Prieš gerą dešimtį metų vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, „KG Group“ savininkas Tautvydas Barštys mielai pasakojo visuomenei apie savo prabangius pirkinius: lėktuvą, automobilį „Lamborghini“, visureigį „Hummer“. Bet jau daug metų T. Barštys nesigiria naujais prabangiais žaisliukais. Iš pradžių malonus viešas dėmesys vėliau apkarto. „Patyriau tik tautiečių pavydą, daugiau nieko gero“, – ne kartą žurnalistams yra sakęs T. Barštys.
Su juo pastaruoju metu kaktas surėmęs kitas Kauno verslininkas, „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis neslepia džiaugsmo, lėkdamas „Ferrari“ Kauno gatvėmis, bet pernelyg nesipuikuoja. Žino lietuviško pavydo kainą.
Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio verslininkų karta, vilkėjusi juokingus raudonus švarkus iš Stambulo turgaus ir degant raudonai šviesoforo šviesai, lėkusiais 100 km. per valandą greičiu išblizgintais iš paviršiaus, parūdijusiais iš apačios mersedesais.
Žurnalo „Veidas“ paskelbtais rinkos tyrimų bendrovės „Prime consulting“ duomenimis duomenimis, Prieš šešerius metus turtingus žmones teigiamai vertino ir juos gerbė per 42 proc. apklaustųjų, o dabar tokių jau 48,2 proc.
Taip pat pastebimai padaugėjo ir neigiamai turtuolius vertinančių ar net jų nekenčiančių respondentų: 2006 metais besipiktinančių buvo 13,2 proc, o dabar - 31 procentas. Taigi turtingus žmones palankiai vertinančių Lietuvos gyventojų padaugėjo, bet didėjo ir jų nemėgstančių, net nekenčiančių skaičius.
Viešųjų ryšių specialistas Tomas Staniulis mano, jog tokie požiūrių į socialinius sluoksnius svyravimus natūraliai iššaukė šalies ekonominės ir socialinės raidos ypatybės.
„Po nepriklausomybės atkūrimo plūstelėjo liberalizmo banga, buvo garbinama laisvoji rinka, asmeninė iniciatyva, atverianti kelią praturtėti. Bet pasisekė ne visiems, ir liberali rinka pralaimėjusiems pasirodę esanti tas pats supuvęs kapitalizmas. Taip gimė neapykanta. Bet pastarąjį dešimtmetį verslas tapo socialiai atsakingesnis, milijonieriai duoda labdarą, remia kultūros projektus. Todėl jų reitingai visuomenės akyse truputį pakilo“, – kalbėjo T. Staniulis.
Analizuodamas lietuviško pavydo tam, kuriam geriau sekasi reiškinį, sociologas Vilius Rudaitis sako nevertinantis jo vien neigiamai.
„Skirtingose neturtingų šalių kultūrose socialinio pavydo formos yra įvairios. Taip, Lietuvoje dar džiaugiamasi dėl nugaišusios kaimyno karvės. Bet kažin ar geresnė reakcija į turtuolius skurdžiose Lotynų Amerikos šalyse. Ten milijonieriams gatvėje minia ploja, apmėto gėlėmis. Bet atsiradus progai – Molotovo kokteilais. Arba perrėžia gerklę ir atima piniginę“, – tvirtino V. Rudokas.
Jo nuomone, Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse dar negreitai turtuoliai bus vertinami kaip JAV: jeigu turi labai daug pinigų, vadinasi, esi labai protingas ir darbštus.
Verslininkas Benas Gudelis portalui lrytas.lt sakė, kad socialinį pavydą Lietuvoje labiausiai kursto valdžia, kurios politika skatina išlaikytinių nuotaikas. „Mūsų valdžios politika sukuria situaciją: esą jeigu dirbsi, nieko neuždirbsi, geriau gyventi iš pašalpų. O dirbti daugelis lietuvių dar supranta tik kaip pareigą ateiti į darbą, atbūti valandas, ir – namo. Tad nenuostabu, kad žmonės nemėgsta tų, kurie daug dirba, kuria verslą ir jiems sekasi“, – savo poziciją aiškino verslininkas. B. Gudelio manymu, Lietuvoje į politiką ir valdžią labiausiai veržiasi tie, kurie nemoka nieko dirbti arba tingi. Jų pavyzdys esą užkrečia ir kitus piliečius, jie nori būti turtingi, nieko doro nenuveikdami ir griežia dantį ant tų, kurie savo prakaitu, ardami dieną naktį, sukuria gerovę sau ir darbo vietas kitiems.
„Prime consulting“ duomenimis, Lietuvoje daugiausiai, arba 71,8 proc. didmiesčių gyventojų save priskiria prie vidutiniokų, tuo tarpu 1 proc. - prie turtingųjų. Lyginant skirtingų laikmečių sociologinių apklausų rezultatus, nors ir labai nežymiai, bet daugėja žmonių, kurie išdrįsta save priskirti prie turtingųjų: prieš dešimt metų tokių būdavo 0,2-0,3 proc, o dabar - jau procentas.
