Pokalbis su sero Richardo Bransono įkurtai organizacijai „Carbon War Room“ vadovaujančiu J. M. Figueresu sukosi apie tikrą ar tariamą šiltnamio efektą, nešvarius laivus bei taikųjį atomą.
- Kalbėti apie šylantį klimatą, tirpstančius ledynus ir pražūtingą žmonijos veiklos poveikį gamtai dabar kalbama daug ir garsiai. Ar tikrai situacija tokia bloga, o gal visa tai – gerokai perlenkta lazda siekiant tam tikrų ekonominių ir politinių interesų?
- Yra aiškių ženklų, kad esame įžengę į klimato kaitos laikmetį. Pažvelgę į tai, kaip Upsalos ledynai Argentinoje atsitraukia po 200 metrų per metus, kaip sparčiai nyksta Arktikos ledo kepurė, tirpsta Himalajų ledas, suprasime, kad vyksta labai negeri dalykai. Tų ženklų matome visame pasaulyje.
Absoliuti dauguma mokslininkų sutaria dėl šių faktų, nors yra ir tuo abejojančiųjų. Naujausią pranešimą dėl klimato kaitos pasirašė 4 tūkst. klimato ekspertų iš viso pasaulio. Matematika nemeluoja: pasiekta dar neregėta taršos koncentracija ore 400 anglies dalelių milijonui. Palyginimui – prieš industrinės eros pradžią šis skaičius buvo 275 dalelės milijonui. Mes metus CO2 kiekis ore padaugėja trimis dalelėmis. Vadinasi, šio amžiaus pabaigoje šis rodiklis jau bus 670 anglies dalelių.
Mokslininkai taip pat įspėja, kad viršijus 450 ribą bus peržengta riba, kuomet pasaulinė temperatūra pakils daugiau nei 2 laipsniais, o tai jau reikštų labai blogą žinią žmonijai. Todėl reikėtų spręsti problemas iš esmės, kad būtų išvengta dramatiškų klimato kaitos procesų.
Čia slypi daugybė galimybių. Ar žinojote, kad anglies dvideginio išmetimą galima sumažinti net 50 procentų priėmus atitinkamus sprendimus verslo srityje? Nelaukiant, kol bus pasiekti tarpvalstybiniai susitikimai, deramai pakreipta ši veikla net gali tapti sėkmingu verslu. Tai mūsų organizacija ir daro.
- Tačiau didžiausios teršėjos – JAV ir Kinija, panašu, nėra nusiteikusios aukoti savo gyvybinių interesų mažindamos CO2 išmetimo apimtis?
-Kinija išties išmeta į atmosferą daugiausiai anglies dvideginio, o JAV yra didžiausia teršėja skaičiuojant pagal gyventojų kiekį. Abi turi įsipareigojimų tai pakeisti – kaip ir kitos valstybės. Mūsų organizacija dirba kitoje šio fronto pusėje. Mes norėtume, kad valstybės įgyvendintų susitarimus dėl taršos mažinimo, bet dirbame su privačiu sektoriumi ieškodami verslo modelių, kurie jau dabar padėtų mažiau teršti aplinką.
Čia labai praverčia R. Bransono, jūsų tautiečio Vlado Lašo ir kitų šešių mūsų steigėjų patirtis. Ką konkrečiai darome? Tarkime, laivyba. Pasaulio vandenynus raižo apie 100 tūkst. laivų. Didžiausi iš jų, apie 20 tūkst., į atmosferą išmeta tiek pat CO2, kiek šeštas didžiausias anglies dvideginio šaltinis planetoje – Japonija.
Ištraukę tuos laivus į dokus, sukūrę naujų darbo vietų ir investavę apie 3 mln. eurų į naujas technologijas kiekvienam laivui, po dviejų mėnesių grąžinate laivus į vandenį. Jie tampa 30 proc. efektyvesni energetikos prasme, taupo pinigus ir tausoja aplinką. Investicijos atsiperka greičiau nei per trejus metus. Visa tai padarius ir pradėjus naudoti gerokai mažiau degalų pasaulinė ekonominė nauda būtų apie 70 milijardų dolerių kasmet. Vien jau perdažius tuos laivus šiuolaikiškais dažais būtų sutaupoma degalų ir daugybė pinigų kiekvienais metais. Taigi galima ne tik tausoti aplinką, bet ir užsidirbti.
- Daugeliui žmonių tai tolimos sąvokos. Štai ir lietuviams nelabai rūpi, kas deginama šildant jų būstus – svarbu, kad būtų kuo pigiau.
- Kiekvienas savo elgesiu gali prisidėti prie anglies dvideginio ore didėjimo arba mažėjimo. O Lietuvoje, kur klimatas irgi keičiasi, tai taip pat labai svarbu. Galima netikėti faktais ir skaičiais apie šį procesą, tačiau yra verslo sričių, kurios bet kuriuo atveju pasitarnauja žmogui ir gamtai. Jūsų šalyje yra labai daug senų ir skylėtų daugiabučių. Tai energetinės skylės, kurias užkamšius energijos sąnaudos sumažėja iki 30 proc. Tai sumos, kurios greitai atperka renovaciją.
Sovietinės okupacijos metu pastatyti namai yra tokie energetiškai neefektyvūs, kad juos sutvarkius nauda galėtų siekti net daugiau nei 40 proc. Kam nepatiktų gauti 40 proc. mažesnių šildymo sąskaitų? Šis procesas taip pat sukurtų daugybę naujų darbo vietų statybos sektoriuje.
Mes esame sukūrę konsorciumą, kuris veikia įvairiuose šalyse ir vienija inžinierių kompanijas, draudikus bei bankus, visa tai finansuojančius. Tai nauja sistema, ir ji pasiteisino įvairiose valstybėse.
- Kita aktuali Lietuvai problema yra pasirinkimas tarp branduolinės arba nebranduolinės ateities. O ką jūs manote apie atominę energetiką?
- Žmonija ilgai gyveno degindama anglį ir naftą. Ateitis priklauso atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Tačiau dabartiniu pereinamuoju laikotarpi reikalinga kombinacija, kuri patenkintų poreikius. Šis derinys neįmanomas be branduolinės energetikos. Toliau – vėjo, saulės, žemės energija. Ir žinoma, dujos. Mat šis perėjimas pareikalaus dar nemažai laiko.
O kol tai bus pasiekta, atominė energetika išliks svarbus žmonijos poreikių tenkinimo šaltinis.
- Kokią svarbiausią žinią ketinate perduoti tiems tūkstančiams žmonių, susirinkusių šį savaitgalį Lietuvoje?
- Tai yra karta, kuri gyvena esminių ekologinių ir energetinių permainų laikotarpiu. Pokyčiai planetos veide jau matomi plika akimi: gyventojų sparčiai daugėja, jų poreikiai netrukus pasieks dabartinių planetos išteklių ribas. Pasaulis kaip niekada alkanas energijai, todėl anglies dvideginio išmetimas nuolat didėja. O vis tai lemia klimato kaitą.
Šie trys fundamentalūs struktūriniai pasikeitimai lems naują pasaulio tvarką. Pereinamuoju laikotarpiu šie jauni žmonės bus labai svarbūs žaidėjai, kurie turės puikias galimybes išnaudoti savo idėjas ir iniciatyvas.
