Valdininkai siūlo, kad ilgiau nei pusmetį socialines pašalpas gaunantys žmonės per mėnesį turėtų dirbti iki 40 valandų visuomenei naudingo darbo. Esą tokios nemokamos darbo jėgos reikėtų mokykloms, socialinėms įstaigoms, miesto aplinkos tvarkytojams, ar viešųjų erdvių apželdintojams.
Pensininkams, neįgaliesiems, vaikus auginančioms mamos dirbti nereikėtų. Be to, 40 valandų per mėnesį esą nėra daug – viena darbo savaitė, arba po dvi valandas kasdien, todėl, pasak valdininkų, tikimasi, kad darbo užteks. Jei visuomenei naudingos veiklos žmogus atsisakytų, tą mėnesį iškiltų grėsmė negauti ir socialinės pašalpos, kuri šiuo metu siekia 350 litų.
„Žmogus gali negauti piniginės pašalpos. Jam gali būti išduota produktais, bet ne pinigais. Arba jam gali kaip žmogui nutraukti tą paramą mėnesį, o gaus tik jo šeima“, – sako Klaipėdos Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.
Tačiau kai kurių valdininkų minimų įmonių vadovai šią idėją vertina skeptiškai: ir per viešųjų darbų programą iš Darbo biržos padirbėti ateinantys žmonės kelia daugiau problemų, negu duoda naudos.
„Ateina nepasiruošę. Sakykim taip – ir pagiringi, ir įvairaus tipo. Geriau sumokame darbuotojam – ir darbas yra padarytas, ir laiku, ir kokybiškai, ir perdaryt nereikia, ir priežiūros mažiau reikia. Mums pigiau sumokėti atlyginimą žmogui, negu nemokama darbo jėga“, – teigia „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.
Naująją tvarką dar turi patvirtinti miesto politikai.
Šiuo metu socialines pašalpas uostamiestyje gauna apie 7 tūkst. žmonių. Darbingų, ilgiau ne pusmetį besinaudojančių šia parama, būtų 300-400.
