Ugniagesiams tenka gesinti ir blynus, ir sriubos likučius

Jei perkaitinama keptuvė su riebalais, gaisras namuose gali įsiplieksti žaibiškai. Vien per šių metų pirmąjį pusmetį Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nukelti svylančių puodų ir keptuvių važiavo jau 49 kartus. Taip švaistomi ir pinigai, ir brangus laikas, tačiau ignoruoti iškvietimų tarnyba tiesiog neturi teisės.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Činkienė

Jul 21, 2012, 11:37 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 11:29 PM

Į užmaršių ar girtų žmonių namus, kurie ant viryklės be priežiūros paliko maistą, pareigūnai važiuoja kaip į didelį gaisrą – į įvykio vietą išvyksta trys autocisternos, o jei butas yra aukščiau, - dar ir automobilis su kopėčiomis.

Nukelti svylančio puodo ar keptuvės ugniagesiai iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvyksta iš karto, vos tik gavę signalą – kaip ir į bet kurį kitą gaisrą. Nuo pranešimo gavimo iki išvykimo paprastai praeina nuo minutės iki pusantros.

Šeimininkas spruko iš namų

Neretai gelbėtojams tenka sukti galvą, kaip patekti į butą. Paprastai tokie sprendimai priimami per kelias minutes.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno apskrityje teko išlaužti tik dvejas duris. Kitais atvejais į vidų ugniagesiai pateko pro langą, pjovė balkonų grotas arba duris atidarė patys užsimiegoję žmonės. Pasitaiko, jog iki ugniagesių atvykimo žmonės savo svylančias keptuves nusikelia ir patys.

Viename iš Kauno daugiabučių butų maistą prisvilinęs kaunietis nuo ugniagesių tiesiog paspruko. Prieš tai vyras pats nukėlė puodą ir išeidamas užrakino duris.

Dar vieną kartą į aštuntame aukšte esantį butą gelbėtojams teko kabarotis per avarinį išėjimą, esantį septintame aukšte. Nors šeimininkė buvo namuose, tačiau buto durų gelbėtojams niekas neatidarė.

Į vieną butą – du kartus

Dažniausiai, sulaukę signalo, jog iš vieno daugiabučio butų veržiasi dūmai, gelbėtojai nujaučia, kad ir vėl kažkas ant viryklės užmiršo puodą ar keptuvę.

Tačiau skubėti jiems privaloma – visų pirma, nuo svylančio maisto gali kilti gaisras, ypač jei tai – keptuvė su riebalais. Antra – nežinia, ar viduje nėra įmigusio žmogaus. Trečia – nežinia, ar telefonu kaimynų perduota informacija yra tiksli, mat gali būti, kad viduje jau įsiplieskusi ugnis.

Į vieną Kauno Plento gatvėje esančio namo butą per vieną mėnesį gelbėtojams teko vykti net du kartus. Abu kartus užmigęs buto šeimininkas buvo palikęs gaminamą maistą.

Pasitaiko atvejų, kada dėl svylančių puodų tenka atvažiuoti ir medikams. Degėsių kvapo prisikvėpavusius žmones reikia apžiūrėti ir įvertinti, ar jiems nereikia rimtesnės pagalbos.

Žmones pažadina ugniagesiai

Į buto vidų gelbėtojai bando patekti pro langą, nes taip – paprasčiau, nei laužti duris. Be to, vasarą daugelio butų langai būna atidaryti.

Į vidų ugniagesys eina su specialiais apsauginiais drabužiais ir kvėpavimo aparatu. Įmigę, alkoholio padauginę žmonės dažnai negirdi ne tik aplink namą kaukiančių sirenų, tačiau net ir to, kaip, bandant prisibelsti, daužomos jų durys, kartais – pjaunamos metalinės balkono grotos ar atidarinėjamas langas.

Todėl tokius veikėjus pažadinti tenka jau į vidų patekusiems ugniagesiams. Pasitaikė atvejų, kuomet specialią aprangą dėvintys ugniagesiai buvo palaikyti ateiviais iš kosmoso.

Viename iš Lietuvos rajonų pažadintas vyras gelbėtoją bandė mušti, taip gindamasis nuo mistinės „ateivių invazijos“.

„Visko būna. Puola muštis, rėkia. Kiti tik išsigąsta. Dar kai kuriuos teka ir gaivinti“, - sakė Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Saulius Kuliešius.

Tuo tarpu pasak Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojo Andriaus Markelevičiaus, alkoholio padauginusiam šeimininkui net ir gydytojas gali pasirodyti tarsi ateivis iš kosmoso, tad ką jau kalbėti apie ugniagesius.

Gaisro kvapas - kitoks

Pareigūnai sako, jog svylantis maistas turi specifinį kvapą. Todėl jau nuvykę į įvykio vietą, tačiau dar nepatekę į vidų gelbėtojai dažniausiai žino, kad virtuvėje ras pridegusių blynų, kotletų ir kitų valgių. „Gaisro kvapas – kitoks. Be to, jei bute – ugnis, per langus dažniausiai matosi atvira liepsna“, - tvirtino ugniagesiai.

Dažniau puodus ar keptuves ant viryklės palieka ir užmiega vyrai. Tuo tarpu moterys viryklę išjungti pamiršta tada, kai kur nors išeina: pas kaimynę ar į parduotuvę.

Apie iš buto besiveržiančius dūmus ir nosį riečiantį svilėsių kvapą gelbėtojams praneša kiti daugiabučio kaimynai, patys negalėję prisibelsti į uždūminto buto duris. Siūlo dūmų jutiklius

Paprastai ant viryklės prisvilinę maistą ir ant kojų sukėlę specialiąsias tarnybas gyventojai už tai nėra baudžiami. Anot ugniagesių, nemaža bauda jiems yra išgąstis ir dūmuose paskendę namai.

Gelbėtojai sako, jog gyventojai namuose gali įsirengti ir dūmų jutiklius. Nedideli, prie lubų pritvirtinami jutikliai sureaguotų į dūmų kvapą. Jie skleidžia tokį garsą, kad puodą užmiršusi moteris jį išgirs net būdama pas kaimynę.

Anot specialistų, įsigyti dūmų jutiklį kainuoja apie 50 litų. Jis padėtų ne tik svylant maistui, tačiau ir ėmus svilti elektros prietaisams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.