– Trečiųjų kadencijos metinių proga prezidentė paskelbė veiklos statistiką. Suskaičiuoti net elektroniniai laiškai. Ar tie skaičiai iš tiesų rodo didelius jos nuopelnus ir aktyvumą? – „Lietuvos rytas” paklausė L.Bielinio.
– Šią statistiką, žinoma, reikia vertinti rezervuotai. Juk iš esmės koks skirtumas, ar prezidentas pasiūlė 35, ar 58 įstatymų projektus ir pasirašė 250 ar 350 Seimo priimtų įstatymų?
Be to, politikas, pirmiausia tokio aukšto rango kaip prezidentas, gali žengti ir vieną žingsnį, kuris gali iš esmės pakeisti valstybės gyvenimą.
– Ar, jūsų manymu, prezidentė per trečiuosius metus ir per visą kadenciją žengė tokių esminių žingsnių?
– Tam tikrų pokyčių į kai kurias valstybės gyvenimo sritis ji iš tiesų įnešė. Tačiau jie nebūtinai buvo pozityvūs.
Geriausias pavyzdys – užsienio politika, kuri pagal Konstituciją yra bene svarbiausia valstybės vadovo kompetencijos sritis. Čia prezidentė tikrai įpūtė smarkių naujų vėjų, bet, mano nuomone, jie valstybei davė daugiau žalos, o ne naudos.
Paminėsiu svarbiausią bendro pobūdžio faktą: mūsų santykiai su visomis kaimynėmis, švelniai tariant, smarkiai pašliję. O tai – žala ir valstybei, ir piliečiams, jų kasdieniam gyvenimui.
Užsienio politikoje prezidentė, atrodo, apskritai neturi aiškesnių vizijų ir strateginių nuostatų. Todėl jos horizontas ir yra toks miglotas.
– Dar prieš pradėdama dirbti D.Grybauskaitė sakė, kad svarbiausia jos užduotis bus kova su korupcija, oligarchais ir monopolininkais.
Tai pabrėžta ir prezidentės veiklos ataskaitoje. Gal jai čia ir sekėsi geriau?
– Galėčiau tik pakartoti tai, ką sakiau apie užsienio politiką. Pirmiausia matau daug chaotiškų, padrikų ir labiau parodomųjų veiksmų, o ne aiškią politiką su tam tikromis esminėmis linijomis.
Trumpai tariant, medžius kerta, bet miško nematyti. O ir kokie tie medžiai? Taip, vadinamųjų rezonansinių bylų lyg ir daugiau, bet ta statistika, mano nuomone, nerodo jokio esminio lūžio šioje srityje.
Be to, specialiosios tarnybos visada dirbo savo darbą ir turi jį dirbti be jokių politikų, net jei tai būtų prezidentas, kišimosi.
Kita vertus, tokios bylos bręsta metų metus.
Negana to, ne prezidento reikalas ir kompetencija kaip nors organizuoti bylas ar daryti joms įtaką.
– Tačiau šalies vadovė, pasitelkdama teisėsaugą ar savo pateiktus įstatymus, lyg ir mėgina spausti kai kurias verslo grupes, ardyti jų saitus su politikais.
Tad gal ji iš tiesų žodžius mėgina paversti kūnu?
– Kaip jau minėjau, prezidentės kalbėjimas apie visokias „grupuotes” dažnai yra reklaminis, mistifikuotas, siekiant pasinaudoti didelėje dalyje visuomenės tvyrančiomis nuotaikomis ir vizijomis.
Jei šalies vadovė iš tiesų mėgina spausti ar stabdyti kokias nors „grupuotes”, esmės tai nekeičia. Reikia kovoti su ligos priežastimis, o ne padariniais.
– Kaip vertinate dabartinę D. Grybauskaitės įtaką politinėje arenoje?
Įžvelgiama, jog per pastaruosius metus ji ėmė mažėti.
– Akivaizdu, kad tretieji metai prezidentei politiniu požiūriu buvo bene patys sudėtingiausi. Ji yra kryžkelėje.
Ši valdančioji dauguma šalies vadovei iš esmės jau nereikalinga ir santykiai su ja dabar yra akivaizdžiai atšalę.
Kita vertus, prezidentei reikia mėginti prisitaikyti prie tos daugumos, kuri bus labiausiai tikėtina po rinkimų. Dar geriau – pačiai jau dabar nubrėžti tos daugumos kontūrus.
Kad D. Grybauskaitė mėgina tai daryti arba bent jau intensyviai apie tai galvoja, rodo ir tai, jog ji jau net ir viešai pareiškė, kad Darbo partija neturėtų būti būsimoje valdžioje.
– Pastaruoju metu prezidentė ėmė save tituluoti Konstitucijos garantu. Ar ji iš tiesų visuomet besąlygiškai gynė įstatymo viršenybę?
– Terminas „Konstitucijos garantas” – kažkoks nesusipratimas. Tokio termino nėra net pačioje Konstitucijoje.
Ieškant, kas galėtų labiausiai tą terminą atitikti, pirmiausia į galvą ateina Konstitucinis teismas. O prezidentė – labiau vykdomosios valdžios dalis.
Tačiau apskritai matyti, kad prezidentė ne itin suvokia savo statusą ir vietą visoje valstybės sąrangoje. O teisės ir demokratijos ji labiau linkusi paisyti tik tuomet, jei tai nekelia pavojaus jos reitingui.
Tai akivaizdžiai parodė jos elgsena Garliavos istorijoje, kai prezidentė, remdama buvusią teisėją Neringą Venckienę, net kenkė įstatymui ir teisingumui.
Faktai apie veiklą
* Prezidentūra išplatino pranešimą, kuriame suskaičiuota, kad prezidentė per trečiuosius kadencijos metus Seimui pateikė 22 įstatymų projektus, 11 įstatymų grąžino Seimui svarstyti pakartotinai, pasirašė 479 įstatymus.
* D. Grybauskaitė priėmė į Lietuvą atvykusius 25 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovus ir pareigūnus, 25 kartus su vizitais vyko į užsienio valstybes, susitiko su 20 užsienio šalių prezidentais, 11 premjerų, 5 parlamentų pirmininkais, paskyrė 16 Lietuvos ambasadorių, priėmė 24 užsienio šalių ambasadorių skiriamuosius raštus.
* Šalies vadovė paskyrė 31 naują teisėją, 9 teisėjams įgaliojimus pratęsė iki 65 metų, 23 teisėjus paskyrė į aukštesnės pakopos teismus, 34 teisėjus atleido, 5 iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą.
* Prezidentė pasakė 49 kalbas, atsakė į 4422 šalies gyventojų laiškus.
