename iš kariuomenės dalinių arba Krašto apsaugos ministerijoje.
„Tačiau prieš tai man įdomu pažinti karišką virtuvę. Nenoriu dirbti šioje sistemoje net nelaikiusi ginklo rankose“, - sakė J. Radžiūnaitė.
Tuo tarpu K. Balčiūnienė pasuko savo vyro keliu – sutuoktinis yra kariškis, dalyvavęs dviejose tarptautinėse misijose. Tiesa, išsyk toks mylimos moters polėkis šiam sukėlė neigiamas emocijas, tačiau vėliau su šia mintimi jis apsiprato.
Kol žmona su ginklu laksto po Ruklos miškus, vyras prižiūri tris jų vaikus. Mažiausiam iš jų – tik kiek daugiau nei metukai.
I. Mumgaudytė yra baigusi teologijos studijas. Karybos pradžiamokslį kremtančios moterys sako, kad čia joms tenka ne tik didelis fizinis krūvis, tačiau jos sužino ir daug naujų dalykų: kaip orientuotis vietovėje, pažinti žemėlapį, pagal žvaigždes nustatyti kryptį.
Sunkiomis akimirkomis būsimos karės remiasi viena į kitos, o ne į kolegų vyrų pečius: „Mes visos sutariame labai gerai.“
Vaikinų vardų nežino
Dažniausiai moterys viena į kitą kreipiasi pavardėmis – taip kariuomenėje įprasta. Tik laisvu metu būdamos kareivinės kambaryje jos ima vadintis vardais. Tuo tarpu savo kolegų vaikinų vardų moterys iš viso nežino: „Mes juos žinome tik pagal pavardes.“
Prieš bazinius karinius mokymus moterys nerimavo ir dėl vyrų požiūrio, esą joms čia ne vieta. Nors ši nuostata nėra masinė, tačiau kreivai į jas žiūrinčių vyrų vis dar pasitaiko.
„Būna, jei žygiuodama nepataikai pastatyti kojos, į mus žvelgia kitaip, nei į vaikinus. Neva – ko norėt, juk čia „mergos“. Bet kai koks vaikinas šleivoja, mosteli ranka - išmoks.
Mums net vienas iš vadų yra sakęs, kad mes turime labiau nei vyrai stengtis įrodyti savo vertę, savo tinkamumą tarnybai, nes į mus žiūrima atidžiau nei į vyrukus“, - kalbėjo pašnekovės.
Ginklą reikia prisijaukinti
Iš viso Rukloje moterys praleis tris mėnesius – tiek trunka baziniai kariniai mokymai. Karišką ritmą pajautusios moterys sako, kad dabar, trečią mokymų savaitę, yra jau paprasčiau.
„Pirmą savaitę buvo visko. Ir juokėmės iš savęs, ir verkėme“, - kalbėjo pašnekovės.
Vienas iš sunkiausių dalykų – įprasti prie kariško ritmo ir režimo, išmokti paklusti reikalavimams. Komanda kilti iš lovų kareivinėse nuskamba likus penkiolikai minučių iki šeštos val. ryto.
Penkios minutės skirtos apsirengimui. Tada – mankšta. Po to – dar vienas išbandymas. Tenka pasikloti lovas.
„Jas reikia kloti taip, kaip reikia. Dabar jau įgudom ir pasiekėm rekordą: dvi lovas paklojam per šešias minutes, ir seržantas jų nebeišverčia“, - didžiavosi būsimos karės.
Keistos emocijos moteris užplūdo tuomet, kai antrą mokymų savaitę joms į rankas buvo įduoti ginklai.
„Jausmas jį paėmus į rankas yra labai geras. Nors iš karto buvo kiek baugu, tačiau ginklą reikia prisijaukinti“, - viena per kitą dėstė pašnekovės.
Kiek vėliau moterų laukia ir šaudymo pratybos, o ilgus plaukus joms teks paslėpti po masyviais šalmais.
Amžiaus vidurkis – 20 metų
Baziniuose kariniuose mokymuose gali dalyvauti 18-35 metų karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos.
Baziniai kariniai mokymai organizuojami siekiant užtikrinti kariuomenės mobilizacijos rezervą ir sudaryti sąlygas jaunuoliams įgyti pagrindinį karinį pasirengimą, siekti profesinės karo tarnybos kario karjeros.
Visiems, baigusiems šiuos mokymus, bus užskaityta privalomoji pradinė karo tarnyba, o sėkmingai juos įveikę galės pretenduoti sudaryti profesinės karo tarnybos sutartis.
Jaunuoliams, baigusiems bazinius karinius mokymus, naujoje Karo prievolės įstatymo redakcijoje numatytos skatinamosios priemonės – dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą. Iš viso iki šiol bazinius karinius mokymus baigė ar dalyvauja 50 moterų ir merginų. Iš jų daugiau nei trečdalis turi aukštąjį išsilavinimą, dauguma dalyvių – įgijusios vidurinį išsilavinimą. Amžiaus vidurkis – apie 20 metų.
Tikrame kare gretos praretėtų
Neseniai sostinėje surengtoje konferencijoje „Moterys kariuomenėje“ krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad ateityje moterų tik daugės. Įdomu tai, kad jos čia ateina be ypatingų paskatinimų, raginamų.
109 Lietuvos moterys jau yra dalyvavusios tarptautinėse operacijose Afganistane ir Irake. Kol kas aukščiausias moters laipsnis Lietuvos kariuomenėje – pulkininkė leitenantė.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Valdas Rakutis yra sakęs, kad moterų kariuomenėje ėmė daugėti po Antrojo pasaulinio karo, kai didžiojoje Europos dalyje baigėsi karai.
Moterys puikiai tiko biurokratiniams taikos meto misijų darbams. Koviniai daliniai moteris įsileido daug vėliau, nes atsiradus joms, vyriškas kolektyvas prarasdavo kovines savybes.
„Kol mes turime „patogų“ karą, kai daugiausia kariaujama ministerijoje prie kompiuterio, tol viskas gerai. Tačiau jeigu mes turėtume totalinį karą, kaip Antrasis pasaulinis, arba karą, koks šiandien vyksta Afrikoje, kai žudomi žmonės, kariuomenėse moterų sumažėtų“, - kalbėjo V. Rakutis.
Brutaliuose karuose moterys tampa aukomis. Kai kuriose tautose per karus išprievartaujama net iki 80 proc. moterų. Taip priešo kariuomenė stengiasi įtvirtinti savo valdžią – gimę vaikai tampa užkariautojų vaikais, o moterys arba nusižudo, arba tampa naujosios tautos atstovėmis.
V. Rakučio teigimu, tokių pavyzdžių apstu. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje galiojo tarsi nerašyta taisyklė, pagal kurią Rusijos kariuomenės vyrams buvo leidžiama prievartauti užgrobiamų žemių moteris. Tokių atvejų yra ir Kipre, panašūs dalykai dabar vyksta Afrikoje.
