Vilniečius diskriminuoja Vyriausybė. Tai A. Zuokas tvirtina išsamioje ataskaitoje apie miesto biudžeto vykdymą.
„Sostinės” žurnalistė su miesto vadovu aiškinosi, kas daroma, kad su turimomis lėšomis Vilnius augtų.
– Teigiate, kad per pirmąjį pusmetį miestas surinko beveik 14 mln. litų daugiau, nei planuota. Be to, pavyko dar ir sutaupyti 14 mln. litų. Kaip?
– Pirmasis miesto biudžeto pusmetis iš tikrųjų nuteikia optimistiškai, nes gavome beveik 14 mln. litų daugiau, nei buvo planuota.
Didžiąją šių pinigų dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis. Kitas pajamas taip pat gauname pagal planą. Stringa tik nekilnojamojo turto mokesčio surinkimas.
– Kaip pasiekėte, kad gyventojų pajamų mokesčio surenkama daugiau? Negi sugrįžta emigravę vilniečiai?
– Kalbant apie emigraciją, turėčiau pažymėti, kad yra žinomas ne vienas pavyzdys, kai vilniečiai jau grįžta namo.
Būna ir taip, kad užsienyje sukūrę mišrias šeimas vilniečiai sugrįžta į gimtąjį miestą, susikuria verslą ir sėkmingai dirba.
O gyventojų pajamų mokesčio daugiau surenkame dėl to, kad dar praėjusių metų antrajame pusmetyje Vilniuje dirbančius gyventojus ėmėme skatinti čia deklaruoti ir savo gyvenamąją vietą.
Vien tik šiemet užregistravome beveik keturis tūkstančius asmenų, kurie mieste gyvena ir dirba, jų vaikai lanko darželius ar mokyklas, tačiau jie nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje.
Vilniaus pajamas taip pat padidino tai, kad savivaldybė visuose viešuosiuose pirkimuose reikalauja, jog įmonė, laimėjusi konkursą, savo darbuotojams mokėtų atlyginimą, ne mažesnį nei Statistikos departamento apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis atitinkamoje ekonominės veiklos srityje.
Savivaldybė, vykdydama viešuosius pirkimus, jau sudarė 164 sutartis, kurių bendra suma – daugiau nei 200 mln. litų.
Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Vilniuje buvo 2512 litų, o Lietuvoje – 2042 litai.
Šie skaičiai įrodo, kad sostinės verslininkai savo darbuotojams atlyginimus moka legaliai, o ne vokeliuose. Be to, mokami didesni atlyginimai.
Kitas svarbus faktas – šių metų Finansų ministerijos pajamų prognozės tikslesnės, nei buvo anksčiau.
– Kaip patikrinate, ar bendrovė, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą, moka darbuotojams pažadėtą algą?
– Sutarčiai pasibaigus, savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius pareikalauja, kad įmonė pateiktų vadovo ir finansininko parašais patvirtintus algaraščius. Kol kas bandė gudrauti tik viena įmonė.
– Nesyk girdėjome apie pertvarką įvairiose savivaldybei priklausančiose įmonėse. Ar šie procesai davė naudos ir prisidėjo prie taupymo?
– Pernai miesto tarybos sprendimu buvo sujungti autobusų ir troleibusų parkai, sujungtos ir reorganizuotos kitos įmonės.
Tokie sprendimai jau duoda rezultatų – vien šiemet sutaupysime 13,7 mln. litų.
Anksčiau savivaldybės įmonės elektrą pirkdavo kiekviena atskirai. Dabar elektra perkama centralizuotai. Toks sprendimas per metus sutaupė 3,3 mln. litų.
Dauguma viešųjų pirkimų buvo perkelti į elektroninę erdvę. Tai leido sutaupyti 53 mln. litų.Gaila, kad, Vyriausybei įsikišus, sustabdyta seniūnijų reforma.
– Opozicija jus kaltino, esą pradanginta apie 70 mln. litų miesto biudžeto lėšų.
– Opozicija – dažniausiai konservatoriai, kurie praėjusią kadenciją vadovavo Vilniui, norėdami nuslėpti savo neveiklumą ir miestui padarytą žalą, bando dangstytis melagingais kaltinimais ir skundais, manydami, kad taip sustabdys priimtus sprendimus ir reformas.
Kai aš 2007 m. baigiau antrąją kadenciją, miesto savivaldybės skolos siekė 274 mln. litų. Ši skola buvo šiek tiek mažesnė nei 2000 m. pabaigoje, kai aš pirmą kartą buvau išrinktas miesto vadovu.
Kai praėjusių metų gegužę vėl pradėjau vadovauti Vilniui, miesto skola jau buvo 820 mln. litų.
Be to, privalėjome papildomai skolintis, nes reikėjo padengti senesnes skolas, kurios susidarė dėl to, kad konservatoriai 2010 m. leido įmonėms parduoti savo skolas bankams, atidedant mokėjimus dvejiems metams.
Šiemet mes jau privalome tas skolas išpirkinėti, o jų vertė – 127 mln. litų. Taip pat turime didelių įsipareigojimų visuomeninio transporto įmonei, miesto tvarkytojams.
Seimas priėmė sprendimą, kad gyventojai visuomeniniu transportu važinėtų su lengvatomis, bet neskyrė lėšų vežėjų nuostoliams padengti.
Nepaisant to, su visomis kredito institucijomis ir bankais atsiskaitome laiku – esame patikimas partneris.
Dėl negautų pajamų šiuo metu vyksta teisminis ginčas su Vyriausybe.
– Dėl kokios sumos Vilniaus savivaldybė ginčijasi su Vyriausybe?
– Ji jau siekia 936 mln. litų. Nemenka šios sumos dalis turėtų atitekti sostinės visuomeniniam transportui.
– Kaip ši savivaldybės skola ir lėšų trūkumas atsilieps vilniečių gyvenimui?
– Ji trukdo atlikti tuos darbus, kurių gyvybiškai reikia sostinei. Pirmiausia – suremontuoti gatves ir tvarkyti miestą.
Be to, Vyriausybė politiniais sumetimais, skirstydama pajamas didžiųjų miestų gyventojams, vilniečius diskriminuoja.
Vienam vilniečiui per metus tenka 1856 litai miesto biudžeto lėšų, o, pavyzdžiui, kauniečiui – 2047 litai.
Jei palygintume vilniečius su Rygos ir Talino gyventojais, tas skirtumas dar didesnis: vienam rygiečiui per metus tenka 3029 litai, taliniečiui – net 3270 litų.
– Daugelis Vyriausybės ir Seimo narių – vilniečiai. Ar jaučiate, kad jiems rūpi sostinės gyvenimas?
– Premjero ir konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus bei jo partijos kolegų, buvusių Vilniaus valdžioje, elgesys yra ne kas kita, o politinis cinizmas.
Jie visomis išgalėmis stengiasi parodyti, kad mieste situacija blogesnė nei jų valdymo metu.
Pernai dirbusi specialistų grupė, kurioje buvo ir Finansų ministerijos, ir bankų atstovų, sutartinai nutarė, kad Vyriausybė privalėtų padidinti Vilniui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Tačiau tvirtinant šių metų šalies biudžetą į šias rekomendacijas nebuvo atsižvelgta.
Taip pat norėčiau, kad vilniečiai žinotų, jog Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo ataskaitoje apie biudžeto planavimą Lietuvoje pažymėjo, jog Vyriausybė valstybės biudžetą lopė savivaldybėms skirtomis lėšomis.
Ši tarptautinių ekspertų išvada parodo, kad Vyriausybės vadovas savo nesugebėjimą tvarkytis permetė ant savivaldos pečių, o didžiausia našta tenka vilniečiams.
– Vilniaus savivaldybė dėl gyventojų pajamų mokesčio lėšų paskirstymo yra padavusi Vyriausybę į teismą.
Kaip jums atrodo, kokia šios bylos perspektyva?
– Teismo procesas dar tik prasidėjo. Seimo nariai taip pat kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydami išaiškinimo, ar Vyriausybė, formuodama biudžetą, nepažeidė savivaldybių teisių.
Esame pasiūlę Vyriausybei ieškoti taikaus susitarimo, tačiau kol kas jokio atsako nesulaukėme. Tikimės, kad nauja Vyriausybė supras, kas yra sostinė ir kokia jos įtaka šalies ekonomikai.
Šiandien Vilnius primena šiuolaikišką, galingą sunkvežimį, galintį vežti didelius krovinius, kuriam Vyriausybė neskiria pinigų degalams.
Gaila, bet turėčiau pažymėti, kad praėjusią kadenciją miesto meras buvo konservatorių partijos, o ne vilniečių atstovas.
Gal dėl to premjerui A.Kubiliui nebuvo bandoma paaiškinti apie Vilniaus problemas?
– Ko gero, jūsų ambicingas planas, kad vilniečių vidutinė alga pasiektų 6400 litų, gali likti neįgyvendintas?
– Dar 2002 m. miesto strateginiame plane buvo užsibrėžtas tikslas pasiekti, kad 2020 m. vidutinis vilniečių atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, būtų 6400 litų.
Tačiau šias savo prognozes šiuo metu privalome pakoreguoti, nes finansų konsultantų atlikti skaičiavimai parodė, kad dėl finansinio sunkmečio bendrasis vidaus produktas Lietuvoje per metus smuko net 16 proc.
Pagal naujausius mūsų konsultantų tyrimus, jeigu nebus trukdoma dirbti, iki 2020 m. pabaigos įmanoma pasiekti, kad Vilniuje vidutinis atlyginimas būtų 5700 litų.
Ši prognozė – optimistinė, todėl strateginiame plane įrašysime atsargesnį tikslą: padarysime viską, kad 2020 m. pabaigoje vilniečiai vidutiniškai uždirbtų ne mažiau nei 5000 litų.
Suprantama, tam reikės kryptingo ir aktyvaus darbo, ūkiško požiūrio. Tačiau tikiu, kad mūsų koalicija gali pasiekti tokius tikslus.
