Tokį pasiūlymą pateikusi valdžia tikisi pažaboti nelegaliai plušančius gyventojus.
Tačiau patys ūkininkai tokią idėją laiko utopija.
Tikisi išpešti mokesčių
Kone kasmet vasarą tradiciškai skelbiamas karas mokesčių nemokantiems talkininkams, kurie dažniausiai toli gražu ne už dyką lenkia nugarą stambesnių žemdirbių ūkiuose.
Šiais metais siūloma su jais sudaryti trumpalaikių paslaugų sutartis.
Iš talkininkų valstybė tikisi išpešti bent ketvirtadalį gaunamo atlygio.
Tai įteisinantį Trumpalaikių paslaugų įstatymo projektą įregistravo socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Savo pasiūlymą yra pateikęs ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Nelabai tiki ir patys
Jei šiuo metu ūkininkas nori samdyti talkininką, su juo tenka sudaryti darbo sutartį. Tai – sudėtingesnė įdarbinimo tvarka nei siūlomi čekiai. Taip tvirtina valdininkai.
Tačiau kai kurie ūkininkai tuo abejoja.
„Kam man reikia tų čekių? Įdarbinau žmogų kelis mėnesius akmenų rinkti, sudariau sutartį, ir viskas.
Nematau jokių bėdų”, – „Lietuvos rytui” teigė vienas stambiausių Kupiškio rajono ūkininkų Zigmantas Aleksandravičius.
Tiesa, pats ministras D. Jankauskas nelabai tiki, kad ūkininkams šieną vežantys talkininkai iš tikrųjų rūpinsis, kaip sumokėti mokesčius.
„Tačiau dabar galiojanti tvarka irgi nėra normali”, – neslėpė ministras.
Todėl jis yra įsitikinęs, kad bet koks palengvinimas bus tiktai į naudą.
Talkininkai kartais dingsta
Trumpalaikės paslaugos, kaip žadama, bus naudingos ir patiems ūkininkams.
Mat dažnai talkininkai „neatsakingai žiūri į savo įsipareigojimus”: taip skelbiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Kitaip tariant, pradingsta jau po pirmosios darbo dienos, vos gavę pirmąjį atlygį jį dažniausiai prageria.
Ūkininkai tokiu atveju negali nei talkininkų surasti, nei išgauti iš jų pasiaiškinimų.
Tad talkininkams siūloma išrašyti tik paslaugų čekius, kuriuose būtų nurodoma, ką ir kiek žmogus dirbo, kokį atlygį gavo. Tektų ne tik turėti paslaugų čekio blanką ir knygelę, bet ir mokėti juos užpildyti.
„Kam ieškoti problemų ten, kur jų nėra? Tie, kurie legaliai įdarbindavo žmones ūkiuose, ir toliau dirbs pagal seną tvarką.
O kitų niekas neprivers legalizuotis – kaimynus talkininkauti kvietė ir kvies. Jokie įstatymai to nepakeis”, – įsitikinęs Z. Aleksandravičius.
Sukčiams landų liktų
Kaip priversti ūkininkus sąžiningai užpildyti tokius čekius, kol kas visiškai neaišku.
Pavyzdžiui, jie gali įrašyti, kad kaimynas dirbo 5 valandas, iš jų buvo išskaičiuoti mokesčiai. O iš tiesų tas talkininkas galbūt plušo visą dieną.
„Žinoma, piktnaudžiavimo neišvengsi.
Tačiau čia jau techniniai klausimai, dėl kurių mes dar diskutuosime”, – „Lietuvos rytui” teigė ministras D. Jankauskas.
Jis tikisi, kad šitokia tvarka bent iš dalies sutramdys nelegalus.
Pagal siūlomą tvarką, paslaugų teikėjai pas ūkininką galės dirbti ne ilgiau kaip 90 dienų per metus, o užmokestis negalės būti didesnis nei 6 minimalūs mėnesiniai atlyginimai (4800 litų).
Tiesa, tokie paslaugų teikėjai bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
Trumpalaikių paslaugų tvarka esą galioja ir kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse – Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
Trumpalaikes paslaugas pagal šį įstatymą, pavyzdžiui, galės suteikti auklės, aplinkos tvarkytojai, kiti smulkiojo verslo atstovai. Rudenį bus apsispręsta, kam leisti išrašinėti paslaugų čekius.
Iš dviejų siūlymų ketina sulipdyti vieną
Tai jau ne pirmas kartas, kai Vyriausybė bando legalizuoti talkininkavimą.
Žemės ūkio ministras K. Starkevičius taip pat yra pateikęs Darbo čekio įstatymo projektą, kuris esą leistų ūkininkams nesunkiai pasisamdyti laikinų darbuotojų.
Pagal šį siūlymą laikini darbuotojai būtų įdarbinti 10 dienų pagal čekių knygeles, tačiau žmogus galėtų dirbti ne daugiau kaip 60 dienų per metus. Numatyta ir didžiausia galima suma – 20 tūkstančių litų per metus.
Iki rudens ketinama apsvarstyti abu pasiūlymus ir Seimo rudens sesijoje pasiūlyti vieną variantą. Idėjų autoriai tikisi, kad dėl įstatymo projekto bus apsispręsta iki rinkimų, o nauja tvarka esą įsigaliotų nuo spalio 1 dienos.
