Gedimino prospekte, V. Kudirkos aikštės prieigose, gėlių galima nusipirkti net antrą valandą nakties.
Jas pardavinėjanti Milda – ne brangininkė. Stambiažiedžių sodo ramunių, rugiagėlių ar mišrios puokštės – tik dešimt litų.
„Gyvenu netoli, nakties nebijau, o prekyba sekasi puikiai, nes įsimylėjėliams gėlių prireikia ne tik dieną”, – noriai kalbėjo moteris. Prie jos priėję du vaikinai nupirko merginai net kelias laukinių gėlių puokštes.
Tiesa, Milda parodė ant kaklo nešiojamą nedidelį, bet aštrų peilį. Jis skirtas ne tik gėlių kotams patrumpinti. „Jei prireiktų, galėčiau ir apsiginti, – sakė gėlių pardavėja. – Jį nešioti ėmiau po to, kai kartą keli užpuolikai bandė atimti pinigus.”
Naktimis gėlių galima nusipirkti ir turguje, esančiame Savanorių prospekte. Čia pasirinkimas – įvairiam skoniui ir pagal kiekvieno kišenę.
Septynerius metus čia gėles pardavinėjanti Irena pasakojo, kad jai yra tekę puokštes rišti ir Seimo nariui Petrui Gražuliui, ir europarlamentarui Viktorui Uspaskichui, ir iš prezidento posto pašalintam jo kolegai Rolandui Paksui. Ypač dažni klientai – netoliese esančio Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojai.
Išskirtinė klientų grupė – neištikimi vyrai, pas žmonas grįžtantys po kelias dienas trukusio nuotykio. Irena sako, kad juos iš karto atpažįsta iš sutrikusios veido išraiškos.
„Vieni jų dar turi pinigų gėlėms. Kiti prašo veltui ar į skolą duoti bent kokį žiedą, – pasakojo Irena. – Man pasidaro jų gaila, duodu kokių nors aplūžinėjusių ar apvytusių gėlių. Jiems praverčia ir tokios.
Paprastai tokie vyrai būna labai šnekūs – prisipažįsta, kiek dienų nebuvo namie, dūsauja prisiminę, kaip smagiai leido laiką su drauge, kol suprato, kad laikas grįžti į šeimą.”
Irena tikina, kad sunkmetis pakoregavo ne tik nekilnojamojo turto, bet ir gėlių rinką. Prieš kelerius metus iš prabangių automobilių iššokę augaloti vyrukai nesiderėdami nupirkdavo šimto rožių puokštę.
Dabar žvilgančių visureigių savininkai dažnai apsiriboja tik vienu rožės žiedu.
„Tiesa, šią savaitę vieną naktį vaikinas nupirko keturiasdešimties baltų rožių puokštę ir išvažiavo švytinčiu veidu. Žinoma, kad pas mylimą moterį.
Tokius klientus aptarnauti visuomet ypač malonu”, – valiūkiškai šyptelėjo Irena.
