Referendumo sprendimas Lietuvai nebus privalomas, mat jis tik patariamasis. Tačiau atominei elektrinei prieštaraujantis rezultatas gali tapti rimtu argumentu priešininkų rankose.
„Už“ balsavo opozicija, „prieš“ balsavo arba susilaikė valdantieji. Nemažai valdančiųjų parlamentarų neatvyko į Seimo posėdį, o opozicija buvo vieningesnė ir jos narių atvyko daugiau.
Kai pradėjo aiškėti, kad valdantieji balsavimą pralaimėjo, konservatorių lyderiai viešai pradėjo referendumą girti.
„Žiūriu į pasimetusius socialdemokratus ir „darbiečius“, noriu padėkoti partijos vardu. Mūsų partijai rinkimuose duodate labai gerą temą, kuriai patys savo programose esate įsipareigoję pasisakyti „už“. Raginu eiti įgyvendinti programas. O mes norime padėkoti“, - tvirtino premjeras bei konservatorių vadovas Andrius Kubilius. O konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma dėkojo, kad pagrindinis klausimas rinkimuose bus ne „socialiniai reikalai“, o energetika.
„Toks veidmainiškumas, kai dėkojate, o patys balsuojate priešingai, nėra teisingas“, - premjerui atrėžė socialdemokratas Juozas Olekas.
Parlamentaras Julius Veselka po šio balsavimo juokaudamas siūlė rengti ir referendumus, kuriuose paklaustų tautos, ar reikia kelti vidutinį atlyginimą ir sumažinti parlamentarų skaičių.
Atominės dar nesustabdys
Po Seimo sprendimo atominės elektrinės derybininkai skubėjo užtikrinti, kad toks sprendimas Visagino atominės elektrinės projekto nesustabdys: derybos, vykstančios tarp Lietuvos bei Latvijos, Estijos ir „Hitachi“, nebus paveiktos.
„Derybos su regioniniais partneriais, lygiagrečiai politiniams procesams, vyksta ir toliau. Seimo sprendimas sudaro galimybę ir tam tikrą įpareigojimą visomis įmanomomis priemonėmis ir kanalais teikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie Visagino AE projekto privalumus ir naudą Lietuvai“, - BNS per atstovą spaudai sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Mes dirbame tą darbą, kaip ir iki šiol - ir su regioniniais partneriais, ir su strateginiu investuotoju. Visos užduotys lieka tos pačios. Nemanau, kad tas sprendimas kažką pakeis derybose, dirbame kaip dirbę. Dabar, Seimui priėmus tokį sprendimą, stengsimės skirti daugiau laiko visuomenės informavimui apie projektą“, - BNS sakė VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.
Konservatoriai prabilo apie Rusiją
Dalis konservatorių partijos narių Seime pirmadienį referendumo šalininkus kaltino dirbant Rusijai.
Konservatorius Mantas Adomėnas pasakojo apie Romos konsulo Cicerono kalbą, pasakytą Senate.
„Visi nujautė, kad prieš respubliką vyksta perversmas. Net saugumo tarnybos. Ciceronas tada pasakė savo kalbą. Istorija parodys, kiek kas gavo už šį balsavimą, iš kurios šalies atėjo, kas yra tie išdavikai“, - sakė M. Adomėnas ir lygino referendumo šalininkus su norinčiais Lietuvą atiduoti „į Rusijos glėbį“.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis vaizdingai pasakojo, kad šiuo referendumu Lietuva pralaimi „rusiškos ruletės“ žaidimą. Bei lygino, kad balsuojantys „už“ parlamentarai spaudžia prie Lietuvos smilkinio pridėto pistoleto gaiduką.
„Apgailėtina, kad klausimą dėl Lietuvos ateities norima susieti su rinkimais. Tai rodo, kad kai kam svarbiau keliems metams įlipti į Seimą, o ne pusei amžiaus užtikrinti ekonominę, energetinę ir politinę nepriklausomybę. Prašau įsidėmėti: šiandien Lietuva įtraukta ne tik į energetinį, bet ir į lemiamą geopolitinį žaidimą. Jei propaganda pavyktų ir būtų sužlugdytas atominės planas, Lietuva taptų Astravo ir Kaliningrado belaisvė, Černobylio bokštų įtakoje. Tai būtų rusiška ruletė, kurią Lietuva savo rankomis pralaimėjo. Kolegos, prašau nespausti gaiduko“, - vardijo A. Ažubalis.
„Buvo politikų, kurie sakė, „nespauskite gaidukų“. Po to Lietuva 50 metų buvo okupuota. Dabar turime užsienio reikalų ministrą, kuris ragina taip elgtis“, - atrėžė socdemas J. Olekas.
Kas kvailina tautą?
Referendumo organizatoriai Seime tikino, kad tautos būtina atsiklausti dėl atominės elektrinės projekto, nes jis brangiai kainuoja. Priešininkai tvirtino, kad referendumo baigtis yra aiški, atominės statyboms bus pritarta, taip pat kaltino referendumo šalininkus, kad jie nori politikuoti prieš rinkimus už valstybės pinigus.
„Kai bandoma tautos klausti, vykstant rinkimams, ir kai klausia marginalinės partijos, matau tik viena: bandoma atrasti galimybė, valstybės pinigais reklamuoti save“, - tikino konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Kokio velnio mes čia sėdime ir gaunam pinigus, jei sakome, kad nežinome, ar atominė atsipirks, o žmonės, kurie tik vakare prisėda prie televizoriaus paklausyti, ką pliurpia politikai, gerai žino?“, - piktinosi „tvarkiečių“ frakcijai priklausantis Julius Veselka.
Pasak jo, politikai bando numesti atsakomybę rinkėjams, nors žino, kad jų sprendimo bus galima neklausyti. „Politikai, kurie tinginiauja, nesidomi, ar bus teisūs, nes „tauta nuspręs“. Dabar žaidžiama, kad tik būtų galima iš tautos pasityčioti. Aš balsuoju prieš referendumą ir prisiimu atsakomybę: reikia Lietuvai pabandyti pastatyti atominę elektrinę“, - dėstė jis.
Kiti parlamentarai J. Veselką patį kaltino negerbiant tautos.
„Lengva prisiimti atsakomybę, kai žinai, kad pinigai ne iš tavo kišenės. Tai koks tada yra svarbus klausimas, kurio reikia atsiklausti tautos?“, - ironizavo Žilvinas Šilgalis.
„Didžiausia referendumo vertė – bus galimybė paaiškinti ir atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakymai dar nepateikti. Ne tik visuomenei, bet ir Seimui“, - teigė jis.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis prisiminė, kad Sąjūdis prieš 20 metų protestavo prieš trečiojo Ignalinos atominės elektrinės reaktoriaus statybas.
Pasak socdemo, tada buvo prašyta visuomenės palaikymo ir, jį gavus, statybos sužlugdytos. Jis sakė, kad neva tada visuomenės nuomonės reikėjo, o šiuo metu jos nebeprašoma. „Sugriovėme naują reaktorių, kartu sugriovėme savo perspektyvas“, - apie trečiąjį senosios elektrinės reaktorių kalbėjo V. Andriukaitis.
„Taip, kaip dabar atominės elektrinės projektą parengė konservatoriai - jis gali atnešti skolas, dideles sąnaudas, nelaimes ir karą su kaimynas. Karo niekas nenori. Reikia bendradarbiavimo, ne kariavimo. Reikia referendumo, kad būtų galima pateikti įvairias nuomones“, - dėstė jis.
„Tvarkiečių“ vadovas Valentinas Mazuronis referendumą vadino „iškastruotu“, mat jis tik patariamasis, o ne privalomas
„Niekas kitas, tik Lietuvos piliečiai turi teisę ir pareigą nulemti savo ir savo vaikų ateitį. Tam yra šis referendumas“, - sakė jis.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė dėstė, jog Lietuvai yra svarbiau ne atominė elektrinė, kuri gali virsti vien skolomis, o rūpestis, kaip mažinti sąskaitas už šildymą.
„Referendumas yra tam tikras pasitikrinimas, ar dabartinės valdžios vektoriai sutampa su Lietuvos piliečių tam tikrais tikėjimais, viltimis ir matymais. nereikia nieko bijoti – tai patariamasis referendumas. Projektui tai nepakenks“, - dėstė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Visagino merė Dalia Štraupaitė, kurią Seimo sprendimas nuliūdino, tvirtino, kad dabar Lietuvai yra svarbesnių dalykų nei referendumas, rašo BNS: “Kai turime Ignalinos atominę elektrinę dar neuždarytą, didžiausia klaida referendumas. Mums reikia galvoti apie statybą naujos, kad galėtume uždaryti saugiau senąją. Jeigu statysis šalia kita elektrinė, bus saugiau uždaryta Ignalinos elektrinė".
Lietuvos žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys BNS teigė, kad gyventojus į referendumą skatins eiti klausimo dėl branduolinės ateities svarba. "Šis klausimas nepaprastai svarbus ir žmonės eidami į rinkius ateis ir į referendumą", - vylėsi jis.
Nesutiko nukelti
Premjeras Andrius Kubilius anksčiau tvirtino, kad referendumas atominės elektrinės projektui pakenktų. Užsienio finansuotojai ir investuotojai sunerimtų, kad Lietuvoje dėl jo abejojama.
Be to, valdantieji siūlė referendumą rengti ne su šiais Seimo rinkimais, o 2015-aisiais. Tuo metu jau bus aišku, kiek kainuos atominės elektrinės statybos, ir kas ketina dalyvauti statybose. Tada Lietuvai, kaip ir kitoms projekto partnerėms, reikės galutinai apsispręsti, ar atominę statyti, ar ne.
Tačiau šiam pasiūlymui parlamentas nepritarė.
„Tai tas pats, kai pasakoje princesei siūloma ateiti ne nuogai ir ne apsirengus. Tie milijardas litų, kuriuos išleisime neatsiklausdami tautos – tai gal nukelti siūlantis ponas Masiulis ar kas kitas iš savo asmeninės kišenės padės, jie nuspręsime nestatyti?“, - piktinosi „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.
R. Vilpišauskas: grėsmė Lietuvos tarptautinei reputacijai
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Seimo sprendimas paskelbti konsultacinį referendumą dėl atominės elektrinės statybos gali pakenkti Lietuvos tarptautinei reputacijai ir sukelti papildomų klausimų Latvijai, Estijai bei investuoti ketinančiai Japonijos kompanijai "Hitachi". Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovo teigimu, akivaizdu, kad referendumo paskelbimas susijęs su politikų siekiu pritraukti balsų artėjančiuose Seimo rinkimuose. Anot R.Vilpišausko, didelė tikimybė, kad dėl per mažo piliečių aktyvumo referendumas neįvyks. "Tai, kad referendumą nuspręsta organizuoti dabar, o ne priimant įstatymus dėl atominės energetikos plėtojimo ar po kelerių metų, kai bus aiškesnės ekonominės sąlygos, finansinės Lietuvos dalyvavimo sąlygos, rodo, kad tai labai aiškiai su rinkimais į Seimą susijęs sprendimas ir veikiausiai jis nepadės stiprinti Lietuvos reputacijos pritraukiant užsienio investicijas", - BNS pirmadienį sakė R.Vilpišauskas. Politikos eksperto vertinimu, ši iniciatyva primena 2008 metais rengtą konsultacinį referendumą, kuriame teirautasi gyventojų nuomonės dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo po 2009 metų gruodžio 31 dienos termino, kurį Lietuva buvo nustačiusi per derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Pasak R.Vilpišausko, nesėkme pasibaigusi iniciatyva surinkti piliečių parašus dėl referendumo paskelbimo "įrodo, kad veikiausiai žmonės Lietuvoje supranta tai kaip prieš rinkiminę akciją, o ne nuoširdų norą atsiklausti Lietuvos žmonių nuomonės". "Labai didelė tikimybė, kad šis patariamasis referendumas gali neįvykti, nebus pakankamai balsuojančių", - sakė politikos ekspertas. Politologo teigimu, referendumo iniciatyva sukels papildomų klausimų Visagino atominės elektrinės projekto partneriams - Latvijai, Estijai bei Japonijos kompanijai "Hitachi". "Toks sprendimas, kai jis priimamas ne gyventojų parašų pagrindu, o Seimo narių sprendimo pagrindu, tikrai sukels papildomų klausimų tiek investuotojui iš Japonijos, tiek ir Latvijai bei Estijai. Nuo to aiškumo ir tarpusavio supratimo nepadaugės. O koks bus galutinis poveikis veikiausiai priklausys nuo to, kas įvyks balsavimo dieną", - sakė R. Vilpišauskas.
Z. Vaigauskas: referendumas bus įpareigojantis
Referendumų Lietuvoje praktika rodo, jog tam, kad referendumas įvyktų, reikalingas pagrindinių politinių jėgų sutarimas teikiamu klausimu, agentūrai BNS teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
"Jeigu yra politinių jėgų susiskaldymas, iki šiol dar nė vienas referendumas nesulaukė pakankamai (rinkėjų - BNS). Tuose referendumuose, kurie baigdavosi rezultatyviai - kaip Konstitucijos priėmimas, stojimas į Europos Sąjungą, sovietinės kariuomenės išvedimas - būdavo pagrindinių, praktiškai visų politinių jėgų palaikymas", - BNS sakė VRK pirmininkas. "Jeigu to palaikymo nebūdavo - sakykime dėl prezidento institucijos atkūrimo, referendumai dėl indėlių grąžinimo, dėl Seimo narių skaičiaus, dar daugybės klausimų - nesant sutarimo, kaip taisyklė, šitie referendumai baigdavosi be rezultatų net ir tais laikais, kai dar būdavo didesnis rinkėjų aktyvumas", - priminė jis. Pasak Z. Vaigausko, norint, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame pareikšti nuomonę turėtų ne mažiau kaip pusė rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų. VRK vadovo vertinimu, referendumas, nors ir patariamasis, yra teisiškai įpareigojantis. "Privalomajame referendume pats jo tekstas jau yra dokumentas, kuris galbūt nebereikalauja jokių kitokių papildomų dokumentų, o šiuo atveju patariamasis reiškia, kad toliau pagal jį yra priimami kiti teisės aktai. Jeigu patariamajame referendume nepriimamos nuostatos, pavyzdžiui, neatvyksta pakankamai rinkėjų, tai Seimas atsižvelgia į jo rezultatus, bet jie nėra privalomi Seimui. Mano supratimu, referendumas turės labai galingus teisnius įpareigojimus, kadangi čia yra tautos pasisakymas", - dėstė Z. Vaigauskas.
Kiti bandymai nepavyko
Rengti referendumą dėl atominės elektrinės stengiasi ne tik parlamentai, bet ir dvi iniciatyvinės grupės. Tiesa, joms surengti referendumą yra itin sunku, nes reikia per trejus mėnesius surinkti 300 tūkst. referendumą palaikančių piliečių parašų. To padaryti per 20 nepriklausomybės metų dar niekam nėra pavykę.
Antradienį surinktus parašus Vyriausiajai rinkimų komisijai turės pristatyti Valstiečių liaudininkų partija. Jos atstovė Rita Baškienė lrytas.lt sakė, kad tik šįvakar bus aišku, ar partijos tikslas pasiektas.
„Surinkome visus parašų lapus. Jų labai daug, visas kalnas, sunku ką nors prognozuoti. Dabar parašai skaičiuojami. Jokių komentarų negaliu sakyti – manome, kad neperšokus griovio - „op“ sakyti negalima. Gal dienos pabaigoje turėsime tikslesnius skaičius“, - pirmadienį kalbėjo ji.
Kiek anksčiau, visiškai žlugo žaliųjų bandymas skelbti referendumą. Jų atstovas Linas Balsys iš pradžių skelbė, kad surinko apie 150 tūkst. parašų, vėliau – kad turi 100 tūkst. parašų. Tačiau į Vyriausiąją rinkimų komisiją pristatytuose dokumentuose pripažįstama, kad parašų gali būti surinkta tik 45 tūkst.
Šio teiginio komisija dar netikrino – parašų rinkimo lapai nebuvo perskaičiuoti.
Priešrinkiminiai referendumai - nieko naujo
Neprivalomas referendumas buvo skelbtas ir per praeitus rinkimus 2008-aisiais. Tada vyko patariamasis referendumas, kuriame buvo svarstoma, ar reikia uždaryti senąją Ignalinos atominę elektrinę. Nors beveik devyni iš dešimties rinkėjų pasisakė prieš uždarymą, šis referendumas buvo laikomas neįvykusiu, nes jame balsavo mažiau kaip pusė žmonių, turinčių tokią teisę.
Atominę elektrinę Lietuvoje, Visagine statyti ketinama iki 2020-2022 metų. Į statybas investuoti ketina Baltijos šalys ir Japonijos korporacija „Hitachi“. Pastaroji korporacija taip pat parduos reaktorių elektrinei bei vadovaus jos darbui.
Parafuotoje, bet dar nepasirašytoje Lietuvos koncesijos sutartyje su „Hitachi“ numatyta, kad iki 2015 metų vyktų parengiamieji elektrinės statybos darbai. Tarp jų – randama, kas suteiks paskolas elektrinei statyti. Per šį laiką Lietuva turės atnaujinti kelią nuo Klaipėdos iki Visagino, tai kainuos kelis šimtus milijonų litų.
O 2015-aisiais būtų galutinai apsispręsta, ar verta vykdyti šį projektą. Sprendimas priklausytų nuo parengiamųjų darbų sėkmės. Preliminariai vertinama, kad vieno reaktoriaus elektrinė kainuos apie 24 mlrd. litų.
Dar nežino, kaip reklamuos Referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos palaikiusių opozicinių socialdemokratų, Darbo ir "Tvarkos ir teisingumo" partijų vadovai tvirtina, jog jų partijos pasisako už tai, kad Lietuva būtų branduolinės energetikos šalimi, tačiau į klausimą, kaip ragins rinkėjus balsuoti per referendumą, tvirtina dar negalintys atsakyti, rašo BNS.
Anot jų, partijoms turėti tvirtą ir aiškią nuomonę dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto šiuo metu trūksta informacijos, tad kol kas anksti ir spręsti, už aš prieš atominės statybas raginti balsuoti rinkėjus per kartu su Seimo rinkimais vyksiantį patariamąjį referendumą šiuo klausimu.
2010 metais šių trijų opozicinių partijų patvirtintoje "Plačios koalicijos" programoje, kuri tąkart pristatyta kaip alternatyva dabartinės Vyriausybės programai, įrašyta, jog "būtina kuo skubiau pradėti naujos branduolinės jėgainės statybą".
"Mūsų tikslas - kad visuomenė turėtų pilną informaciją apie atominės elektrinės projektą, mes dabar dar bandom gauti informaciją iš Latvijos ir Estijos, ar jos ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl priešprojektinių dalykų, taip pat norime pamatyti finansavimo programą, ir ne tik projekto, bet ir plačiau - kiek, pavyzdžiui, kainuos kelio nutiesimas. Kada mes turėsime pilną informaciją, (tada spręsime - red.), mes tikrai neužsiimsime populizmu, o sieksime, kad visuomenė kuo daugiau žinotų apie projektą", - BNS sakė LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.
2008 metų vasarį Seime svarstant tąkart pačių socialdemokratų inicijuotas Atominės elektrinės įstatymo pataisas, atvėrusias kelią "Leo LT " projektui, socialdemokratai tąkart pabrėžė, jog būtina kuo skubiau pritarti jėgainės statybai būtent dėl to, kad reikia aiškaus signalo projekto partneriams - estams ir latviams. Tokią poziciją tuo metu Seime išsakė tąkart atominės elektrinės projektą aktyviai palaikiusi ir įstatymo projektus Seime pristatinėjusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sako, jog konkrečiai dėl VAE projekto informacijos trūksta ne tik jam, bet ir premjerui bei šalies vadovei, o tuos atsakymus sako būsiant aiškius tik matant patį atominės elektrinės projektą.
"Aš pats asmeniškai esu už atominę energetiką, ir tokios pozicijos laikausi jau seniai. Jau nuo 2000 metų, kuomet buvau Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, mes šiuo klausimu dirbome. Vienintelis dalykas, kad kalbėti konkrečiai paie šį objektą - per anksti, nes yra klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. Jei tai naudinga investicija, ir savikaina naudinga, ir yra galimybė prisijungti prie europinių tinklų - tuomet ir statybos naudingos, ir mes žmones ragintume balsuoti už Lietuvai naudingą projektą", - BNS sakė V.Uspaskichas.
Partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas sako, kad dabartiniai duomenys apie VAE projektui pritarti jam neleidžia."Konkrečiai, kalbant apie būtent šį projektą, mes būtųme prieš, nes nepritariame tokioms sąlygoms, kokiomis tariamasi, ir po rinkimų žiūrėtume, ką būtų galima keisti", - BNS sakė R.Paksas.
"Mūsų pozicija yra labai paprasta - mes esame atominės elektrinės šalininkai, nuo pirmos dienos pasisakome už tai, kad Lietuva išliktų atominės energetikos valstybe, bet mes taip pat laikomės ir principinės pozicijos, kad svarbiausius šalies klausimus spręstų žmonės. Tokia elektrinė, kokia siūloma dabar, kelia labai daug klausimu, tokių kaip patikimumas, reaktoriaus galingumas, kaina. Mes prieš tai, kad būtų stačia galva puolama į suformuotus pasiūlymus, ir šiandien svarbiausia, kad šiuo klausimu spręstų žmonės", - kalbėjo R.Paksas.
