Valdantieji konservatoriai vėl mėgina VSD ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD) pakišti po naujos specialios įstaigos stogu. Ją formuotų Seimas, o valdytų Vyriausybė.
Tačiau paskutinėmis pavasario Seimo sesijos dienomis dešiniesiems nepavyko įbrukti tokios nuostatos į keičiamą Žvalgybos įstatymą, nes tam nepritarė ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai.
Užmojai – nenauji
Apie tai, jog slaptąsias tarnybas kontroliuotų ne tik Seimas ar Vyriausybė, bet ir speciali institucija, kurią taip pat vadeliotų politikai, konservatoriai buvo prabilę jau gana seniai.
Vėliau šios kalbos buvo pritilusios.
Tačiau kai kurie dešiniųjų veikėjai vėl atgijo, kai Seimo smagračiuose atsidūrė Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Dauguma politikų teigia, kad tokio įstatymo iš tiesų reikia, nes ne iki galo sutvarkyta ir reglamentuota žvalgybos institucijų veikla, jų darbuotojų statusas, darbo sąlygos.
Teisės akto reklama
Vienas įstatymo pakeitimo entuziastų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas.
Vakar politikas paskelbė viešą pareiškimą, kuriame abstrakčiai dėstė apie didelius naujo įstatymo tikslus ir aiškino, kad jį reikia priimti rudenį.
Reklaminį pareiškimą, skirtą šiam įstatymui, neseniai paskelbė ir postą paliekantis AOTD vadovas Juozas Kačergius. Jis paskirtas dirbti Vašingtone gynybos atašė JAV ir Kanadai.
Atsirastų nauja tarnyba
Projektą svarstant priešpaskutinę Seimo sesijos dieną viena konservatorių lyderių, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasiūlė numatyti naują instituciją – Žvalgybos inspektorių tarnybą.
Jai vadovautų žvalgybos generalinis inspektorius. Tarnybos „savininko teises ir pareigas” įgyvendintų Vyriausybė, o ją sudarytų Seimas.
Du kandidatus į inspektorius siūlytų Seimo daugumos, vieną – opozicinės frakcijos. Be to, tarnybos direktoriaus kandidatūrą teiktų NSGK.
Tokį siūlymą R. Juknevičienė buvo pateikusi ir NSGK posėdyje, bet ją palaikė vienintelis A. Anušauskas.
Daugumos komiteto narių nuomone, parlamentinei kontrolei vykdyti užtenka ir dabar esančių Seimo struktūrų ar specialaus NSGK pakomitečio, be to, naujai tarnybai steigti reikės ir lėšų.
Tą patį kai kurie politikai atkakliajai ministrei aiškino ir Seimo posėdyje.
Bet dėl R. Juknevičienės pasiūlymo vis tiek buvo balsuojama ir jis buvo atmestas.
Vadelių nori ir premjeras
Vis dėlto Seimas balsų dauguma po svarstymo pritarė visam įstatymo projektui.
Tuomet žodžio paprašęs premjeras Andrius Kubilius pareikalavo, kad Seimas paprašytų Vyriausybės išvados šiam „labai svarbiam” projektui.
Vyriausybė anksčiau jau kartą buvo pateikusi savo išvadą ir taip pat siūlė steigti žvalgybos inspektorių instituciją. NSGK nepritarė ir tokiam siūlymui, bet neatmestina, kad rudenį prie to bus grįžta.
Beje, premjeras prieš kelias dienas kritiškai vertino Seimo pastangas keisti policijos vadovo skyrimo tvarką ir aiškino, kad prieš rinkimus politikams nereikėtų siekti tokių „sisteminių permainų”.
Tačiau, kaip matyti, tai A.Kubiliui netrukdo rūpintis tokiomis permainomis kitoje srityje.
Partneriai – atsargūs
Ar dešiniesiems pavyks į įstatymą įtraukti jiems rūpimą nuostatą, žinoma, priklausys nuo jų koalicijos partnerių.
Tačiau pastarieji tokius konservatorių užmojus kol kas vertina rezervuotai.
„Viskas vyko labai chaotiškai, o taip daryti negalima. Tai labai jautri sritis, tad su tokiais siūlymais nuogiems į dilgėles šokti negalima”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovas, NSGK narys Algis Kašėta.
Žvalgybos inspektorių žinybos kūrimui prieštaravo ir kitas NSGK narys liberalcentristas Vytautas Bogušis: „Kiek suprantu, tokiems konservatorių mėginimams nepritaria ir Prezidentūra. Spėju, kad jiems šios idėjos įkūnyti nepavyks.”
Susisiekimo ministras ir valdančiojo Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis nustebęs teigė iš viso nieko nežinąs apie šiuos dalykus.
