D. Semaška: „Lietuvos ir Rusijos santykiuose yra daug teigiamos dinamikos“

„Yra ir skirtingų interesų raiškos, ir tai natūralu, ir tie interesai yra esminiai - energetinio savarankiškumo, energetinio saugumo, tiekimo diversifikavimo interesas, kai mes norime kai kurių Rusijos kompanijų monopolinę padėtį, tiekiant mums energetinius išteklius, apriboti, išskaidyti, pasiekti, kad galėtų ateiti kiti tiekėjai, tuo pačiu mažinti importuojamų energetinių išteklių kainas. Rusijos interesas, aišku, išlaikyti tą monopolinę padėtį ir kuo daugiau iš mūsų uždirbti. Čia mūsų interesai išsiskiria, tą visi matome, ir su tuo tenka susitaikyti“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė jis.

D. Semaška pažymėjo, jog itin dinamiškai plėtojama prekyba bei investicijos. Rusijos buvimą Lietuvos pagrindine verslo partnere įrodo ir eksporto, praėjusiais metais sudariusio 12 mlrd. litų, bei importo (26 mlrd. litų) vis didėjantys mastai.

„Čia dinamika yra labai pozityvi (...) Vyriausybė, valstybės institucijos dirba, kad pagerintų verslo aplinką ir sąlygas, siekia susitarimų su Rusija (...) Per pastarąjį pusmetį pasirašytos dvi sutartys - dėl tilto per Nemuną statybos (...) ir dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityse, irgi padėsiantis mūsų verslui mažinti tam tikrus barjerus, biurokratines kliūtis“, - kalbėjo D. Semaška.

Jo teigimu, bendraujama ir aukščiausiu politiniu lygiu: „Prezidentė yra bendravusi ir dalykiškai kalbėjusi ir su buvusiu Rusijos Premjeru, dabar Prezidentu Vladimiru Putinu, ir su buvusiu Prezidentu, dabar Premjeru Dmitrijumi Medvedevu.“

Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai vertina kaip galimybę save parodyti ir pasiekti, kad Lietuva nebebūtų geriausiai saugoma paslaptimi Europoje.

„Tai galimybė save parodyti. Galų gale reikia pasiekti, kad, kaip kažkada vienas verslininkas, atvykęs į Lietuvą, pajuokavo, reikia pasiekti, kad nebebūtumėme geriausiai saugoma paslaptimi Europoje“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė jis.

Patarėjo teigimu, pirmininkavimas ES Tarybai - taip pat ir galimybė „giliai įleisti šaknis visose ES institucijose, o tuo pačiu padidinti savo efektyvumą - žinias, gebėjimus, institucijų gebėjimus siekti mums priimtinų tikslų“.

D. Semaška pabrėžė, jog D. Grybauskaitė jau yra viešai sakiusi, jog be gilesnės integracijos ES negalės susidoroti su šio laikmečio iššūkiais.

„ES vaidmuo yra labai didelis, siekiant pagrindinių Lietuvos tikslų (...) Mes turime stiprų ES užnugarį“, - pabrėžė jis.

Patarėjas pažymėjo, jog ES parama ypač jaučiama energetikos srityje.

„Mums reikia, kad ES toliau plėtotųsi sėkmingai, ir todėl darytina išvada, kad tikrai Prezidentė remia ES stiprinimą ir integracijos gilinimą“, - reziumavo D. Semaška.

Lietuva užsienio politikos srityje nemažai pasiekė, tačiau svarbiausiais jos pasiekimais galima išskirti įvykdytus siekius NATO ir energetikos kontekste, mano D. Semaška.

Antradienį interviu „Žinių radijui“ vardindamas Lietuvos pasiekimus, jis pradėjo nuo nacionalinio šalies saugumo ir gynybos, pažymėdamas, jog itin svarbus postūmis - NATO oro policijos misijos Lietuvoje neterminuotas pratęsimas. Aljanso kontekste aktualu ir tai, jog pripažintos Lietuvos pastangos, plėtojant energetinio saugumo klausimus.

„Čia pažymėčiau labai svarbų žingsnį, kuris žengiamas antradienį - prasideda mūsų Energetinio saugumo centro akreditacija kaip NATO kompetencijos centro. Taigi iki metų pabaigos turėsime Lietuvoje oficialią NATO instituciją, Energetinio saugumo kompetencijos centrą“, - sakė jis.

Patarėjo teigimu, džiugu tai, jog buvo išgirstas Lietuvos susirūpinimas dėl branduolinių jėgainių statybų kaimynystėje - Rusijoje ir Baltarusijoje. Jis pažymėjo ir Europos Sąjungos indėlį, plėtojant diskusijas šiuo klausimu.

„Čia dirbame plačiu frontu, ir ES yra aktyviai į tai įsijungusi. Ji dalyvauja derybose su trečiosiomis valstybėmis, be to, kiekviename susitikime, o konkrečiai dialoge su Rusija ir Baltarusija, siekiama, kad ji keltų branduolinės saugos klausimus, reikalautų ir siūlytų diegti pačius aukščiausius saugumo standartus“, - kalbėjo jis.

D. Semaška džiaugėsi, jog Lietuva randa vis daugiau partnerių, remiančių jos siekį stiprinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įgaliojimus ir mandatą, siekiant iš patariamojo jį paversti privalomuoju.

„Prezidentės dalyvavimas tarptautiniame, pasauliniame vadovų susitikime Seule - irgi pasiekimas, nes Lietuva pirmą kartą dalyvavo tokio tipo pasaulio vadovų susitikime. Jis tapo gera proga ieškoti sąjungininkų, atkreipti dėmesį į mums rūpimus klausimus, ir mūsų vadovės pasisakymai buvo išgirsti bei palaikyti“, - dar vieną pasiekimą pažymėjo jis.

Patarėjas taip pat atkreipė dėmesį į Espo konvencijos įgyvendinimą, Karaliaučiaus srities militarizavimo klausimą. Jo teigimu, šiose srityse į Lietuvos nuomonę ir norus taip pat buvo įsiklausyta.

„O ES fronte - visas paketas žingsnių energetikos srityje, kurie tikrai mums svarbūs ir dėl energetinės izoliacijos panaikinimo ES, ir dėl Trečiojo energetikos paketo, padedančio mums atsikratyti kai kurių užsienio kompanijų - „Gazprom“ - monopolistinės padėties“, - pažymėjo D. Semaška.