Rudaminos gyventojai teisme pralaimėjo mūšį dėl elektros tilto į Lenkiją

Elektros tilto į Lenkiją tiesimo ginčo istorijoje pasiektas pirmasis verdiktas. Kauno apygardos administracinis teismas atmetė asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ skundą, kuriuo ji prašė iš dalies panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą dėl 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos tiesimo nuo Alytaus iki Lenkijos Respublikos per Lazdijų rajoną, kaip pažeidžiantį vietos visuomenės interesus.

Daugiau nuotraukų (1)

Vilma Danauskienė

Jul 19, 2012, 6:52 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 12:19 AM

Minėtos elektros linijos nutiesimas – tarptautinės svarbos energetikos projektas, leisiantis sujungti Baltijos šalių ir Europos valstybių energetikos tinklus į bendrą koridorių, taip sumažinant energetinę priklausomybę nuo dabar dominuojančios Rusijos energetikos infrastruktūros.

Asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ pirmininkė, žinoma šalies kalakutų augintoja Rūta Cimakauskienė tikina, kad toks teismo sprendimas toli gražu neleidžia daryti išvadų, jog prieš aplinkosaugininkus ir energetikus sukilusi Rudaminos miestelio (Lazdijų r.) bendruomenė sudėjo ginklus.

„Tiesa paaiškės Aukščiausiajame Teisme arba Strasbūre“, - net neabejojanti, kad apskųs asociacijai nepalankų teismo sprendimą, sakė bendruomenės pirmininkė R. Cimakauskienė.

Ginčas tarp Lazdijų r. Rudaminos miestelio bendruomenės ir šalies energetikos atstovų įsiplieskė 2010 metais, kai rudaminiškiai sužinojo apie jau dvejus metus (nuo 2008-ųjų) planuojamą tiesti aukštos įtampos elektros energijos perdavimo oro liniją nuo Alytaus transformatorinės pastotės iki Lenkijos Elko miesto. Šią liniją numatyta tiesti ir per Rudaminos apylinkes.

„Kai 2010 metais liepos mėnesį atsitiktinai išgirdome apie planuojamą elektros linijos tiesimą, buvome šokiruoti tokių veiksmų, nes linija driekiasi vos už 0,5 km nuo miestelio, Rudaminos piliakalnio. Priešingai, negu yra teigiama, jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose šioje Lazdijų r. dalyje nebuvo planuojama infrastruktūros plėtra, bet buvo numatyta vykdyti aplinką tausojančias priemones, skatinti ekologišką ūkininkavimą ir turizmą. Priešingai, negu yra teigiama, vietos gyventojai informacijos apie kardinalų pasikeitimą ir tokio masto projektą laiku nebuvo gavę.

Dėl susidariusios situacijos prezidentūrai, Aplinkos apsaugos ministerijai, Energetikos ministerijai, Lazdijų rajono savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui teikėme siūlymus, tačiau formaliai atliekamos procedūros keliavo toliau. Į viešąjį interesą atsižvelgta nebuvo, o mes, suinteresuota visuomenė, buvome įvardyti kaip trukdžiai Lietuvos strateginio objekto statyboje“, - sakė R. Cimakauskienė.

Visuomenės interesams atstovaujanti moteris teigė suprantanti elektros energijos perdavimo oro linijos tiesimo projekto svarbą ir neginčijanti tokio objekto statybos iš esmės.

„Mes siūlėme alternatyvą – liniją tiesti ne oru, o požeminiais kabeliais, taip pat koreguoti būsimą linijos tiesimo trajektoriją, nukreipiant ją jau esamais infrastruktūriniais koridoriais gretimose Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse. Mes tiesiog norime, kad savo nuosavoje žemėje būtume, kaip tą garantuoja Konstitucija, šeimininkais, o ne kažkieno rekrūtais.

Linijos tiesimo zonoje esančios žemės perėmimas servitutinėmis teisėmis valstybės reikmėms man asocijuojasi su dar vienu Lietuvos kaimo žmonių, žemdirbių „išbuožinimu“, - sakė R. Cimakauskienė.

Tačiau teismas nesutiko su rudaminiškių pateiktais skundo motyvais ir juos atmetė. Teismas konstatavo, energetikai ir aplinkosaugininkai, rengę šį projektą ir jo derinimą su visuomene, nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų ir linijos tiesimas numatyta trajektorija yra teisėtas ir galimas.

„Bendruomenės pirmininke esu nuo pat bendruomenės įkūrimo, visi kontaktiniai duomenys pasiekiami viešoje erdvėje. Jau nuo pat projekto pradžios buvo galima atvykti pas mus į Rudaminą ir viešai pristatyti šį projektą, išgirsti pasiūlymus. Kaip vėliau paaiškėjo, jų tikrai turėjome, nes mūsų iškeltą alternatyvią linijos trasą teigiamai įvertino ir parėmė Lazdijų r. savivaldybė, kvalifikuoti specialistai, ekspertai.

Reali projekto sklaida visuomenėje prasidėjo, kai žemės savininkai pernai vasarą gavo dokumentus, kuriuose įkyriai buvo raginama už tam tikrą sumą ir pagal tam tikras sąlygas pasirašyti servituto sutartį. Ir čia mes pamatėme visišką cinizmą, akivaizdų nenorą iš planuotojų padaryti taip, kad žemės savininkas mažiau nukentėtų.

Dabar matome iš žemės nuosavybės dokumentų, kad elektros linijos juosta eina skersai kiekvieno sklypo (dėl istorinių priežasčių jie yra siauri ir ilgi), padalina ir taip mažus sklypus į dar mažesnius plotus, tokiu būdu iš esmės keičia šios vietovės žemėvaldos struktūrą ir daugybės žmonių ekonominę situaciją. Kyla klausimai: kas už atramai naudojamą žemės dalį mokės žemės mokesčius? Kokia infrastruktūra, jos aptarnavimo ir apsaugos zona bei apribojimai bus, kai 2020 metais planuojama elektros linija pasieks 1000 MW?

Kaip elgtis tam gyventojui, kuris nepatenka su savo žeme arba gyvenamąja valda į planuojamą elektros tilto tiesimo liniją, o atsiduria visai šalia, už keliasdešimt metrų? Todėl manome, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini tiek Lietuvos, tiek Europos teisės aktų požiūriu“, - savo poziciją dėl tiesiamos elektros energijos perdavimo oro linijos per Rudaminos apylinkes argumentavo vietos bendruomenės lyderė R. Cimakauskienė.

Moteris piktinosi ir apgailestavo, kad energetikai naudojosi teisminiu ginču ir darė spaudimą vietos gyventojams sutikti su kompensacinėmis išmokomis už nusavinamą žemę.

„Kol vyko teisminiai ginčai, elektros linijos tiesimu besirūpinančios bendrovės atstovai nesnaudė – žemės sklypų, kurie patenka į linijos tiesimo zoną, savininkams jie baigia išmokėti kompensacines išmokas. Kaimietis, tarsi iš dangaus gavęs kelis ar keliolika tūkstančių litų už kažkada iškilsiančius aukštos įtampos elektros energijos perdavimo oro linijos inftrastruktūrinius statinius, šiandien spjauna į visuomenės interesą nesuvokdamas, kad perleisdamas žemę valstybei tokiomis sąlygomis jis iš esmės sutinka ir su būdu, kaip valstybė tą daro. Juk negali taip būti, kad užsimanau ir pasiimu, nekreipdamas dėmesio į visuomenės nuomonę, jos neatsiklausus“, - įrodyti savo teisybę aukščiausioje teisminėje institucijoje pasiryžusi Rudaminos miestelio bendruomenės lyderė R. Cimakauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.