Lyčių lygių galimybių švietimo programa, parengta pagal Šiaurės šalių ministrų tarybos rekomendaciją, siekia sulydyti vyriškąją ir moteriškąją lytį į neaiškų homoseksualų padarą. Pagal šią programą vaikai jau darželyje bus pratinami prie minties, kad nėra jokių lyčių skirtumų: tokios mintys skambėjo Seime.
Diskusijoje, be jos iniciatorės A. Baukutės, dalyvavo jos kolegė parlamentarė Dalia Teišerskytė, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, psichologai, darželinukų tėvai.
Aštriausi klausimai ir kritikos strėlės teko projekto įgyvendintojams – Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjai Vitai Gintautaitei ir Moterų informacijos centro (MIC) direktorei Jūratei Šeduikienei.
Kaip pavyzdys, kad skandinavų lytinio švietimo modelis skatina homoseksualizmą, buvo pateiktas Danijos modelis, kurį ketinama taikyti ir Lietuvoje: darželiuose žaidžiami žaidimai, kurių metu mergaitės pasirengs berniukų drabužiais, o būsimieji vyrai užsisegs sijonėlius.
„Įsivaizduokite, kaip bus: mus, normalias moteris, uždarys į rezervatą, įleis veislinį bulių, kuris mus apvaisins, o vaikus atims ir atiduos homoseksualų poroms“, – niūria ateitimi diskusijos dalyvius gąsdino A. Baukutė.
Atsakydama į priekaištus ir klausimus Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja V. Gintautaitė tikino, kad rengiama ne Lietuvos darželiams privaloma ugdymo programa, o tik pilotinis projektas. Ką tai reiškia, ji smulkiau nepaaiškino.
Projekto partnerio, MIC direktorė J. Šeduikienė tvirtino, kad pagal Danijos modelį siūlomas lyčių lygių galimybių švietimo ikimokyklinėse įstaigose projektas skatina ne homoseksualizmą, o vyrų ir moterų tarpusavio supratimą.
„Darželiuose siūloma žaisti žaidimus, kurie berniukams ir mergaitėms padėtų geriau suprasti vienas kitą. Kai vyrai ir moterys geriau vienas kitą supranta, mažėja smurto apraiškų šeimoje“, – aiškino ji.
J. Šeduikienė bandė įtikinti diskusijos dalyvius, kad Danijos švietimo modelis Lietuvai nebus mechaniškai taikomas, apskritai, dabar tėra į lietuvių kalbą išversta metodinė knygelė, kurią ekspertai svarstys tik spalį ar lapkritį.
Tačiau Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovai, psichologai jau dabar aršiai kritikavo skandinaviškąjį švietimo modelį, sakydami, kad pagal jį stengiamasi nutrinti ribą tarp lyčių, o šiais biseksualizmo propagandos laikais būtina pabrėžti vyriškumą ir moteriškumą, nurodant skirtingus jų uždavinius žmogaus rūšies pratęsimo ir tobulinimo misijoje.
NŠTA priklausantis psichoterapeutas Gintautas Vaitoška kalbėjo, kad radikaliai feministinė lyčių lygybės samprata iškreipia natūralius žmonių santykius. Kaip pavyzdį jis nurodė vieną feminizmo pradininkių, prancūzų rašytoją Simoną de Beauvoir, kuri neva sakiusi, kad kūdikis yra parazitas motinos kūne, siurbiantis jos gyvybines jėgas. MIC direktorė J. Šeduikienė patarė neskubėti daryti išvadų, bet daniško švietimo modelio priešininkai nuogąstavo, kad jau viskas nuspręsta, Lietuvos vaikai bus ugdomi pagal skandinaviškus lytiškumo standartus. Pagrindinis argumentas – projektui įgyvendinti jau skirti pinigai, 35 tūkst. Lt. Be to, pilotinis projektas jau išbandomas nevalstybiniame darželyje „Nendrė“. Seimo liberalė D. Teišerskytė pasirodė esanti konservatyvi savo požiūriu į lytinį švietimą. „Niekas man neįrodė, kad skandinaviškas lytinio švietimo modelis pranašesnis už mūsų, tradicinį lietuvišką. O apie smurto šeimoje prevenciją man nekalbėkite. Danų vyrai savo damoms kailį iškaršia ne mažiau, kaip lietuvių vyrai“, – rėžė D. Teišerskytė. Pokalbis Seime baigėsi faktiškai niekuo, jokie akcentai sudėti nebuvo. Neliko aišku, ir ką nori pasakyti diskusiją surengusi A. Baukutė, tik tiek, kad tradicinės šeimos korta jai yra vienintelis tūzas, siekiant išlošti bilietą į Seimą. A. Baukutė nuo pat Garliavos istorijos iškilimo į viešumą pradžios palaikė N. Venckienę, ją liaupsino ir praėjusį savaitgalį vykusiame „violetinių“ rėmėjų sambūryje. Tačiau pataikaujančią politikę naujųjų radikalų dvasinė lyderė iš Garliavos atšaldė, užsimindama, kad į „Drąsos Kelio“ sąrašą jos ir vyro Kęstučio Rupulevičiaus nepriimtų. Esą jai rūpi sąrašo skaidrumas.
