Viename interneto portale pasirodė labai keistai iliustruotas straipsnis apie Lietuvos siekius iš Rusijos išreikalauti kompensaciją už okupacijos dešimtmečiais padarytą žalą.
Prie straipsnio prisegta su juo tarsi nesusijusi iliustracija – Europos politinis žemėlapis. Akivaizdu, kad jis išleistas Lietuvoje, visi vietovardžiai - lietuviški. Bet atidžiau pažiūrėjus, tai yra keistas žemėlapis.
Abchazija čia nuspalvinta ir pažymėta kaip atskira, nuo Gruzijos nepriklausoma valstybė. Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuva jau pripažino šio separatistinio darinio suverenitetą.
Iškreiptas užsienio politikos vaizdas
Iš tiesų šio autonominio Gruzijos regiono nepriklausomybę pripažįsta tik kelios valstybės. Visų pirma, Rusija, nuo pat gruzinų ir abchazų konflikto pradžios rėmusi į Maskvą orientuotus abchazų separatistus. Taip pat Abchaziją pripažįsta JAV priešiško prezidento Chaveso valdoma Venesuela, Nikaragva (Centrinės Amerikos šalis) ir trys Okeanijos salų valstybėlės: Nauru, Vanuatu bei Tuvalu.
Lietuva nepripažįsta prorusiško Abchazijos režimo, kaip ir didžioji pasaulio valstybių dalis, laiko ją Gruzijos dalimi, gerbdama mums draugiškos šalies teritorinį vientisumą. Bet iš žemėlapio sprendžiant, yra kitaip.
Ten nėra pažymėtos ir Kosovo respublikos, kurios sukūrimas 2008 m. sustabdė kruvinus karus Balkanuose tarp albanų ir serbų. Kosovo nepriklausomybę Lietuva pripažino kartu su savo strateginiais sąjungininkais ES ir NATO. Prieš Kosovo nepriklausomybę griežtai pasisakė Rusija, vienašališkai remianti Serbiją.
Sujudo specialiosios tarnybos
Lietuviškoje interneto erdvėje paskleisto žemėlapio turinys stebėtinai atitinka Rusijos geopolitinius orientyrus. Šis geografinis dokumentas sukėlė nerimą specialiajai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) tarnybai.
„Panašu, kad šis žemėlapis yra informacinio karo prieš Lietuvą dalis. Jo turinys formuoja klaidingą mūsų šalies užsienio politikos vaizdą, kelia grėsmę Lietuvos santykiams su draugiškomis valstybėmis“, – trumpai ir griežtai padėtį įvertino specialiųjų tarnybų pareigūnas.
Gruzijos ambasados Lietuvoje administratorė Virginija Timinskaitė sakė, kad ambasadorius George Kerdikošvilis susipažino su lrytas.lt atsiųsta medžiaga ir savo darbuotojams pavedė išsiaiškinti, iš kur atsirado toks žemėlapis.
Jo kilmė iš tiesų mįslinga. Žemėlapio nuotrauką pateikusiame portale nurodytas šaltinis – dienraštis „Lietuvos žinios“.
Bet leidinio redaktoriaus pavaduotoja Rima Razmislevičiūtė griežtai paneigė, kad tai yra „Lietuvos žinių“ nuotrauka. „Nemaloni padėtis, bet mes tikrai nesusiję su Rusijos interesus atitinkančiu žemėlapiu. Nuoroda į mūsų leidinį tinklalapyje klaidinga. Galbūt nuotrauka padaryta seniau, kai laikraštį redagavo kiti žmonės“, – tikino R. Razmislevičiūtė.
Aiškiai matyti, kad fotografuotas ant popieriaus atspausdintas žemėlapis. Tokių turėtų būti ir šalies knygynuose, tačiau Vilniaus centre veikiančiuose tokių nepavyko aptikti.
Kas nori, tas spausdina
Pakomentuoti situaciją lrytas.lt paprašė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM). „Lietuva tvirtai remia Gruzijos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, tarptautiniu mastu pripažįstamas jos valstybės sienas. Ši pozicija ne kartą buvo išsakyta Lietuvos prezidentės, ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro. Žiniasklaidoje paviešintame Europos žemėlapyje pavaizduotos Gruzijos sienos neatitinka jos tarptautiškai pripažintų sienų“, - tokį atsakymą raštu pateikė ministerija.
Tikėtina, kad žemėlapio tematika ketvirtadienį bus aptarta ir premjero susitikime su Gruzijos darbo ministru Paatu Trapaidze.
Pasirodo, žemėlapius Lietuvoje gali leisti ir platinti kas tik nori. Klaidinga geopolitinė informacija gali būti grūdama ir į mokinių galvas, jei taip sugalvos mokytojas.
Europos žemėlapis – be Lenkijos
Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Genovaitė Bingelienė paaiškino: vadovėliai ir jų priedai turi atitikti ministerijos nustatytus reikalavimus. Jeigu žemėlapis priklauso vadovėlio komplektui, jis turi būti ministerijos aprobuotas (įvertintas). Jeigu žemėlapis nėra vadovėlio dalis, jis nevertinamas.
Taigi gali būti, kad iš atlaso, kuriame Abchazija nepriklauso Gruzijai, o Kosovo respublikos iš viso nėra, kuriose nors Lietuvos mokyklose mokomi vaikai.
Žemėlapių Lietuvoje išleidžiama labai įdomių. Vilnietis Regimantas Petrošius pasakojo, kad praėjusiais metais pas Islandijoje gyvenančius lietuvius matė Lietuvoje išleistą Europos žemėlapį, kuriame Prancūzija užėmė ir Vokietijos teritoriją, vietoj Lenkijos buvo pažymėta Vokietija, o Lenkijos iš viso nebuvo. Šį žemėlapį Islandijos lietuviai nusipirko savo vaikams mokyti.
Politiniai skandalai dėl žemėlapių Lietuvoje – ne naujiena. 2000 m. Valstybės saugumo departamentas pričiupo leidyklos „Medskaitliai“ savininkę Danutę Balsytę-Ligeikienę. Jos išleisto „Lietuvio kalendoriaus“ žemėlapyje nemaža dalis dabar Baltarusijai, Lenkijai ir Rusijai priklausančių žemių priskiriamos Lietuvai ir pažymėtos kaip „laikinai okupuotos etninės Lietuvos žemės“.
Faktai apie Abchaziją ir Kosovą
* Žlungant Sovietų Sąjungai 1990 m. Abchazijos valdžia paskelbė nepriklausomybę, šalį 1992-1993 m. užėmė Gruzija, ir tik 1993 m. rugpjūtį su Rusijos kariuomenės pagalba abchazų separatistai išstūmė Gruzijos kariuomenę, bet Abchazija tapo pavaldi Rusijai.
* Nuo 1994 m. šalyje dislokuotos NVS taikos palaikymo pajėgos, taip pat įsikūrę Jungtinių Tautų stebėtojai.
* 2008 m. rugpjūčio 9 d. oficialiai įstojo į karą dėl Pietų Osetijos Pietų Osetijos pusėje.
* 2008 m. rugpjūčio 26 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė dekretą, kuriuo pripažįstama Abchazijos nepriklausomybė.
* Dabartinėje Kosovo teritorijoje nuo seno gyveno albanų protėviais laikomi ilyrai. IV a. pr. m. e. Kosovo teritoriją užkariavo Aleksandras Makedonietis. Vėliau Kosovas tapo Bizantijos imperijos dalimi.
* Nuo IV amžiaus vidurio iki 1014 metų teritorija priklausė bulgarams. Nuo tų laikų šios teritorijos gyventojai savo kaimynų imti vadinti albanais. 1389 m. birželio 28 įvyko pirmasis mūšis dėl Kosovo tarp Serbijos kunigaikščio ir turkų Osmanų imperijos sultono. Antrasis mūšis dėl Kosovo įvyko 1448 m. spalį. Tarp 1455 m. ir 1912 m. Kosovas priklausė Osmanų imperijai.
* 1912–1913 m. vyko Balkanų karai. Nuo 1913 m. iki 1941 m. Kosovas priklausė Jugoslavijos monarchijai. 1941–1945 m. Kosovo neaplenkė Antrasis pasaulinis karas. Nuo 1946 m. iki 1999 m. Kosovas buvo Jugoslavijos sudėtyje. Nuo 1999 m. iki 2008 m. Kosovo administraciją atliko JTO. 2000 m. pradžioje Kosove buvo dislokuota 45 tūkst. karių iš 35 JTO valstybių narių. 2008 m. vasario 17 d. Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę, savo parlamente priėmęs Kosovo nepriklausomybės deklaraciją.
* 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Seimas pripažino Kosovo nepriklausomybę. 2008 m. birželio 15 d. įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija, pagal kurią, Kosovo vyriausybė perima didžiąją dalį įgaliojimų, kurias iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos.
